Norint įvertinti vandens telkinio būklę, pakanka patyrinėti kurią nors gyvųjų organizmų grupę. Viena iš tokių indikatorinių sistematinių grupių yra titnagdumbliai (Bacillariophyceae). Dauguma tyrėjų teigia, kad titnagdumbliai yra idealūs indikatoriai biologiniam monitoringui, nes didelis skaičius ekologiškai jautrių rūšių tiek vandenyje, tiek nuosėdose, tiksliai nusako esamą ekologinę situaciją (Dixit et al. 1992). Aulacoseira granulata, Fragilaria crotonensis, Asterionella formosa, Cyclotella sp. Synedra sp. Rhizosolenia sp., Diatoma, Achnanthes, Cyclotella, Stephanodiscus dažnos mezotrofiniuose vandens telkiniuose. Stephanodiscus hantzschii intensyvus vystymasis vandens telkinyje yra aukšto trofiškumo rodiklis bei užterštumo organinėmis medžiagomis indikatorius. Apskritai, išskyrus Stephanodiscus sp., titnagdumbliai stipriai eutrofinių ir hipertrofinių sąlygų ežere nepakenčia. / As is well known as a better state of body water, the more species of living organisms can live in it, and the deterioration of water quality, with a consequent reduction in plant and soil or water surface the number of living species. It remains only for not demanding, resistant to water pollution types. So in order to assess the water situation, it is sufficient to explore any group of living organisms. One such indicator is the systematic group of diatoms (Bacillariophyceae). Aulacoseira granulata, Fragilaria crotonensis, Asterionella formosa, Cyclotella sp. Synedra sp. Rhizosolenia sp., Diatoma, Achnanthes, Cyclotella, Stephanodiscus common in mesotrophic waters. Intensive development of Stephanodiscus hantzschii in water body is a high trophic rate and contamination of organic matter indicator. In general, except for Stephanodiscus sp. diatoms can not stand strongly eutrophic and hypertrophic conditions in the lake.

Darbo tema: Šiaulių miesto Vijolės ir Kelmės miesto Kražantės upių vandens kokybės nustatymas ir palyginimas pagal titnagdumblių rūšinę įvairovę nustatant saprobiškumo indeksus (SI). Tyrimo tikslas buvo atlikti epifitinių ir epilitinių titnagdumblių analizę ir pagal jos rezultatus, apibūdinti upių Vijolės ir Kražantės vandens kokybę. Tikslui pasiekti pasirinkti uždaviniai: nustatyti titnagdumblių rūšių įvairovę Vijolės ir Kražantės upėse; apskaičiuoti tiriamųjų upių saprobiškumo indeksus; palyginti tyrimo rezultatus su ankščiau atliktų vertinimų rezultatais. Darbo objektu pasirinkta Vijolės upė tekanti per Šiaulių miestą ir Kražantės upė tekanti per Kelmės miestą. Mėginiai buvo imami 2013 metų pavasario, vasaros ir rudens sezonu, fiksuojami lugol‘o tirpalu, nusodinami naudojant centrifūgą. Mėginiai buvo mikroskopuojami naudojant 600x didinantį mikroskopą. Titnagdumbliai atpažinti spausdintais ir internetiniais šaltiniais. Saprobiškumo indeksui apskaičiuoti buvo naudojama metodika pagal LR ministro įsakymą, paviršinio vandens telkinių tyrimo metodiką pagal fitoplanktoną. Tyrimo metu buvo aptiktos ir atpažintos 52 titnagdumblių rūšys priskiriamos 2 klasėms ir 4 eilėms. Kražantės upė pasižymėjo didesne rūšių įvairove negu Vijolės. Abejose upėse dažniausiai pasitaikančios mėginyje rūšys buvo Navicula pusilla W. Sm., Navicula lanceolata (Ag.) Kütz., taip pat didžiausią masę mėginyje sudarė Navicula Bory genties rūšys. Daugiausia titnagdumblių Vijolės upėje buvo aptikta pavasarį... [toliau žr. visą tekstą] / The main thesis: the quality of water determination and comparison, according to species variety of diatoms, setting the saprobic indexes (SI) at Vijolė river in Šiauliai and Kražantė river in Kelmė. The purpose of the work is to analyse the diatoms, also to describe the quality of water in Vijolė and Kražantė rivers, using the rezults of these analysis. To achieve the goal, these tasks have been chosen: to determine the variety of diatoms in Vijolė and Kražantė rivers; to calculate the saprobic indexes of the rivers explored; to compare the rezults of investigation with rezults of evaluation, made earlier at the areas of investigation. The object of this work is Vijolė river in Šiauliai town, also Kražantė river in Kelmė town. The samples have been taken at the 2013 year‘s spring, summer and autumn seasons. They have been located using the lugol soak, precipitated using the centrifuge. The samples have been explored using the 600x microscope. The diatoms have been recognized using the information of printed and online sourses. The saprobic index was calculated using the methodology in accordance with an order of the LR Minister. The method of surface water bodies – according to phytoplankton. 52 species of diatoms, assigned to 2 categories and 4 ranges, have been detected at the time of research. Kražantė river characterized with higher variety of species, than Vijolė river. In both rivers, the most common species in sample have been Navicula pusilla W. Sm., Navicula... [to full text]

In this study the relationships among the land use and soil types in the entire river basin as well as in the buffer strip on the one hand, and the Lithuanian river water quality physico-chemical parameters on the other hand have been identified. The spatially based Factor analysis has been tested on river hydrochemical data from 108 sites for the period of 1999-2004. The Factor analysis enabled the identification of the main natural and anthropogenic processes (factors) determining water quality during each season of a year. As a result, monitoring stations were grouped into clusters each representing a group of stations mostly affected by a relevant factor. In addition, the suitability of world-wide used diatom-based water status assessment methods to apply under Lithuanian conditions has been assessed. The results of established water quality determining factors and the tested multivariate statistical procedures can be applied in practice when the reasons for water quality impairments are to be investigated or river monitoring network is to be optimized. The results reveal that Wastewater factor is prominent in small rivers downstream larger towns; Agro-geological factor – in northern Lithuania‘s rivers of heavy carbonated soils and intensive agriculture lands as well as in south-eastern Lithuania‘s rivers of more acidic soils; Hardly degradable organics factor – in northern and middle Lithuania‘s rivers of heavy-textured and fertile agricultural soils. The... [to full text] / Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje labai aktualu tinkamai įvertinti vandens telkinių būklę (ypač pagal biologinius kokybės elementus), nustatyti vandens telkinių būklės problemas, jas lemiančius veiksnius bei imtis adekvačių būklės gerinimo priemonių, nes to reikalauja 2000 m. įsigaliojusi ES Bendroji vandens politikos direktyva – pagrindinis vandens sritį reguliuojantis teisinis dokumentas. Šio darbo tikslas - nustatyti žemėnaudos, dirvožemių ir upių vandens fizikinių, cheminių ir biologinių parametrų sąveikos dėsningumus vertinant vandens būklę. Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama sistemiškai įvertinti įvairių veiksnių poveikį Lietuvos upių vandens būklei ir nustatyti jų teritorinius dėsningumus bei įvertinti upių vandens būklės pagal titnagdumblius vertinimo metodų tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Šiam tikslui pasiekti naudoti Lietuvos upių valstybinio monitoringo, dirvožemio ir žemės dangos duomenys pasitelkiant faktorinę analizę bei atitinkamus vienmatės statistikos metodus. Rezultatai parodė, kad upių būklę lemiančias priežastis galima patikimai pažinti, kartu vertinant hidrocheminius ir baseinų fizinių charakteristikų, dirvožemių ir žemėnaudos duomenis, jų kompleksiškai tarpusavio ryšių analizei pasitelkus tinkamus daugiamatės ir vienmatės statistikos metodus. Tokia analizė leidžia pažinti ne tik atskirus vandens ekosistemos komponentus, bet ir jų visumą kaip vieną sąveikaujančią sistemą ir priimti kokybiškesnius vandens kokybės valdymo... [toliau žr. visą tekstą]