Šis darbas skirtas Italijos verslininkų pasitenkinimo darbu analizei, naudojantis kokybinių požymių daugiamatės statistikos metodais. Duomenys yra iš Italijos Veneto regiono verslininkų tyrimo, kurį 2006 metais pradėjo Padujos universiteto Statistikos departamentas. Imtį sudaro 1216 stebėjimų iš beveik 113000 Veneto regiono (Šiaurės rytų Italija) verslininkų populiacijos. Priklausomasis kintamasis, t.y. pasitenkinimas darbu, išmatuotas ranginėje keturių taškų Likert skalėje su šiomis kategorijomis: „nepatenkintas“, „nei patenkintas, nei nepatenkintas“, „pakankamai patenkintas“ ir „patenkintas“. Paaiškinamuosius kintamuosius sudaro demografinės, firmos charakteristikos, tapimo verslininku motyvus, darbą, laisvalaikį ir ateities perspektyvas atspindintys kintamieji. Beveik visi kintamieji, taip pat ir priklausomasis, yra kategoriniai. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra išsirinkti geriausiai tokio tipo duomenims tinkantį modelį. Aptariama galimybė naudotis tiesine regresija, atlikus optimalųjį matavimo skalės transformavimą (optimal scaling), logistine regresija, prieš tai apjungus priklausomojo kintamojo rangus, daugianariu logit modeliu, analizuojant kiekvienos kategorijos tikimybę atskirai ir rangine regresija su logit ir cloglog sąryšio funkcijomis. Potencialių pasitenkinimo darbu veiksnių skaičius- pakankamai didelis (daugiau negu 30), todėl itin svarbus uždavinys yra parinkti aiškinančiuosius kintamuosius, vengiant multikolinearumo problemos. Siekiant sumažinti... [toliau žr. visą tekstą] / The paper presents job satisfaction analysis among Italian entrepreneurs using multivariate statistical techniques. Data are taken from Veneto region (North-East part of Italy) businessmen research started by Department of Statistics of Padova University at 2006. Sample consists of 1216 observations (real population is almost 113 000 entrepreneurs at this region). The outcome variable for the job satisfaction is measured on an ordered, categorical, four-point Likert scale – „dissatisfied‘“, „neither satisfied nor dissatisfied“ , „quite satisfied“ and „satisfied“. Explanatory variables include demographic items, firm characteristics, variables representing the reasons of having started the own business, items associated with work, leisure activities and future perspectives. Quite all variables, as well as the dependent one, beeing categorical, the main objective of this work is to select an appropriate model for such type of data among possible alternatives. Discussions are made on possibility to applicate linear regression with optimal scaling, binary logit for dichotomized dependent variable, multinomial logit for analysis of every single category and ordinal logistic regression with several link functions (logit and cloglog). The number of possible determinants of job satisfaction beeing quite large (there were more than 30 questionnaire items associated with job satisfaction) it was of a great importance choosing which explanatory variables should be included in the models... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas anti-amerikanizmo fenomenas apskritai Vakarų Europoje ir konkrečiai Italijoje. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV iš daugumos pasaulio valstybių sulaukė užuojautos ir palaikymo. Tačiau po šių tragiškų įvykių nepraėjus nei dvejiems metams, pasaulio arenoje ėmė vyrauti priešingos nuotaikos: JAV inicijuotas karas su terorizmu ir galiausiai 2003 m. be JT rezoliucijos prasidėjusi karinė kampanija Irake sukėlė didžiulę priešišką pasaulio reakciją. Viešosios nuomonės tyrimai rodė bendrą tendenciją – stiprėjantį neigiamą likusio pasaulio požiūrį į JAV. Tuo metu ypač dažnai imtas vartoti anti-amerikanizmo terminas ir vis labiau stiprėjo nuomonė, jog galiausiai XX amžius (dažnai vadinamas Amerikos amžiumi) užleidžia vietą naujajam XXI – neapykantos Amerikai – amžiui. Suprantama, jog dėl terorizmo grėsmės svarbiausia anti-amerikanizmo tyrimų po rugsėjo 11-osios ašimi tapo priešiškų JAV tendencijų islamiškose, ypač Artimųjų Rytų, valstybėse analizė. Vis dėlto anti-amerikanizmas egzistuoja ir Vakarų Europoje, nepaisant ilgos glaudžių JAV-Vakarų Europos santykių istorijos. Be to, karinės intervencijos Irake atvejis atskleidė, jog šio fenomeno pasekmės taip pat gali būti labai įvairios. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yra nuodugniai išnagrinėjus anti-amerikanizmo fenomeną ir naudojant Italijos atvejo analizę, išskirti pagrindines šio reiškinio atsiradimo/egzistavimo Vakarų Europoje priežastis ir pasekmes. Atitinkamai tai leis patvirtinti/paneigti šias hipotezes:... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the phenomenon of anti-Americanism in Western Europe in general and in Italy in particular. After the events of September 11th the US had received sympathy and support from many states of the world. However, just in two years all this disappeared: the war on terrorism incited by the US and finally the military offensive of 2003 against Iraq without a resolution of the UN brought an immense negative reaction in the world. The results of the opinion polls showed a general trend: the rise of negative attitudes towards America. Though the manifestations of anti-Americanism existed long before, it seems as many scholars have discovered the phenomenon of anti-Americanism anew and the main idea is that the 20th century (often called the American century) is giving the way to the new one – the century of hatred for America. Of course, after September 11th the main research area of anti-Americanism became analysis of this phenomenon in the Middle East. However, anti-Americanism exists also in Western Europe notwithstanding a long history of close US-Western Europe relations. Besides, the case of military intervention in Iraq had shown that also the consequences of this phenomenon can vary a lot. Hence, the main aim of this thesis is to analyze anti-Americanism in Western Europe and by analyzing the case of Italy distinguish the most important causes and consequences of this phenomenon. This analysis eventually allows to confirm/to deny such hypothesis: H1:... [to full text]