Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos fiskalinėje politikoje įvyko daug labai svarbių permainų: įvestas fiskalinis valdymas, tinkantis rinkos sąlygoms; mokesčių reforma iš esmės pakeitė valstybės pajamų sandarą, o valstybės finansų išlaidų sąrangą buvo pakeista perskirstant funkcijas tarp įvairių valdymo lygių ir skolos valdymas iškilo kaip visai nauja viešųjų finansų sritis. Šio darbo tema – “Lietuvos savivaldybių biudžetai (Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pavyzdžiu) ir biudžeto reforma Lietuvoje”. Pasirinka tema yra labai aktuali. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma biudžeto reforma, kuria siekiama pagerinti valstybės bei savivaldybių biudžetų planavimą bei biudžeto procedūras, patobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, o taip pat spręsti klausimus susijusius su Europos Sąjungos finansine parama. Nagrinėjant savivaldybių biudžetų klausimus, vienas svarbiausių ir aktualiausių - kokio lygio turi būti savivaldybių fiskalinis savarankiškumas. / The subject of the thesis is “Budgets of Lithuanian Municipalities (on the example of Vilnius City Municipality Budget) and Budget Reform in Lithuania.” The subject is very urgent. At present the budget reform is being carried out in Lithuania, and the aim of the reform is to improve planning and procedures of national and municipal budgets, to perfect management and control of financial resources and also to solve the problems related to the European Union budget. Considering the budget problems of municipalities one of the most important and urgent problems is what the level of fiscal-dependence of municipalities should be. The purpose of the thesis is to consider financing of municipality budgets and to analyse and evaluate the main regulations of the budget system reform in Lithuania and to present the conclusions. To reach the purpose, the following tasks are raised in the thesis: to examine Lithuanian budget system; to consider fiscal decentralization level in Lithuania; analyse the structure of finance in Lithuanian municipalities and describe the municipality budget; to consider and evaluate the budget reform. The thesis raises the following hypothesis: municipalities do not have fiscal self-dependence enough, that is why not all principles of the budget reform are effectively put into practise.

Vyriausybė gali daryti įtaką tiek bendrai šalies ekonominei politikai, tiek konkrečiai nedarbui ir infliacijai, manipuliuodama savo pajamų ir išlaidų politikomis, siekdama paveikti visuminę paklausą, taigi ir gamybos apimtį. Vyriausybės pajamų ir išlaidų politikos yra jos fiskalinės politikos instrumentai. Fiskalinė disciplina derinama prie pasirinktų šalies ūkio vystymosi krypčių ir prioritetų. Šio darbo tikslas – reaguojant į kintančią ekonominę situaciją atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę, iškelti pagrindinius privalumus ir trūkumus, numatyti trūkumų pašalinimo kryptis bei pateikti prognozes ateičiai. / Fiscal policy refers to the government`s spending and taxing behaviour and generaly is devided into few categories: decisions regarding government budget policypolicies related to government purchases of goods, servicies and labour; policies regarding taxes (for instance, tax rates are controlled by the government) and expenditures; policies regarding transfer payments (such as unemployment and social security benefits, wellfare payments ant state pensions); decisions involving state debt managing and administration. Fiscal discipline is strongly affected by general state economical goals and strategy. The main goal of the work is to analyse the mechanism of Lithuanian fiscal policy, find and emphasize main qualities and imperfections, the ways to avoid regress and create personal forecasts for future according to variable economical situation.

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi savivaldybių savarankiškumas daro įtaką tokiems procesams kaip: viešųjų gėrybių, paslaugų teikimas, socialinės apsaugos ir skurdo mažinimas, finansų sektoriaus vystymasis, makroekonominis stabilumas ir kt. Todėl kyla poreikis įvertinti ir išanalizuoti fiskalinės decentralizacijos lygį šalyje. Šio darbo problema – koks yra Lietuvos fiskalinės decentralizacijos lygis ir ar jis pakankamas Lietuvos valstybei. Darbo objektas – fiskalinė decentralizacija, o tikslas – įvertinti 2005–2009 m. fiskalinę decentralizaciją Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti fiskalinės decentralizacijos sampratą; apžvelgti savivaldybių raidą bei fiskalinės decentralizacijos teisinį reglamentavimą Lietuvoje; atskleisti Lietuvos savivaldybių finansinę sistemą remiantis fiskalinės decentralizacijos dedamosiomis; išanalizuoti 2005–2009 m. fiskalinės decentralizacijos lygį Lietuvoje ir jį palyginti su Latvijos ir Estijos valstybėmis; pateikti išvadas ir siūlymus dėl fiskalinės decentralizacijos Lietuvoje. Buvo įrodyta hipotezė – 2005–2009 m. fiskalinės decentralizacijos lygis Lietuvoje yra nepakankamas. Rengiant magistro darbą buvo naudojami tokie mokslinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių aktų analizė, statistinių duomenų analizė, sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji ir sociologinių tyrimu analizė bei grafinis modeliavimas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This Public sector of economics master's work topic is relevant, because the autonomy of local government affects processes such as: offering of public goods, services, reduction of social protection and poverty, development of financial sector, stability of macroeconomic and others. For that reason the evaluation and analysis of the level of fiscal decentralization in the country is needed. The problem of this work – what is the level of fiscal decentralization in Lithuania and is it sufficient for Lithuania. The object of the work is fiscal decentralization and the purpose – to evaluate fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania. To achieve this purpose the following tasks are raised: to define the conception of fiscal decentralization; to review the development of local government and legal framework of fiscal decentralization in Lithuania; to discuss the local financial system based on components of fiscal decentralization; to analyze the level of fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania and compare with Latvia and Estonia; to present conclusions and suggestions for fiscal decentralization in Lithuania. The hypothesis has been proven – the level of fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania is insufficient. For preparation of this master‘s work such research methods was used: literature analysis, legislative analysis, statistical analysis, systematic and logical analysis, comparative and sociological analysis and also graphical... [to full text]

Piliečių teisė per vietos valdžios institucijas dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – pamatinis demokratijos pagrindas. Europos vietos savivaldos chartijoje įtraukta fiskalinės decentralizacijos koncepcija, kuri pagrindžia, jog įvairių valdymo lygių finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijoje ir įstatymuose numatytiems įpareigojimams. Šio darbo tema – „Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos analizė kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai“. Darbo tikslas – išnagrinėti Prancūzijos ūkinės veiklos organizavimo specifiką, išanalizuoti Prancūzijos administracinį - teritorinį suskirstymą, decentralizacijos procesą bei jos įtaką municipalitetų (regionų, departamentų, komunų) ūkinei veiklai, aprašyti municipalitetų bendradarbiavimo formas bei išnagrinėti konkrečios Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos specifiką, aglomeracijos gerosios praktikos pritaikymo galimybes Lietuvos mastu bei Dižono aglomeracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės fiskalinės decentralizacijos laipsnį išlaidų, pajamų, valstybės dotacijų pasiskirstymo bei skolinimosi galimybių aspektais. Darbe naudojama Prancūzijos teisinių, mokslinių, statistinių duomenų ir turinio analizė bei palyginimo metodas. Baigiamasis darbas suskirstytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjamas Prancūzijos administracinis teritorinis suskirstymas, decentralizacijos proceso plėtra, valstybės atliekamos vietinės valdžios institucijų veiklos kontrolės mechanizmas, Prancūzijos municipalitetų bendradarbiavimo formos bei... [to full text] / -. / Le droit des citoyens de participer dans les institutions municipales en gérant les affaires publiques est un principe fondamental de la démocratie. La Charte européenne de l‘autonomie locale souligne le concept de la décentralisation fiscale, qui dit que tout transfert de compétences entre l’État et les collectivités territoriales s’accompagne de l’attribution de ressources équivalentes à celles qui étaient consacrées à leur exercice. Le thème du travail de master est l‘analyse de l‘activité économique de l‘Agglomération du Grand Dijon comme un exemple d‘une bonne pratique pour la Lituanie. L‘objet principal du travail – d‘examiner la spécifité de l‘organisation administrative en France, d‘analyser le processus de la décentralisation et son influence aux collectivités territoriales et à l‘activité économique des municipalités, décrire les formes de la coopération des municipalités et d‘examiner la spécifité de l‘activité économique de l‘Agglomération concrète du Grand Dijon et les possibilités d‘application de la bonne pratique de cette agglomération en Lituanie, d‘analyser le niveau de la décentralisation fiscale dans l‘Agglomération du Grand Dijon et dans la municipalité de Vilnius en analysant les aspects des dépenses, des ressources, la répartition des dotations de l‘État et les possibilités des emprunts. Le travail du master est composé de trois parties. Dans la première partie il est analysé l’organisation administrative, le dévelopment du processus de la... [to full text]