Bakalauro baigiamajame darbe teoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema bei aptariami šalyje veikiantys juridiniai asmenys. Analizuojamos juridinių asmenų mokamų mokesčių pagrindinės kitimo tendencijos 2006–2010 metų laikotarpiu, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t. y. pelno, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, akcizų mokesčius ir įmokas į fondus bei identifikuojami veiksniai, turėję įtakos šių mokesčių surinkimui. Apskaičiuojama bendra visiems mokesčių mokėtojams ir atskirai juridiniams asmenims tenkanti mokesčių našta, taip pat įvertinama atskirų mokesčių našta, tenkanti atskiriems juridiniams asmenims, suskirstytiems pagal teisinę formą, t. y. uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės bei ūkinės bendrijos. Rašant darbą, atlikta mokslinės, statistinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt. / There is reviewed tax system of the Republic of Lithuania on the theoretical basis, furthermore, there are discussed legal entities functioning in the country in this bachelor degree thesis. There is given analysis of the main trends of modifications of taxes paid by legal entities over a period of 2006 – 2010. The attention is paid to the main taxes, i.e. profits tax, real estate tax, value added tax, excise duty and entrance fees to funds, moreover, there are identified factors that had an influence on gathering of aforementioned taxes. There is estimated overall burden of taxation that falls on all taxpayers and individual legal entities grouped according to legal status, i.e. private limited liability companies, public limited companies, individual companies and partnership businesses.

Mokesčių planavimas, kaip finansinio planavimo dalis, yra teisėta ir skatintina mokesčių mokėtojų veikla. Mokesčių planavimas turi būti perspektyvus ir labai gerai apgalvotas, jo efektyvumas turi būti palygintas su išlaidomis, kurios patiriamos jį įgyvendinant, kad kaštai neviršytų “kompensacijos”. Mokesčių planavimą svarbu atriboti nuo mokesčių vengimo ir kitų neteisėtų mokesčių naštos sumažinimo būdų. / Tax planning, as a pat of financial planning, is legal and promoted practice of taxpayers. Tax planning shall be practicable, very thoroughly deliberated and calculated, the efficiency of tax planning shall be compared with expenses spent on implementation of tax planning, that cost would not exceed the reimbursement obtained during the tax planning procedures. Distinction shall be made between tax planning and tax evasion also other ways of illegal tax deduction.

Visuomenėje kylančios diskusijos dėl didelio mokesčių lygio yra aktualios ir palydimos daugybės komentarų. Mokesčių lygio svarstymas apima teisines, politines ir ekonomikos sritis. Šio darbo problema yra ta, kad Vyriausybei vykdant mokestinę politiką visuomenėje išnyksta teisinis tikrumas dėl buvimo apribojimų, kurie varžytų maksimalios mokestinės naštos ribą. Šiam darbui keliami tokie uždaviniai: (1) atskleisti mokestinės prievolės esmę; (2) nustatyti mokestinei prievolei atsirasti būtinas prielaidas; (3) nustatyti mokestinės prievolės nebuvimo prielaidas; (4) pagrįsti teisinės valstybės finansavimo mokesčiais būtinumą; (5) išnagrinėti mokestinės naštos didinimo istorinius atvejus; (6) išskirti ir apibūdinti laikotarpius, kuomet mokestinės naštos didinimui galioja mažesni apribojimai; (7) išanalizuoti situacijas Lietuvos Respublikoje mokesčių reguliavimo politikoje ir teisės aktuose, kuomet galėtų būti maksimaliai didinama mokestinės naštos riba. Šio darbo tikslas yra ištirti mokestinės naštos didinimo teisėtumą. Šio darbo objektas – maksimalios mokestinės naštos ribos. Įgyvendinant darbo tikslą, daugiausia dėmesio buvo skiriama mokestinės prievolės atskleidimui, mokestinės prievolės pagrindimui ir maksimalios mokestinės naštos ribų ieškojimui ir jų teisėtumo tyrimui. Šis iškeltas tikslas darbe sėkmingai įgyvendintas – išanalizavus mokesčių teisės literatūrą, politines – teisines teorijas ir mokestinės naštos reguliavimo teorinius aspektus bei praktiką. Vadovaujantis įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this work is: Is it legitimate to impose 100 % personal income tax? The tackled problem in this work is that as the Government creates new tax policy it also creates some uncertainty in the society because of vagueness of legal limitations to impose maximum tax burden. It creates a lot of discussion in society as people on micro economical level very vulnerable to Government’s moves in changing tax policy. The actuality of this problem is that after 2008 global financial crisis the interest in society towards economical issues skyrocketed into unseen level and internet news sites were bombarded by differently economically educated people. Indeed, the changes in tax policy touches almost every person‘s life and there is proverbial Benjamin Franklin saying that „in this world nothing can be said to be certain, except death and taxes“. The stability of tax policy for businesses and investors is of most importance when choosing country to invest and the acts of Government witnesses about its readiness to keep promises by creating long term stable legal business environment. In country, where is „rule of law“, one thing to evaluate the Government decision to raise tax level is to question its legitimacy. Every such decision to change tax policy should be grounded in specific needs and situations. The problem is not with individual tax but with general tax level. The finding of maximum level of taxation would give more clarity to state and it‘s citizen relationship as... [to full text]

Svarbiausias finansinių išteklių šaltinis, teikiantis bet kurios šalies vyriausybei lėšų atlikti įvairias funkcijas yra mokesčiai. Mokesčių harmonizavimo būtinumas atsirado panaikinus sienų kontrolę bei prekybos suvaržymus dėl skirtingų muitų. Šiuo procesu yra siekiama lygių konkurencijos sąlygų tarp ES partnerių, eliminuojant mokesčių kliūtis, be to siekiama integracijos procesų pagreitinimo. Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena šalis narė savo mokesčių politiką formuoja remdamasi ES direktyvomis, reglamentais bei kitais dokumentais, kurie sudaro prielaidas sukurti darnią mokesčių politiką. Kiekviena šalis narė turi taikyti tokią mokesčių politiką, kuri nesukeltų konkurencinių iškraipymų, užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir nediskriminacinį mokesčių taikymą visiems ūkio subjektams. Suvienodinti mokesčius tiesiog reikalinga, nes skirtingi mokesčių tarifai kelia žalą konkurencijai. Žmonės rinksis tas šalis, kuriose mokesčių našta ne tokia didelė, o kitos šalys kentės nuo menkų biudžeto pajamų. Šiame darbe tiriamas objektas yra mokesčio sistema. Didelė mokesčių našta trukdo augti gamybai, skatina šešėlinės plėtros augimą ir mokesčių slėpimą. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo visiškai harmonizuoti PVM ir akcizų mokesčių dydžius ir apmokestinimo tvarką, taip pat buvo harmonizuota ir kitų mokesčių administravimo tvarka. Lietuvos narystės ES privalumai mokesčių srityje: mokesčių sistemos nuostatų suderinimas su ES geros praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The most important source of financial expenses which gives capital means for various purposes is taxes. The way of harmonyzing taxes became important after abolishment of borders control and abolishment of trade restriction and different duties. By this process we seek equal competition rights between EU partners who repeal impediments for taxes. Moreover, we seek to accelerate integration process. EU does not have general taxes politics that is why every state member formates it‘s own tax politics according to EU directives, regulations and other documents. Each state member must apply such tax system which will not allow to distort competition, which will guarantee the functioning of common market and equal taxes to all economy subjects. There is a necessity to unify taxes because different taxes make a huge damage to competition. People will choose such countries, where load of taxes is not so big, other counties are going to have big problems with budget‘s incoms. The object of this research is tax system. The big load of taxes prevent production growth, stimulate the growth of shade economics expansion and tax hiding. By joining EU Lithuania commited to harmonize VAT taxes and excise taxes. Also other administration systems of taxes were harmonyzed. The advantages for Lithuania for joining EU: coordination of tax system with practice of EU in tax system; usual and easier business conditions for small and medium bussiness companies; the growth of budget incomes because... [to full text]

In the directive of the council of Europe for the common tax system, a common principle for the merging division, alienation and shares exchanging of varions state members, is applied in order the processes of reorganization would not be aggravated by limitations, obstacles and restrictions, appearing due to tax regulations. In this Master work the legal reglamentation of tax objects is being analised in the context of the reorganization process, aiming to elucidate if the above mentioned principles are not violated during this process.

Po industrializacijos periodo buvo pastebėtas vis didėjantis neigiamas poveikis aplinkai, kuris nebuvo kiekybiškai apskaičiuojamas ir įtraukiamas į ekonomines sąskaitas. Aplinka ir ekonomika yra glaudžiai susijusios. Aplinka turi ekonominę vertę, kuri yra itin svarbi ir reikšminga visai ekonomikai, gamintojams ir vartotojams. Tik prieš šimtmetį pradėtas analizuoti ekonominės veiklos neigiamas poveikis aplinkai, kurį būtina valdyti, įtraukti į ekonominius skaičiavimus ir kaip galima labiau minimizuoti. Šio darbo tikslas - atlikti dviejų ekologinę mokesčių reformą įgyvendinusių šalių lyginamąją analizę ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl galimos ekologinių mokesčių reformos įgyvendinimo plėtros. Pirmoje darbo dalyje analizuojama ekologinių mokesčių koncepcija: jų atsiradimo priežastys, tikslai, privalumai ir trūkumai, taip pat įtaka darniam šalies vystymuisi. Antroje dalyje apžvelgiamos ekologinių mokesčių reformos Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat aprašomas šių reformų palyginimo bei Lietuvos esamos situacijos analizės šioje srityje metodologinis pagrindimas. Paskutinėje darbo dalyje atlikta lyginamoji reformų Švedijoje ir Vokietijoje rezultatų analizė įtraukiant ir Lietuvos aplinkos situacijos bei mokesčių vertinimą, taip pat pateikiamos rekomendacijos aplinkos mokesčių reformos plėtrai Lietuvoje. / Following industrialization, negative environmental impact, which previously had not been evaluated quantatively and was not included in economic accounts, was taken into account. Economics and the environment are closely related disciplines. The environment has economical value which is very relevant to the whole economy, producers and consumers. Only a century ago negative economic impact on the environment began to be analyzed and included in calculations with the aim of minimizing environmental impact as much as possible. The aim of this work is to undertake a comparable analysis of two countries which have already carried out eco-tax reform, and to propose recommendations about eco-tax reform introduction and development in Lithuania. The first part of this work examines the concept of eco-taxes: their causes, goals, strengths and weaknesses, as well as their impact on sustainable development. The second part is an overview of eco-tax reform in Sweden and Germany, and description of methodology of comparable analysis of eco-tax reform in Sweden and Germany, and of estimation of the tax situation in Lithuania. The last part includes comparable analysis of those 2 countries and Lithuania, as well it finishes with recommendations for eco-tax reform‘s possible results in Lithuania.

This dissertation analyses changes in income redistribution through the lens of market-state (private-public) nexus. The main goal of the dissertation is to explore the impact of taxes and benefits on income redistribution among different population groups while aiming for social welfare in emerging welfare capitalism Lithuania. This dissertation analyses the changes in market income and primary income inequality among households and individuals. Changes in public opinion towards desirable income redistribution level and state’s role in distribution process during the last two decades are evaluated as well, stressing the demand for redistribution. Dissertation analyses the impact of taxes and benefits on disposable income inequality and consequences for different socio-economic groups. Relative importance, size and progressivity of redistributive instruments are evaluated. Changes in income redistribution are associated with the changes in tax-benefit legislation. Finally, considering the relative importance of taxes and benefits for income inequality, dissertation contributes to the on-going discussion on the kind of welfare regime forming in Lithuania. / Disertaciniame darbe, analizuojant gyventojų pajamų perskirstymo kaitą, akcentuojama analitinė valstybės – rinkos (viešo – privataus) skirtis. Pagrindinis disertacijos tikslas - ištirti mokesčiais ir socialinėmis išmokomis vykdomą pajamų perskirstymą besiformuojančiame gerovės kapitalizme Lietuvoje tarp skirtingų gyventojų grupių siekiant socialinės gerovės tikslų. Disertacijoje analizuojama, kaip keitėsi gyventojų rinkos pajamos ir jų nelygybė. Kartu parodoma ir gyventojų nuomonių dėl norimo pajamų pasiskirstymo ir didesnio ar mažesnio valstybės vaidmens kaita per du dešimtmečius, taip išryškinant poreikį pajamų perskirstymui. Darbe analizuojama, kaip valstybė socialinėmis išmokomis ir mokesčiais sumažina pirminę pajamų nelygybę ir koks yra poveikis skirtingoms gyventojų pajamų ir socialinėms ekonominėms gyventojų grupėms. Įvertinamas atskirų instrumentų dydis, progresyvumas ir kaita besiformuojančiame gerovės kapitalizme. Pajamų perskirstymo kaita siejama su mokesčių ir išmokų politikų pokyčiais. Galiausiai prisidedama prie mokslinės diskusijos, kokiam gerovės režimo tipui, pagal santykinį mokesčių ir išmokų vaidmenį perskirstant pajamas ir mažinant pirminių pajamų nelygybę, Lietuva galėtų būti priskirta.

Pastarąjį dešimtmetį kilusios problemos dėl ekonomikos raidos bei mokesčių vaidmens šiuolaikinėje ekonomikoje skatino diskusijas apie fiskalinės politikos poveikį konkurencingumui. Tyrimai stokoja vertinimo argumentacijos, dauguma vertinimų grindžiamos tik BVP kitimo tendencijomis, kurios nerodo socialinių pokyčių. Mokslinė problema: kaip įvertinti mokesčių naštos ir ekonomikos konkurencingumo sąveiką socialinės aplinkos kontekste? Mokesčių naštos poveikio ekonomikos konkurencingumui vertinimas socialinės aplinkos kontekste modelis sudarytas, vadovaujantis teorinėmis, istorinėmis ir praktinėmis mokesčių kitimo ir įtakos ekonomikos, konkurencingumo, socialinio aplinkos lygio raidai bei valstybės dalyvavimo ekonominėje veikloje vertinimui ir yra argumentuotas instrumentas, tinkamas vertinti mokesčių vaidmenį ekonomikos konkurencingumo formavime socialinės aplinkos kontekste. Atlikti mokesčių naštos lygio ekonomikos aplinkos pokyčiams tyrimo rezultatai rodo, kad mokesčiai yra svarbi ekonomikos vystymosi aplinkybė, kuri šiuolaikinėje aplinkoje turi būti vertinama plačiau, ne tik valstybės dalyvavimo ekonomikoje lygio aspektu. Mokestinės naštos poveikį aktualu įvertinti ekonominio potencialo, konkurencingumo, socialinės aplinkos lygio ir viešųjų išlaidų poreikio kontekste. Kompleksinis mokesčių vertinimas leidžia atskleisti mokesčių naštos poveikį ne tik ekonomikos pokyčiams, bet parodo ir mokestinių pajamų perskirstymo vaidmenį ekonomikos konkurencingumo ir socialinės aplinkos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade, problems with the economic development and role of taxation in the modern economy, encouraged debate on fiscal policy impact on competitiveness. Studies lack reasoning, most estimates are based only on the GDP change trends, which do not reflect social changes. The scientific problem: how to assess the interaction of tax burden and economic competitiveness in the context of social environment? The model “Assessment of the tax burden impact on competitiveness of economy in context of the social environment” was created in accordance with the theoretical, historical and practical taxation changes and their impact on assessment of economy, competitiveness, social environment development level and state participation in economic activities. The model is reasoned assessment tool, suitable for evaluation of the role of taxation in the formation of economic competitiveness in social environment context. Results of the performed study of tax burden impact on economic environment changes show that taxes are an important factor in economic development, which in today's environment must be regarded as more, than just a level of state involvement in the economy. It is relevant to assess impact of tax burden in the context of economic potential, competitiveness, social environment level and public expenditure need. Complex assessment of taxes allows not only to reveal the impact of tax burden on changes in the economy, but also shows the role of tax revenue... [to full text]

Tyrimo objektas – verslo plėtrą įtakojantys Lietuvos Respublikos mokesčiai. Tyrimo dalykas – mokesčių įtaka verslo plėtrai. Tyrimo tikslas – nustatyti mokesčių įtaką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijas apmokestinimo kontekste. 2. Identifikuoti pagrindines smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo problemas. 3. Atlikus Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo analizę, parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos mokesčių pakeitimams, kurie padėtų skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė ir sintezė, ekonominiai-statistiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai; rodiklių grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje darbo dalyje ištirta smulkaus ir vidutinio verslo būklė ir plėtros tendencijos, įvertinta apmokestinimo uždavinių ir principų taikymas ūkio subjektams, apibrėžta smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo ypatumai ir problemos. • Antroje darbo dalyje išanalizuota mokesčių įtakos ūkio subjektams vertinimo metodai, išskiriama tiesioginių ir netiesioginių mokesčių bei įmokų įtaka įmonės veiklai, pateikiama apmokestinimo įtakos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo veiklai ir plėtrai tyrimo etapai. • Trečioje dalyje pateikiama mokesčių įtakos smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektų plėtrai įvertinti modelio adaptavimo rezultatai, nustatyta įmonės veiklos rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective – effective taxation regulation on business expansion in the Republic of Lithuania. Research purpose – taxation influence on business. Research aim – determine taxation influence on small and medium sizes business development in Lithuania Aims: 1. Determine small and medium business development trends in light of taxation 2. Identify major small and medium business taxation problems. 3. Upon completion of analysis, to present suggestions in the Lithuanian regulation of taxation in order to promote small and medium business development. Research methods: analysis and synthesis of academic literature and taxation regulations, economical – statistical data collection and analysis; data compilation, comparison and graphic depiction methods. Research Results: • The first part of the Thesis presents current state of small and medium business, its development tendencies. It has summarized application of taxation aims and fundamentals on business entities and also summarized small and medium business taxation problems and peculiarities. • The second part of the Thesis has analyzed the valuation methods of taxation effect; direct and indirect taxation on business organization; taxation effect evaluation research stages. • The third part of the Thesis presents the research method application results where it has determined the correlation between business development results and taxation burden and as well the effect in the light of exemptions and... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama įmonėms tenkanti mokesčių našta. Nestabilios ekonomikos periodu, kai verslas turi prisitaikyti prie pablogėjusių rinkos sąlygų, mokesčių naštos rodiklis tampa vienu iš svarbiausių veiksnių lemiančių verslo patrauklumą. Teorinėje dalyje apžvelgiama mokesčių naštos sąvoka, raida, skaičiavimas ir įmonių mokami mokesčiai. Praktinėje darbo dalyje nagrinėjama įmonių rinkos struktūra, sumokėtų mokesčių dinamika, atskirų mokesčių rūšių ir svarbiausių mokesčių sukeliama našta įmonėms. Taip pat analizuojama kokia dalis bendrosios mokesčių naštos tenka įmonėms ir kokią administracinę naštą sukelia mokesčių mokėjimas. Detaliau analizuotas pelno mokestis ir mokesčio sumą lemiančių veiksnių įtaka. Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji dalis bendrosios mokesčių naštos tenka įmonėms, o santykiniams mokesčių naštos kitimo rodikliams didesnį poveikį padarė bendrojo vidaus produkto kitimas nei mokestinės sumos. / The tax burden on companies is analysed in this research. The period of economic instability, when the business needs to adapt to worsen market conditions, the tax burden indicator becomes one of the most important factors determining the attractiveness of the business. The theoretical part provides an overview of the conception, development, and calculation of tax burden and taxes paid by companies. The structure of companies market, the dynamics of paid taxes, types of individual taxes and the most important tax burden on companies are analysed in the practical part of the research. It also analyses what part of a general tax burden falls on companies and what kind of administrative burden is created after the payment of taxes. An income tax and influence of factors on tax amount are analysed in more detail. The investigation revealed that the biggest part of tax burden falls on companies and a gross domestic product had bigger influence on indicators of the changes in a relative tax burden than the amount of tax.