Įmonių vadovams, o daugiausiai buhalteriams, nes pagrindinis tokio pobūdžio darbo krūvis tenka būtent jiems, ypač aktualu kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis teisingai įvertinti ir apskaičiuoti mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną bei nuo jo paskaičiuotą pelno mokestį. Įvairioje literatūroje sutinkama daug ir plačios pelno mokesčio skaičiavimo analizės iš mokestinės apskaitos ar finansinės apskaitos pozicijų, tačiau vieninga, abi apskaitas apimanti, įmonės pelno mokesčio skaičiavimo sistema nepateikiama. Darbo tikslas - išanalizavus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio apskaičiavimo bei 24 VAS „Pelno mokestis“ nuostatas, pasiūlyti ir patikrinti įmonių pelno mokesčio apskaičiavimo modelį. Darbo tikslui pasiekti buvo keliami tokie pagrindiniai uždaviniai: aptarti pelno mokesčio sampratą, esmę; išnagrinėti pelno mokesčio apskaičiavimo veiksnius, remiantis LR Pelno mokesčio įstatymu bei 24 VAS “Pelno mokestis“; apibendrinti veiksnių tarpusavio ryšius ir skirtumus, remiantis 24 VAS nuostatomis; įvertinus veiksnius, pasiūlyti įmonės pelno mokesčio apskaičiavimo modelį; patikrinti sukurto modelio pritaikomumą, naudojant konkrečios įmonės duomenis. Tyrimo metodai. Analizuojant Lietuvos Respublikos įmonių mokamą pelno mokestį buvo taikoma literatūros, Lietuvos Respublikos teisės aktų, surinktos informacijos apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodai. Darbo tikslui pasiekti buvo naudotas modelio kūrimas. Statistinių duomenų ir kitos informacijos vaizdingesniam pateikimui... [toliau žr. visą tekstą] / It is very important to the managers and mostly accountants of the firms, because such a work is under their responsibility, rightly and with less as possible time expenditure, to evaluate and compute company‘s taxable profit and also profit tax of the taxing period. In different sources of literature we can find comprehensive analysis of profit tax calculation from the view of financial accounting or taxing accounting , but one system for a profit tax calculation, covering both types of accounting, hasn‘t been presented. The aim of this work is to suggest and prove an accounting model of company‘s profit tax after the analysis of regulation of Lithuanian profit tax accounting and 24 BAS „Profit tax“. Along with the aim, the work itself deals with these tasks: discussing the conception of profit tax; exploring the factors of profit tax accounting following the Profit tax law of the Republic of Lithuania and 24 BAS „Profit tax“; summarizing the factors correlations and differences; suggesting an accounting model of company‘s profit tax; proving an application of the model, using particular company data. Analyzing the profit tax, payable of Lithuanian companies a generalization and comparative analysis of different sources of literature, law acts and other information were used. Coming through the aim of the work a creation of a model was used. Case analysis was used for presenting an application of the model. An accounting model of company‘s profit tax was created, presenting... [to full text]

Bakalauro baigiamąjame darbe atskleidžiama tiesioginių mokesčių vieta Lietuvos mokesčių sistemoje, išskiriant mokesčių rūšis priskiriamas prie tiesioginių mokesčių grupės, nagrinėjami GPM, pelno mokesčio ir turto mokesčių (nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio) apmokestinimo instrumentarijai. Nagrinėjama nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūrą, dinamika 2006-2010 m., atskleidžiama pajamų iš tiesioginių mokesčių lyginamieji svoriai nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūroje. Atliktas pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių tyrimas, kurio metu atskleidžiama pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių dinamika 2006-2010 m. pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių surinkimo plano vykdymas, įdentifikuoti veiksniai įtakojantys pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių kitimo tendencijos, atskleistos pajamų iš GPM pagal apmokestinimo objektus, pajamų iš pelno mokesčio pagal įmonių rūšis ir pajamų iš turto mokesčių pagal mokesčių rūšis kitimo tendencijos. Taip pat įdentifikuotos pajamų iš tiesioginių mokesčių didinimo galimybės. / Bachelor of baigiamąjame disclosure of direct taxes in the work of the tax system, excluding tax type assigned to direct tax group, deal with gpm, corporation tax and wealth tax (real estate tax, tax, inheritance tax) instrumentarijai taxation. The national budget tax income structure, dynamics 2006-2010, disclosed the revenue from direct taxes weighting national budget of tax revenue. A revenue from gpm, income tax, wealth tax trial, disclosed the revenue from gpm, income tax, wealth tax dynamics 2006-2010. revenue from gpm of income tax, wealth tax collection plan execution, įdentifikuoti factors contributing to income from gpm, income tax, wealth tax trends, disclosed the taxation of income from gpm objects, revenue from income tax by the undertakings and the types of property income tax by tax type trends. Also įdentifikuotos revenue from direct tax increases.

Svarbiausias finansinių išteklių šaltinis, teikiantis bet kurios šalies vyriausybei lėšų atlikti įvairias funkcijas yra mokesčiai. Mokesčių harmonizavimo būtinumas atsirado panaikinus sienų kontrolę bei prekybos suvaržymus dėl skirtingų muitų. Šiuo procesu yra siekiama lygių konkurencijos sąlygų tarp ES partnerių, eliminuojant mokesčių kliūtis, be to siekiama integracijos procesų pagreitinimo. Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena šalis narė savo mokesčių politiką formuoja remdamasi ES direktyvomis, reglamentais bei kitais dokumentais, kurie sudaro prielaidas sukurti darnią mokesčių politiką. Kiekviena šalis narė turi taikyti tokią mokesčių politiką, kuri nesukeltų konkurencinių iškraipymų, užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir nediskriminacinį mokesčių taikymą visiems ūkio subjektams. Suvienodinti mokesčius tiesiog reikalinga, nes skirtingi mokesčių tarifai kelia žalą konkurencijai. Žmonės rinksis tas šalis, kuriose mokesčių našta ne tokia didelė, o kitos šalys kentės nuo menkų biudžeto pajamų. Šiame darbe tiriamas objektas yra mokesčio sistema. Didelė mokesčių našta trukdo augti gamybai, skatina šešėlinės plėtros augimą ir mokesčių slėpimą. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo visiškai harmonizuoti PVM ir akcizų mokesčių dydžius ir apmokestinimo tvarką, taip pat buvo harmonizuota ir kitų mokesčių administravimo tvarka. Lietuvos narystės ES privalumai mokesčių srityje: mokesčių sistemos nuostatų suderinimas su ES geros praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The most important source of financial expenses which gives capital means for various purposes is taxes. The way of harmonyzing taxes became important after abolishment of borders control and abolishment of trade restriction and different duties. By this process we seek equal competition rights between EU partners who repeal impediments for taxes. Moreover, we seek to accelerate integration process. EU does not have general taxes politics that is why every state member formates it‘s own tax politics according to EU directives, regulations and other documents. Each state member must apply such tax system which will not allow to distort competition, which will guarantee the functioning of common market and equal taxes to all economy subjects. There is a necessity to unify taxes because different taxes make a huge damage to competition. People will choose such countries, where load of taxes is not so big, other counties are going to have big problems with budget‘s incoms. The object of this research is tax system. The big load of taxes prevent production growth, stimulate the growth of shade economics expansion and tax hiding. By joining EU Lithuania commited to harmonize VAT taxes and excise taxes. Also other administration systems of taxes were harmonyzed. The advantages for Lithuania for joining EU: coordination of tax system with practice of EU in tax system; usual and easier business conditions for small and medium bussiness companies; the growth of budget incomes because... [to full text]

Nors finansinės apskaitos taisyklės yra įmonės apskaitos vedimo ir mokesčių deklaracijų rengimo pagrindas, finansinės ir mokestinės apskaitos ryšys visada buvo sudėtingas. Įvairiose šalyse finansinės ir mokestinės apskaitos ryšio stiprumo lygiai yra skirtingi, tačiau nei viena šalis negali visiškai išvengti neatitikimo tarp šių dviejų apskaitos rūšių. Didėjantis atotrūkis tarp finansinės ir mokestinės apskaitos paskutiniuoju metu sulaukė didelio susidomėjimo ir diskusijų. Lietuvoje ryšys tarp finansinės apskaitos taisyklių ir mokesčių įstatymų taip pat yra silpnas. Įsigaliojus Verslo apskaitos standartams, neatitikimas tarp finansinės ir mokestinės apkskaitos tapo neišvengiamas. Ypatingai reikšminga yra pelno mokesčio apskaita, kadangi finansinė ir mokestinė apskaita pelno mokesčio bazę apskaičiuoja skirtingai. Apskaitinis pelnas nesutampa su apmokestinamuoju pelnu, todėl svarbu nustatyti finansinės ir mokestinės apskaitos neatitikimo priežastis, skirtumų rūšis ir jų daromą įtaką įmonių mokamam pelno mokesčio dydžiui. Dėl šios priežasties Lietuvos įmonėms yra aktualus efektyvios pelno mokesčio normos skaičiavimas. Darbo objektas – finansinė ir mokestinė apskaita. Darbo tikslas yra išnagrinėti neatitikimą tarp finansinės ir mokestinės apskaitos, nustatant finansinės ir mokestinės apskaitos neatitikimo priežastis ir galimus ryšio ar neatitikimo atvejus tarptautiniu mastu bei giliau analizuojant finansinės ir mokestinės apskaitos sąveiką Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti šie... [toliau žr. visą tekstą] / Although financial accounting rules is the base of company accounting and preparation of tax declarations, the relationship between financial and tax accounting was always difficult. There are different levels of dependency within countries and no country is able to avoid the difficult relationship between accounting and taxation. Rising gap between financial and tax accounting in recent years have received great interest and debate. In Lithuania relationship between financial accounting and taxation is weak. When business accounting standarts took effect, discrepancy between financial and tax accounting became inevitable. Corporate tax accounting is particularly important, as financial and tax accounting the base of corporate tax are computing differential. Taxable profit varies from financial profit, therefore it is important to determine sources of divergence between financial accounting and taxation., typies of differencies and their influence to the size of corporate tax. For this reason effective tax rate evaluation is very important for Lithuanian companies. Subject of the work – financial and tax accounting. Objective of the work – to explore discrepancy between financial and tax accounting by setting basic sources of divergence and possible types of relationship between financial and tax accounting internationally, and going further analyse interface between financial and tax accounting in Lithuania. To meat an aim, these tasks are braught forward: 1) To define... [to full text]

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjami teoriniai mokesčių sistemos formavimo pagrindai, t.y. mokesčių reikšmė ir būtinumas, vykdant valstybės funkcijas, apmokestinimo principai ir riba, mokesčių našta, pateikiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema. Analizuota Lietuvos mokesčių sistema, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t.y. gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės bei akcizų mokesčius. Išanalizuotos šių mokesčių pajamų į nacionalinį biudžetą kitimo tendencijos 2004 – 2008 m. laikotarpiu, identifikuojant pagrindinius teigiamus ir neigiamus veiksnius, turėjusius įtakos mokestinių pajamų surinkimui. Kadangi mokesčių sistema kardinaliai keitėsi nuo 2009 metų, išanalizuota kaip keitėsi tų metų pirmo ketvirčio pajamų surinkimas iš pagrindinių mokesčių. Rašant darbą atlikta mokslinės, statistinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt. / Master‘s thesis covered theoretical elements of forming tax system, i.e. significance and importance of taxes prosecuting functions of government, principals of taxation and its limit, the tax burden, finally, tax system of the Lithuanian Republic is provided. Lithuanian tax system is analyzed, with attention to the basic taxes, i.e., personal income tax, profits tax, value-added tax, and excise duty tax. The study analyzed the tax revenue to the national budget for the 2004 - 2008 m. period, identifying the positive and negative factors bearing on the collection of tax revenues. Since the tax system has changed radically since 2009, analyzed the changes of the year the first quarter of the revenue collection of the main taxes. The analysis of scientific, statistical, normative and other kind of literature is carried out; research methods such as logic analysis and synthesis, comparative analysis, relative values, graphical presentations are applied in the study.