Po industrializacijos periodo buvo pastebėtas vis didėjantis neigiamas poveikis aplinkai, kuris nebuvo kiekybiškai apskaičiuojamas ir įtraukiamas į ekonomines sąskaitas. Aplinka ir ekonomika yra glaudžiai susijusios. Aplinka turi ekonominę vertę, kuri yra itin svarbi ir reikšminga visai ekonomikai, gamintojams ir vartotojams. Tik prieš šimtmetį pradėtas analizuoti ekonominės veiklos neigiamas poveikis aplinkai, kurį būtina valdyti, įtraukti į ekonominius skaičiavimus ir kaip galima labiau minimizuoti. Šio darbo tikslas - atlikti dviejų ekologinę mokesčių reformą įgyvendinusių šalių lyginamąją analizę ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl galimos ekologinių mokesčių reformos įgyvendinimo plėtros. Pirmoje darbo dalyje analizuojama ekologinių mokesčių koncepcija: jų atsiradimo priežastys, tikslai, privalumai ir trūkumai, taip pat įtaka darniam šalies vystymuisi. Antroje dalyje apžvelgiamos ekologinių mokesčių reformos Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat aprašomas šių reformų palyginimo bei Lietuvos esamos situacijos analizės šioje srityje metodologinis pagrindimas. Paskutinėje darbo dalyje atlikta lyginamoji reformų Švedijoje ir Vokietijoje rezultatų analizė įtraukiant ir Lietuvos aplinkos situacijos bei mokesčių vertinimą, taip pat pateikiamos rekomendacijos aplinkos mokesčių reformos plėtrai Lietuvoje. / Following industrialization, negative environmental impact, which previously had not been evaluated quantatively and was not included in economic accounts, was taken into account. Economics and the environment are closely related disciplines. The environment has economical value which is very relevant to the whole economy, producers and consumers. Only a century ago negative economic impact on the environment began to be analyzed and included in calculations with the aim of minimizing environmental impact as much as possible. The aim of this work is to undertake a comparable analysis of two countries which have already carried out eco-tax reform, and to propose recommendations about eco-tax reform introduction and development in Lithuania. The first part of this work examines the concept of eco-taxes: their causes, goals, strengths and weaknesses, as well as their impact on sustainable development. The second part is an overview of eco-tax reform in Sweden and Germany, and description of methodology of comparable analysis of eco-tax reform in Sweden and Germany, and of estimation of the tax situation in Lithuania. The last part includes comparable analysis of those 2 countries and Lithuania, as well it finishes with recommendations for eco-tax reform‘s possible results in Lithuania.