STONKUTE, Rima. (2010) Moterų diskriminacijos darbo rinkoje vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Viniaus universitetas, Kaunas Humanitarinis Fakultetas. 82 p. SANTRAULA Gyvenimo pasikeitimai, salygoja tai, kad moterys palieka namų kultą ir aktyviai įsitraukia į visuomeninį gyvenimą. Tačiau dauguma moterų dirba ne itin svarbus, menkai apmokamus, nepastovius darbus, nors galimybės, kad moterys galėtų gauti gerai apmokamą darbą ir imtis užimti padėtį visuomenėje ir ginti savo teises, vis daugėja. Integracija į darbo rinką moterims yra daug sunkesnė nei vyrams, dėl neigiamo visuomenės požiūro į moteris. Tyrimo objektas – moterų diskriminacija Lietuvos darbo rinkoje. Darbo tikslas – įvertinti moterų diskriminaciją Lietuvos darbo rinkoje. Darbo struktūra Pirmoje dalyje „DISKRIMINACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI“ (1užd.) pateikiamos skirtingų autorių sampratos apie diskriminaciją, jos rūšis ir pasireiškimo sritis. Taip pat aptariamas stiklinių lubų efektas ir jo įtaka moterų karjeroje. Antroje dalyje „MOTERŲ DISKRIMINACIJOS TYRIMO MODELIS“ (2 užd.) pateikiama diskriminacijos rodiklių klasifikavimas ir tarpusavio ryšys. Remiantis statistikos duomenimis aptariama moterų diskriminacijos situacija. Trečioje dalyje „MOTERŲ DISKRIMINACIJOS DARBO RINKOJE TYRIMAS“ (3, 4 užd.) remiantis surinkta informacija apie diskriminacijos vertinimo rodiklius, sudaromas integruotas kultūrinės-psichologinės-institucinės-ekonominės aplinkos indikatorius, kurio pagalba bandoma nustatyti ar jis įtakoja... [toliau žr. visą tekstą] / STONKUTE, Rima. (2010) Assessment of Women Discrimination in Labour Market. MBA Graduation Paper. Kaunas: Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanties. 82 p. SUMMARY The exchange of life habits, women leave the home of cult, and actively engaged in public life. However, the majority of women work less than a vital, low-paid work and volatile, although the opportunities, for women to obtain a well paid job and take a position in society and protect their rights, is increasing. Integration into the labor market, which established the public attitude to women, is heavier than the men. Object of the study – women's discrimination in Lithuania's labor market. Aim of the study – to evaluate women's discrimination in the labor market of Lithuania. Study Structure The first part of the study („THEORETICAL ASPECTS OF DISCRIMINATION“) the authors presented the concept of discrimination, the type and areas of expression. Also discussed the glass ceiling effect and its influence on women's careers. The second part of the study („RESEARCH MODEL OF WOMEN DISCRIMINATION”) basis of index of discrimination and classification. According to statistics discussed the situation of discrimination against women. The third part of the study („RESEARCH OF WOMEN DISCRIMINATION IN THE LABOR MARKET“) using integrated index is assessing discrimination against women, summarizes results of research. Gender equality in the labor market is one of the most important elements in ensuring a stable growth and... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje nedarbas yra viena iš pagrindinių ekonominių problemų. Visišką šalies gyventojų užimtumą, kaip prioritetinį tikslą, galėtų įvardinti kiekvienos valstybės ekonominės ar socialinės politikos vykdytojai, bet šio tikslo pasiekti neįmanoma. Net ir labiausiai išsivysčiusios šalys susiduria su nedarbo reiškiniu, nes jis yra neišvengiamas. Natūralus nedarbas yra netgi naudingas ekonomikai, tačiau didėjantis nedarbas šalyje skatina ekonominių nuostolių atsiradimą. Nedarbą minimizuoti gali tinkamai parinkta ir vykdoma vyriausybės politika. Svarbu išnagrinėti nedarbo priežastis, jo pasekmes bei ieškoti įvairių nedarbą skatinančių veiksnių mažinimo būdų. Visi žmonės nori turėti gerą darbą ir gauti gerą darbo užmokestį. Kai šalyje vyrauja didelis nedarbas, yra eikvojami įvairūs resursai, kurie yra nepanaudojami pagal paskirtį ir galimybes, o tai įtakoja žmonių gyvenimus ne tik iš finansinės pusės, bet paliečia ir jų asmeninį bei šeimos gyvenimą. Nedarbas daro atitinkamą poveikį individualiai ne tik kiekvienam šalies gyventojui, bet ir visiems šalies gyventojams, kaip visumai. Moterys sudaro specifinę darbo rinkos dalį, kadangi jų galimybę susirasti darbą įtakoja ne tik bendros darbo rinkos tendencijos, bet ir kiti veiksniai. Moterys yra labiau pažeidžiamos emociškai, jos yra fiziškai silpnesnės už vyrus. Sprendžiant moterų nedarbo problemą, susiduriama su moterų diskriminacija darbo rinkoje. Visuomenėje yra susiformavęs gana neigiamas ir skeptiškas požiūris į... [toliau žr. visą tekstą] / Societies in every country face the negative phenomenon known as unemployment. The government in every country could make full employment of their respective labour force a primary policy objective. However, this goal is impossible to achieve as evidenced by the fact that even the most developed countries can not avoid unemployment. Furthermore, natural unemployment is even useful for the economy. Every individual desires to have a good job and to earn a good salary. A high unemployment rate in the country indicates that many resources are not being used properly and are consequently being wasted. Unemployment causes many problems for a person. These problems are not only financial, but also personal. It is very important to note, that unemployment not only influences the lives of the single man and his family, but also impacts every person in the country as a whole complex. Women’s unemployment is an exceptional part of common unemployment. If one compares separate segments in the labour market, such as the youth or handicapped, it is evident that different reasons cause the origin of women’s unemployment. For instance, women are more emotionally vulnerable and physically weaker. In addition, women in the labour market often face discrimination. Women’s unemployment is not only a big problem in Lithuania, but also it is a major concern in the whole world. The purpose of this paper is to evaluate the situation of women in Lithuania’s labour market. In order to obtain this... [to full text]

Šio darbo tikslas – pasiūlyta metodika įvertinti globalizacijos proceso įtaką pajamų nelygybės kitimui 1995-2011 metais Europos Sąjungos šalyse. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai globalizacijos veiksnių ir pajamų nelygybės sąryšiai, bei šių reiškinių kiekybinio įvertinimo metodai. Antroje dalyje pateikiama pajamų nelygybės ir globalizacijos situacijos analizė Europos Sąjungos šalims 1995-2011 metais, iškeliamos hipotezės nusakančios globalizacijos poveikį pajamų nelygybei ir pateikiama empirinio tyrimo metodika. Trečiame skyriuje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, jų analizė ir statistinis bei ekonominis vertinimas. Pateikiamos metodinės rekomendacijas tolesniems analogiškos tematikos tyrimams ir ekonominės rekomendacijos pajamų nelygybės mažinimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad globalizacija didina pajamų nelygybę per mokslo ir technologijų plėtrą bei tarptautinę prekybą, bei mažina per demokratijos lygio augimą. / The goal of this paper – to suggest a methodology and evaluate the impact of globalization on income inequality in Europe Union countries during period 1995-2011. The first part of the paper deals with theoretical aspects of relationship between globalization and unequal income distribution, as well as analyzes quantitative methods of measuring globalization and income inequality. In the second part, the analysis of factors and indexes of globalization and income inequality is made within Europe Union countries during period 1995-2011. The methodology of empirical research is presented, as well as hypotheses with respect to the goal of the paper. In the third part results are represented and analyzed. The recommendations are made: firstly, methodological ones for the future researches in the analogic topic, secondly, economic ones with a purpose of reducing income inequality. The empirical results showed that research and development increases income inequality as well as international trade, while democracy reduces the level of unequal income distribution.

Magistro darbe nagrinėjamos namų ūkio pajamų pasiskirstymo ir jų nelygybės problemos Lietuvoje. Šį darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalis. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama mokslinė literatūra, leidžianti apibūdinti namų ūkio pajamų pasiskirstymą, pateikiami naudoti statistiniai duomenys ir internetiniai šaltiniai. Darbe išanalizuoti namų ūkių pajamų pasiskirstymą ir jų nelygybę sąlygojantys veiksniai, išskirtos namų ūkių pajamų pasiskirstymą ir jų nelygybę sąlygojančios priežastys bei pateiktos namų ūkių pajamų nelygybės problemos. Tiriamojoje darbo dalyje buvo palygintos namų ūkių disponuojamosios pajamos 2004-2008 m., siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius didelį pajamų pasiskirstymą bei jų nelygybę. Įvertinus šalies pajamų pasiskirstymą ir jų nelygybę, buvo ieškoma veiksnių, dariusių įtaką namų ūkių pajamų pasiskirstymo ir jų nelygybės dinamikos skirtumams. Buvo tiriamas namų ūkių pajamų pasiskirstymas ir jų nelygybė apskrityse, priklausomybė nuo bendros ekonominės situacijos pokyčių. Patvirtintos darbo autorės suformuluotos mokslinio tyrimo hipotezės: 1. Namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūra ir dinamika, lyginant atskiras grupes pagal namų ūkio galvos socialinę-ekonominę grupę, namų ūkio tipą, namų ūkio dydį, namų ūkio galvos amžių ir išsilavinimą, gyvenamą vietą, pasižymi dideliais skirtumais. 2. Ekonomikos augimas yra susijęs su namų ūkių pajamų nelygybe. Pateiktos namų ūkių pajamų pasiskirstymo ir jų nelygybės mažinimo priemonės, kurios gali padėti išspręsti... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis deals with the household income distribution and inequality issues in Lithuania. This work consists of theoretical and research part. The theoretical part gives an overview of the scientific literature, allowing to describe the distribution of household income, the use of statistical data and online sources. The paper analyzed the distribution of household income inequality and the factors that underlie the isolated household income distribution and inequality and to give reasons for the household income inequalities. The exploratory part of this work has been compared to household disposable income in the period 2004-2008, in order to identify the factors that determine the high and the income distribution inequality. The assessment of the country's income distribution and inequality, and they were looking for factors that did impact on household income inequality in the distribution and dynamics of their differences. It has been studied in household income distribution and inequality in districts dependence on general economic situation changes. Approved by author of the research hypotheses were formulated: 1st Household disposable income structure and dynamics as compared separate groups according to head of household socio-economic group, household type, household size, household head age and education, residence, resulted in significant differences. 2nd Economic growth is linked to household income inequality. Given household income distribution and... [to full text]

Magistro darbe tiriama gyventojų pajamų nelygybė 2004 – 2009 metais Lietuvoje. Šį darbą sudaro trys dalys. Teorinėje darbo dalyje išanalizuota Lietuvos bei užsienio autorių mokslinė literatūra gyventojų pajamų nelygybės klausimais. Sudaryta gyventojų pajamų dinamikos bei struktūros, jų lygio – struktūros bei pasiskirstymo netolygumo rodiklių sistema. Tiriamojoje dalyje atlikta namų ūkių vidutinių disponuojamųjų pajamų dinamikos bei struktūros analizė pagal gyventojų socialines ekonomines grupes, išskirtos diferenciaciją lėmusios priežastys, taip pat atliktas pajamų lygio bei struktūros ir pasiskirstymo netolygumo įvertinimas. Patvirtinta hipotezė, kad gyventojų pajamų nelygybė tarp skirtingų socialinių sluoksnių pasižymi dideliais skirtumais. Atliekant tyrimą naudoti Lietuvos Statistikos Departamento namų ūkių biudžetų atlikti tyrimai, Lietuvos bei komercinių bankų apžvalgų duomenys. Trečiojoje dalyje pateikiamos gyventojų pajamų nelygybę mažinančios kryptys bei priemonės. Siūloma įvesti progresyvinius mokesčius. / In this master‘s study have bee analysed inequality of personal income in 2004-2009 years in Lithuania. Study consists from three parts. First theorical part of study dedicated to analyse scientific literature of Lithuanian and foreign authors, their positions about personal income inequality. There was created system of indicators about personal finance dinamic, structure and levels. Searching part of this study is dedicated to analyse structure of dinamic of average households income, following social economical groups of residents. There was separated reasons, witch determinted differentiation of income. Also, have been researched levels ant structure of income and there was evaluated dispenses of unevens. Study confirm hipothesis, that income inequality between different social groups is very great. In this study was used researches of households budgets from Lithuanian Statistics Department, data from Lithuanian and other commercial banks. Third part shows course and remedies, how to reduce inequality of income. In conclusion, there is suggestion to introduce progressive taxes.

Šiuolaikinėje visuomenėje didėjanti ekonominė nelygybė neretai suvokiama kaip neišvengiamas pasaulio šalių modernizacijos ir ekonominio vystymosi padarinys. Tačiau naujos tendencijos patvirtino, kad ekonominę nelygybę galima (bent iš dalies) valdyti, taikant tikslines ekonomines-socialines politikos priemones. Siekiant minėto tikslo, itin svarbu analizuoti pajamų nelygybės atsiradimo prieţastis ir jos dinamiką, ieškoti priemonių, galinčių sumažinti ekonominės nelygybės mastą šalyje. Šiame darbe analizuojama gyventojų pajamų nelygybės samprata, jos prieţastys, problemos, ryšys su ekonomikos augimu, tiriama Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė Europos Sąjungos šalių kontekste. / In modern society, the growing economic inequality is often seen as an inevitable world modernization and economic development outcome. However, new trends have proven that economic inequality can be (at least partially) operated, through targeted social-economic policies. In achieving this objective it is essential to analyze the causes of income inequality and its dynamics, look for measures that can reduce the extent of economic inequality in the country. This paper analyzes the concept of income nequality and its causes, problems, relationship with economic growth. The research in the analysis is income inequality in Lithuania in context of European Union countries.

The object of the research is the asset-based policy, as a measure to reduce poverty and inequality, based on saving, investment and asset accumulation. The purpose of the research is to analyse the experience of foreign countries, evaluate the need of asset-based policy in Lithuania and create a hypothetical model for implementation of this policy. In order to meet this purpose theoretical aspects of the asset-based welfare have been reviewed, asset-based policy models implemented in foreign countries have been analyzed, socio-economic, demographic situation of Lithuanian population, as well as the state of the country’s investments and innovations have been assessed, the survey about the attitude of the Lithuanian population towards the asset-based policy has been conducted, the hypothetical model for the implementation of the asset-based policy in Lithuania has been created. / Disertacijos tyrimo objektas yra turtu pagrįsta politika, kaip skurdo ir nelygybės mažinimo priemonė, besiremianti taupymu, investicijomis ir turto kaupimu. Tyrimo tikslas yra išanalizavus užsienio šalių patirtį, įvertinti turtu pagrįstos politikos taikymo poreikį Lietuvoje bei sukurti hipotetinį tokios politikos įgyvendinimo modelį. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje yra apžvelgti teoriniai turtu pagrįstos gerovės aspektai, išanalizuoti užsienio šalyse įgyvendinti turtu pagrįstos politikos modeliai, įvertintas socialinės politikos temos išnagrinėjimo lygis Lietuvos autorių mokslo darbuose, išanalizuota gyventojų socialinė-ekonominė, demografinė padėtis bei šalies investicijų ir inovacijų būklė, atliktas empirinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų požiūrį į turtu pagrįstą politiką bei suformuotas hipotetinis turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo modelis, taikytinas Lietuvoje.

Disertacijos tyrimo objektas yra turtu pagrįsta politika, kaip skurdo ir nelygybės mažinimo priemonė, besiremianti taupymu, investicijomis ir turto kaupimu. Tyrimo tikslas yra išanalizavus užsienio šalių patirtį, įvertinti turtu pagrįstos politikos taikymo poreikį Lietuvoje bei sukurti hipotetinį tokios politikos įgyvendinimo modelį. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje yra apžvelgti teoriniai turtu pagrįstos gerovės aspektai, išanalizuoti užsienio šalyse įgyvendinti turtu pagrįstos politikos modeliai, įvertintas socialinės politikos temos išnagrinėjimo lygis Lietuvos autorių mokslo darbuose, išanalizuota gyventojų socialinė-ekonominė, demografinė padėtis bei šalies investicijų ir inovacijų būklė, atliktas empirinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų požiūrį į turtu pagrįstą politiką bei suformuotas hipotetinis turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo modelis, taikytinas Lietuvoje. / The object of the research is the asset-based policy, as a measure to reduce poverty and inequality, based on saving, investment and asset accumulation. The purpose of the research is to analyse the experience of foreign countries, evaluate the need of asset-based policy in Lithuania and create a hypothetical model for implementation of this policy. In order to meet this purpose theoretical aspects of the asset-based welfare have been reviewed, asset-based policy models implemented in foreign countries have been analyzed, socio-economic, demographic situation of Lithuanian population, as well as the state of the country’s investments and innovations have been assessed, the survey about the attitude of the Lithuanian population towards the asset-based policy has been conducted, the hypothetical model for the implementation of the asset-based policy in Lithuania has been created.

This dissertation analyses changes in income redistribution through the lens of market-state (private-public) nexus. The main goal of the dissertation is to explore the impact of taxes and benefits on income redistribution among different population groups while aiming for social welfare in emerging welfare capitalism Lithuania. This dissertation analyses the changes in market income and primary income inequality among households and individuals. Changes in public opinion towards desirable income redistribution level and state’s role in distribution process during the last two decades are evaluated as well, stressing the demand for redistribution. Dissertation analyses the impact of taxes and benefits on disposable income inequality and consequences for different socio-economic groups. Relative importance, size and progressivity of redistributive instruments are evaluated. Changes in income redistribution are associated with the changes in tax-benefit legislation. Finally, considering the relative importance of taxes and benefits for income inequality, dissertation contributes to the on-going discussion on the kind of welfare regime forming in Lithuania. / Disertaciniame darbe, analizuojant gyventojų pajamų perskirstymo kaitą, akcentuojama analitinė valstybės – rinkos (viešo – privataus) skirtis. Pagrindinis disertacijos tikslas - ištirti mokesčiais ir socialinėmis išmokomis vykdomą pajamų perskirstymą besiformuojančiame gerovės kapitalizme Lietuvoje tarp skirtingų gyventojų grupių siekiant socialinės gerovės tikslų. Disertacijoje analizuojama, kaip keitėsi gyventojų rinkos pajamos ir jų nelygybė. Kartu parodoma ir gyventojų nuomonių dėl norimo pajamų pasiskirstymo ir didesnio ar mažesnio valstybės vaidmens kaita per du dešimtmečius, taip išryškinant poreikį pajamų perskirstymui. Darbe analizuojama, kaip valstybė socialinėmis išmokomis ir mokesčiais sumažina pirminę pajamų nelygybę ir koks yra poveikis skirtingoms gyventojų pajamų ir socialinėms ekonominėms gyventojų grupėms. Įvertinamas atskirų instrumentų dydis, progresyvumas ir kaita besiformuojančiame gerovės kapitalizme. Pajamų perskirstymo kaita siejama su mokesčių ir išmokų politikų pokyčiais. Galiausiai prisidedama prie mokslinės diskusijos, kokiam gerovės režimo tipui, pagal santykinį mokesčių ir išmokų vaidmenį perskirstant pajamas ir mažinant pirminių pajamų nelygybę, Lietuva galėtų būti priskirta.

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi lyčių aspekto integravimas į biudžetą – viena iš aukštos ekonominės galios garantijų. Įstatymų leidyba yra nepakankama priemonė užkirsti kelią lyčių nelygybei, kuri yra stipriai įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir kurią palaiko stereotipinis požiūris į vyrų ir moterų vaidmenis. Pagrindinė problema, kuriai skiriamas šis darbas: biudžetas – vienas svarbiausių įrankių įgyvendinant politikų priimtus sprendimus, o nuomonė, jog jis yra ir turėtų būti neutralus lytims, klaidinga ir, žiūrint iš valstybės ekonomikos augimo bei šalies gerovės perspektyvos, per brangiai kainuojanti visuomenei. Tyrimo objektas – lyčiai jautrus biudžetas, kuris gali patobulinti lyčių analizę valstybės biudžeto ir išteklių paskirstymo plotmėje. Lyčių aspekto integravimas į biudžetą – tai procesas, kurio metu nagrinėjamas valstybės biudžetas, siekiant nustatyti, ar jis įvertina skirtingus socialinius vyrų ir moterų vaidmenis, ir siūlomi pakeitimai faktinės lyčių lygybės įgyvendinimui. Darbo tikslas – įrodyti lyčių aspekto svarbą, formuojant valstybės biudžetą. Šiuo metu biudžeto skirstymas Lietuvoje neatsižvelgia į lytis, taip tik didindamas nelygybę tarp moterų ir vyrų. Numatytam darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti užsienio šalių ir Lietuvos analizę lyčių lygybės kontekste; 2. pagrįsti lyčiai jautraus biudžeto diegimo Lietuvoje būtinybę; 3. ištirti Lietuvos moterų itaką bendrajam vidaus produktui; 4... [toliau žr. visą tekstą] / The final Master‘s work topic in Public Sector Economics is relevant since gender mainstreaming in the budget – is one of guarantees of high economic power. Legislation is insufficient to prevent gender inequality, which is deeply rooted in our society and supports the stereotypical approach to men's and women's roles. The main problem in this work: budget – one of the most important tools in implementing the decisions taken by politicians, that is way the opinion that it is and should be gender-neutral is false and, from a state of economic growth and the country's welfare perspective, costs a lot to society. The research subject is gender-sensitive budget, which may improve the gender analysis of the state budget in the context of resource allocation. The integration of gender aspect in the budget is a process when the the state budget is being considered, in order to determine whether it evaluates different social roles of men and women, and modifications are being suggested in order to implement the actual gender equality. The aim of this work is to demonstrate the importance of gender aspect, when the state budget is being formed. Currently, the allotment of budget in Lithuania does not consider gender, hereby inequality between women and men increases. To achieve the higher mentioned aim the tasks are put in: 1. to lay the analysis of foreign countries and Lithuania in the context of gender equality; 2. to justify the necessity of gender-sensitive budget in Lithuania... [to full text]