The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social “elevators” helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education... [to full text] / Disertacijos tikslas - identifikuoti Lietuvos švietimo sistemos bruožus, paveikiančius socialinę nelygybę jos skatinimo arba redukavimo kryptimi. Švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu yra vienas prieštaringiausių mokslinių diskusijų objektas. Ar švietimas iš tiesų yra efektyvus visuomenės emancipacijos, lygių galimybių bei socialinio mobilumo pamatas, ar atvirkščiai – linkęs išlaikyti esamą socialinę visuomenės struktūrą dar šiandien yra atviras mokslinėms diskusijoms klausimas. Tyrimai rodo, jog švietimas savyje apjungia du prieštaraujančius pradus – viena vertus, jis yra vienas plačiausiai pripažintų socialinių „liftų“, padedančių pakilti socialinio statuso laipteliais aukštyn kita vertus, švietimas atlieka ir mobilumo kontrolės funkciją. Dauguma tyrimų atskleidė, jog skirtingose šalyse koreliacijos tarp išsimokslinimo ir užimamo statuso yra skirtingos. Taigi, švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu, tiesiogiai siejasi su šalies socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu specifiškumu. Disertaciniame tyrime taikytos kokybinio tyrimo priemonės kaip tik ir leido aprašyti švietimo ir socialinės nelygybės sąryšius bei identifikuoti konkrečius švietimo sistemos bruožus, mažinančius ir/arba didinančius socialinę nelygybę specifinėmis Lietuvos sociokultūrinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Sudarant tyrimo imtį kryptingai buvo apjungtas nacionalinės politikos ir savivaldos lygmuo, institucinis (švietimos ir kitos socialinės institucijos) bei individualus lygmuo (mokytojai... [toliau žr. visą tekstą]

Nors sportininkių skaičius nuolat auga, sportas vis dar yra suvokiamas kaip vyrams aktuali veikla, todėl natūralu, kad moterys, norėdamos sulaukti pripažinimo ir populiarumo, susiduria su eile apribojimų. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar egzistuoja lyčių nelygybė sporte ir pastarosios įtaką kolektyvinio tapatumo formavimuisi komandinėje sporto šakoje, kaip būdui, siekiant sugriauti lytiškumu (sexism) paremtas struktūras. Teorinėje darbo dalyje remiantis socialinio pripažinimo, lyties kaip struktūros, galios sampratomis bei sportininkių/ sportininkų vaizdavimo ypatumais žiniasklaidoje parodoma, kad sportas dar tebėra vyrų dominavimo sritis. Aptariama teisinė bazė (Tarptautinių „Moterų ir sporto“ konferencijų principai, Title IX (JAV)), reglamentuojanti moterų teises sporte. Apžvelgiamos A.Melucci, V.Taylor ir N.Whittier kolektyvinio tapatumo sampratos leidžia suvokti, kaip grupė apibrėžia, kas ji yra, kaip konstruoja grupės sąmonę, bei kaip mobilizuojasi kovai prieš nusistovėjusį lyčių status quo. Tuo pačiu, pristatomas kolektyvinio tapatumo ryšys su lauko, socialinio pripažinimo sampratomis. Aptariamos sąlygos, sukeliančios kolektyvinio veiksmo atsiradimą. Pristatomas C.F. Pelak atliktas lyčių nelygybės ledo ritulyje tyrimas. Empirinės darbo dalies pagrindą sudaro atvejo – VU merginų krepšinio komanda – analizė, kurioje siekiama pažiūrėti, ar moteriškos lyties atstovės susiduria su lyčių nelygybė sporte ir kokia forma ji reiškiasi. Tuo pačiu, C.F.Pelak merginų ledo... [toliau žr. visą tekstą] / Although the number of sportswomen grows, however the sport is conceptualized as exclusively male domain. For this reason, women, who want to be sport leaders have to confront with a lot of boundaries. The aim of this work is to find out whether gender inequality exists in sport and if it does, to show the role that collective identity plays in contesting sexism structures in team sports. According to conceptions of social recognition, gender as a social structure, power and presentation of sportsmen/sportswomen in media, the theoretical part of this work reveals that the sport is not just the male domain. In this part is described the legal basis (the principles of international “Women and sports” conferences Title IX (USA)) that regulates women‘s rights in sports. A.Melucci, V.Taylor and N.Whittier collective identity concepts allow us to examine the processe of how groups define who they are, contruct the group consciousness and mobilize against perceived injustices. Here are also discussed the circumstances that cause the rise of collective action. The research of gender differences in ice hockey by C.F. Pelak is presented. The empirical base of this work is a case study – VU women‘s basketball team – analysis, which helps to find out whether female confront gender inequality in sports and if they do, how it shows. The same indicators were adapted in making the interviews with the VU basketball players as in C.F.Pelak female ice hockey players research, in order to... [to full text]