Individuali veikla, kaip teisinė kategorija, Lietuvoje egzistuoja nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo GPMĮ. Teisinės prielaidos užsiimti savarankiška veikla nesteigiant juridinio asmens fiksuojamos ir anksčiau – iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojo patentų sistema. Veikla su patentu buvo traktuojama per daug siaurai – tai lėmė savarankiškos veiklos teisinio reguliavimo pokyčius pereinant prie individualios veiklos instituto. Galima teigti, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą ši verslo organizavimo forma yra visapusiškai inkorporuota į verslo sistemą, ji sudaro smulkiausiąjį verslo segmentą, o jos subjektai yra pilnateisiai verslo atstovai, galintys pasinaudoti pakankamai plačiomis verslo galimybėmis. Individualios veiklos sąvokos įtvirtinimas įstatymuose bei bandymas formalizuotai pateikti atskirus tokios veiklos požymius sukūrė kritišką visuomenės požiūrį dėl sąvokos apibrėžtumo stokos bei galimybės kiekvieną iš požymių traktuoti itin plačiai. Netobula individualios veiklos definicijos formuluotė doktrinoje įvardijama kaip pagrindinė priežastis dėl nuolat augančių mokestinių ginčų skaičiaus, kuriuose ginčo dalykas – gautų pajamų pripažinimas iš individualios veiklos gautomis pajamomis. Magistro darbe darbo autorė problematikos užuomazgų ieško platesniame kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo – identifikuoti individualios veiklos ribas, darbe nuosekliai analizuojami visi individualios veiklos požymiai (tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas), remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Individual activity, as legal rank, has being prevailed in Lithuania since 1 January 2003 when the Law on Personal Income tax was inured. Legal premise to perform an independent activity without establishing a legal entity was fixed earlier, because till 31 December 2002 it was available under patent system. Activity with patent was treated too much constricted and this determined changes in juridical regulation of independent activity by passing to insitute of Individual Activity. It can be stated, that this form of business today is fully incorporated in the enterprise system and today it forms the smallest section of business, moreover it must be pointed up, that representatives of individual activity have wide possibilities to operate in business market. When the definition of individual activity appeared in the Law on Personal Income tax and the features of it were determined, the critical public opinion arose because of lack of specification and possibility to interpret each of the features very widely. The widespread opinion of imperfect definition is considered as the main reason of frequent litigations. In the master’s work author tried to look for the primary reasons of this problem in much wider way. Having an aim to find the framework of individual activity, author analysed all features of the definition of an individual activity (succession, independence, economic benefit) according to the practice of institutions which judge taxation related issues, judgments of... [to full text]

Lietuva per paskutinius keletą metų prarado lyderės pozicijas Vakarų Europoje lyginant apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles ir pelno mokesčio tarifo dydį, tačiau iš pirmaujančių šalių grupės nepasitraukė, nenusileidžia ji ir Latvijai bei Estijai, kuriose yra sukurtos taip pat vienos patraukliausių investuotojams pelno mokesčio sistemų Europos Sąjungoje. Siekiant įvertinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams reikia įvertinti apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles bei apžvelgti pelno mokesčio tarifą. Šio darbo objektas yra apmokestinamasis pelnas. Tikslas – išsiaiškinti apmokestinamojo pelno apskaičiavimą. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: 1) išnagrinėti pelno sampratą bei pateikti informaciją apie pelno valdymą; 2) išanalizuoti Lietuvos akcinių bendrovių apmokestinamojo pelno apskaičiavimą; 3) išnagrinėti ir palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką; Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje “Pelno samprata ir valdymas“ nagrinėjama pelno sąvoka, išskiriami neatitikimai tarp finansinio ir mokestinio pelno bei pateikiamos pelno valdymo galimybės pasirenkant apskaitos politikos priemones. Antroje dalyje „Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas Lietuvoje“ analizuojama akcinių bendrovių apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka, pateikiamos neapmokestinamosios pajamos, neleidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Nagrinėjami galimi pelno mokesčio sumažinimo būdai bei metinė pelno... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania during several recent years has lost its leading position in Western Europe compared to calculation of taxable profit rules and income tax rate, but it is still one of leading countries, it keep up with Latvia and Estonia where also are developed one of the most attractive income tax systems in the European Union. In order to evaluate country’s attractiveness to foreign investors we need to evaluate calculation of taxable profit rules and review corporate income tax rate. The subject of this investigation is taxable profit. Purpose is to find out calculation of taxable profit rules. There are main tasks to achieve the purpose: 1) to investigate concept of profit and to give information about profit management; 2) to analyze calculation of taxable profit of Lithuanian stock companies; 3) to consider and compare Lithuanian, Latvian and Estonian calculation of taxable profit. This paper consists of three main parts. In the first part “Concept of profit and management”, is considered the profit concept, differences between taxable and accounting profit, also there is written about profit management opportunities choosing of accounting policy tools. In the second part “Calculation of taxable profit in Lithuania” is analyzed stock companies calculation of taxable profit and is introduced non-taxable income, not allowed and limited amount allowed deductions. Also there is written possibilities of reducing income tax and about profit tax declaration as well its purpose. The... [to full text]