Šiuolaikinėse teisinėse sistemose įtvirtintų įmonės vadovo fiduciarinių pareigų instituto tikslas - apsaugoti įmonės (akcininkų) interesus nuo įmonės vadovo veiksmų. Vadovaudamasis fiduciarinėmis pareigomis, įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesams. Šio darbo problema yra ta, kad įmonės vadovas veikdamas išimtinai įmonės (akcininkų) interesams įmonės nemokumo laikotarpiu, pažeistų įmonės kreditorių teises bei interesus. Šiam darbui keliami šie uždaviniai : (1) išsiaiškinti privataus juridinio asmens vaidmenį teisinėje sistemoje; (2) pateikti įmonės vadovo fiduciarinių pareigų sampratą ir reglamentavimą tarptautiniame kontekste; (3) atskleisti įmonės nemokumo atsiradimo momentą bei teisines pasekmes; (4) išsiaiškinti, kokį poveikį daro įmonės nemokumas privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinėms pareigoms. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti įmonės vadovo fiduciarines pareigas bei atsakyti į klausimą, ar keičiasi įmonės vadovo fiduciarinės pareigos įmonei esant nemokiai. Šio darbo objektas – privataus juridinio asmens fiduciarinės pareigos. Įgyvendinant darbo tikslą, daugiausia dėmesio buvo skiriama įmonės vadovo fiduciarinių pareigų ir įmonės nemokumo sąvokų sampratoms bei įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pasikeitimo nustatymui ryšium su įmonės nemokumu. Šis iškeltas tikslas darbe sėkmingai įgyvendintas – vadovaujantis Lietuvos bei tarptautine teismų praktika, įstatymais bei moksline literatūra. Vadovaujantis JAV (išskyrus Šiaurės Karolinos valstiją) ir... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this work is: do the fiduciary duties of director of the company change during the period of insolvency? The problem of this work is that lots of directors of companies uses creditors funds and deepens the company insolvency. It’s because they have a fiduciary duty to act in the best interests of their company, so they are trying to get back their company to solvency. The actuality. The main purpose of every company is to get the bigger profit in what their work. Often, profit enforces the director of the company to take untenable, risky business decisions independently of other subjects’ interests. In modern law countries, the fiduciary duties of director of the company are the main protector for other subjects (most often shareholders) from useless, conflicting business decisions. According to the statistics department of Lithuania and data of Lithuanian courts, there were 957 company bankruptcy cases in 2008 and 1409 company bankruptcy case in 2009. Constantly rising numbers of bankruptcy procedures in Lithuania show that more and more companies faces the insolvency financial stage during the economical crisis in the world, so proper regulation of directors fiduciary duties become more and more important question in every countries legal system. Insolvency of the company establishes specific relationships between company and the creditors of the company. In the financial period of insolvency, company starts to use creditors’ resources, to get back to the... [to full text]

Introduction Recently, companies’ bankruptcy law in Lithuania is being changed most frequently. The experience in using formal laws is ignored by legislative power while paying no attention toward it as a new source of the law. Nowadays, the legal acts involve only procedure of bankruptcy of companies, there is few theoretical and conceptual basics of the bankruptcy law. Therefore Lithuania has had no research of bankruptcy and insolvency law. Because of the predictable basic changes there are no scientists being able to make precise forecast of some changes. Therefore the need for new law ideas and issues is evidently present. Today it is common to adopt the law of other states, but it is still required to conform it to the European Union’s law standards as well as it is possible to create legal acts that are specifically accommodated to Lithuania. Nevertheless it is confirmed that many problems, which exist today, were also faced and solved in the past. That is why these solutions can be improved and used today. Research problem: Acceptation of legal acts, which have had different experience of the bankruptcy law application and adjustment of the relations between insolvent debtors and their creditors, were influenced by the diversity of law that existed in 1918 – 1940 in the Republic of Lithuania and analysis of the most significant elements that influenced the development of bankruptcy law from 1918 to 2007. During all the research period the problem of bankruptcy... [to full text] / Tiriamoji problema. Bankroto teisės suvienodinimo galimybės ir vystymasis 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje bei galima to laikotarpio bankroto teisės ir kitų veiksnių įtaka šiuolaikinės bankroto teisės raidai. 1918-1940 metais Lietuvos Respublikoje reguliuojant nemokių skolininkų ir jų kreditorių teisinius santykius įvairiose Respublikos dalyse buvo recepuota kelių valstybių bankroto teisė. Tiriamuoju laikotarpiu egzistavo bankroto, konkurso (kaip vienos iš bankroto rūšių), prekybos proceso įstatymų suvienodinimo problema, kuri iki 1940 m. Lietuvoje taip ir nebuvo iki galo išspręsta. Tačiau nepaisant to, kad paveldėtas visuomeninių santykių modelis nebuvo pakeistas kokybiškai nauju, visgi susistemintuose recepuotuose teisės dokumentuose buvo daromos pataisos, užtikrinusios tolimesnį kokybinį bankroto teisės vystimąsi, atitikusį tuometinius socialinius – ekonominius poreikius Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu laikotarpiu jau buvo aiškūs skolininkų nemokumo, bankroto bei konkurso institutų teisinio sureguliavimo trūkumai, apibrėžtos problemos, moksliniame lygmenyje (lyginamuoju aspektu pasinaudojant kitų valstybių mokslininkų darbais) pasiūlyti jų sprendimo būdai, suformuluotos naujos idėjos bei domimasi kaimyninių valstybių, išgyvenusių analogišką bankroto teisės raidos etapą (pvz., Lenkijos), patirtimi. Darbe, analizuojant bankroto teisės taikymo problemas 1918-1940 m., nagrinėjami trys pagrindiniai to laikotarpio teisės institutai, susiję su skolininko nemokumo paskelbimu... [toliau žr. visą tekstą]

Darbuotojų apsauga darbdavio nemokumo atveju viena iš šiuo metu Lietuvoje aktualiausių ne tik įmonės bankroto teisės, bet ir darbo teisės instituto problemų. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kiekvienais metais išlieka aukštas, o pastaruoju metu ėmė didėti. Didėja ir darbuotojų, su kuriais įmonės iš dalies arba visiškai neatsiskaitė skaičius. Tarptautiniai, Europos Sąjungos standartai jau yra numatę darbuotojų teisių apsaugos darbdavio nemokumo atveju būdus, pagrindiniai būdai išskiriami du: teikiant privilegiją ir įsteigiant garantinę instituciją, iš kurių darbuotojų reikalavimų gynimas per garantinę instituciją yra efektyviausias. Tuo tarpu mišri sistema derinant tiek privilegijos, tiek garantinės institucijos būdą, sudaro palankiausias sąlygas darbuotojų teisėtiems interesams apsaugoti. Lietuva taip pat teisės aktais įgyvendinusi palankiausią darbuotojų apsaugos modelį darbdavio nemokumo atveju, t.y. įtvirtindama tiek darbuotojų reikalavimų tenkinimą pirmąja eile bankroto proceso metu, tiek reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo lėšų. Įmonių bankrotų gausa bei nepakankamas darbuotojų teisių užtikrinimas jas ginant teisme, pasinaudojimas Lietuvos ratifikuotais TDO standartais, bei Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas šioje darbuotojų teisių apsaugos srityje lėmė Garantinio fondo įkūrimą. Tik įkurtas Garantinis fondas neišsprendė visų įsiskolinimų įmonių darbuotojams, darbuotojų reikalavimai buvo tenkinami pažeidžiant tarptautinius standartus. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The list of the enterprises which are bankrupt or facing bankruptcy is getting longer and longer. Guarantees assured to employees in the event of insolvency of the employer form one of the most urgent themes in Lithuania both for the corporate bankruptcy law institute and for the labour law institute. Insolvency of the employer produces the greatest negative impact on employees: the employer fails to settle payments with the employees or at times settlements are not executed at all. Law stipulates quite a few guarantees to employees. International standards and European Union directives provide protection of employees in the event of the insolvency of their employer. There are two key institutions defending the interest of employees, i.e.: the court, with which the employee may lodge a claim on demands and guarantee funds, which would meet the minimum demands of employees targeted against insolvent employers. The ILO and EU requirements have been interpreted and implemented in myriad ways. Most developed countries use a hybrid system that gives workers’ predetermined entitlements some priority in bankruptcy, but also provides unemployment insurance in acknowledgement that the remaining assets are often insufficient to cover outstanding entitlements. Lithuania has also accepted aforementioned Bankruptcy Priority - Guarantee Fund Approach model. However, at the beginning Guarantee Fund Law has some shortcomings why it does not act ant the Guarantee Fund was not possible at... [to full text]

Nemokumas bendrai suprantamas kaip finansinio arba turto balanso nepakankamumas t. y. kaip negalėjimas susimokėti skolų suėjus jų grąžinimo terminui ir/arba kai skolininko įsipareigojimai viršija visą jo turimą turtą. Nors nemokumas yra be galo dažnai vartojama kategorija, tiek Lietuvos, tiek daugelio užsienio valstybių teisėje nėra įtvirtintos vienareikšmės nemokumo sampratos. Toks vieningos nemokumo sampratos nebuvimas lemia teisinį neaiškumą bei komplikuoja subjektų susiduriančių su finansiniais sunkumais padėtį. Šiame magistro darbe analizuojama nemokumo instituto samprata Lietuvos bei užsienio valstybių teisėje. Pirmiausia nemokumas analizuojamas kaip bendrinė ir teisinė kategorija. Aptariama nemokumo sampratos istorija, nemokumui būdingi bruožai, įvardijami nemokumo ir panašių teisinių santykių, tame tarpe ir bankroto skirtumai. Antroje dalyje analizuojama nemokumo kaip pagrindo nemokumo procedūroms pradėti samprata Lietuvos teisėje. Trečioje darbo dalyje lyginami atskirų užsienio valstybių nemokumo sampratos teisiniai aspektai. Galiausiai suformuluojamos pagrindinės darbo išvados bei pateikiami siūlymai kaip būtų galima pagerinti esamą nemokumo sampratos teisinį reguliavimą bei išspręsti iš jo kylančias praktines problemas. / Insolvency is generally defined as a cash flow or balance sheet insufficiency, i.e. inability to pay one’s debts as they fall due and/or when liabilities exceed debts. Even though the term of insolvency is used very often in the law of Lithuania and other countries, there is no unanimous understanding of this notion. This results in legal uncertainty and severely complicates situation of those who are facing financial difficulties. The notion of insolvency in the legal system of Lithuania and other countries is analyzed in this master thesis. Firstly, the notion of insolvency is analyzed as an appellative and legal category. In this part the history of insolvency, main features, differences from similar notions including bankruptcy are discussed. In the second part of the thesis, notion of insolvency as a legal basis for insolvency procedures in Lithuania is analyzed. In the third part, legal aspects of the notion of insolvency in different countries are compared. Finally, conclusions and suggestions are formulated aiming to improve the existing situation and provide guidelines for solving practical problems.

Šiame magistro darbe analizuojama kreditų draudimo sutartis, aptariama jos samprata, identifikuojami pagrindiniai sutarties reglamentavimo ypatumai, įvertinamas sutarties praktinis pritaikomumas kredito rizikos valdymo kontekste. Taip pat nustatomas kreditų draudimo sutarties santykis su kitais panašiais kredito rizikos valdymo instrumentais. Magistro darbas suskirstytas į skyrius ir poskyrius. Pirmajame skyriuje, siekiant apsibrėžti vartojamų sąvokų ribas bei išvengti dviprasmiškų vertinimų, pateikiama kredito draudimo veiklos samprata, apibrėžiamos pagrindinės su minėta veikla susijusios sąvokos. Antrajame magistro darbo skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas kreditų draudimo sutarties turinio vertinimui. Trečiasis darbo skyrius skirtas įvertinti kreditų draudimo sutartį kaip vieną iš šiuolaikinių ir bene labiausiai paplitusių kredito rizikos valdymo priemonių. Bene svarbiausia šio skyriaus dalis- eksporto kreditų draudimo sutarties vertinimas. Minėtoji sutartis pateikiama kaip viena iš priemonių įveikti ekonomikos krizę. Paskutiniame- ketvirtajame- skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas panašių į kreditų draudimo sutartį rizikos valdymo institutų analizei, jų vertinimui, santykio su kreditų draudimo sutartimi nustatymui. Apibendrinant galime pasakyti, kad šio magistro darbo tikslas buvo pateikti kredito draudimo sutartį per kredito rizikos valdymo prizmę, akcentuojant pagrindinius ypatumus bei iškylančias praktines problemas. / Credit insurance contract This Master's work contains the analysis of credit insurance contracts, discussions on of their concept, identification of the key regulatory features of contracts, and assessment of the practical application of contract in the context of credit risk management. It also determines the ratio of credit insurance contract with other similar credit risk management instruments. This Master's work is divided into chapters and subchapters. In the first chapter, in order to set the limitations for the definitions used, and to avoid ambiguous assessments, the concept of credit insurance activity is provided, and the main activities related to the above concept. The second chapter of the Master's work focuses on the evaluation of content of credit insurance contract. The third chapter is devoted to the evaluation the credit insurance contract as one of the modern and by far the most common credit risk management instruments. Perhaps the most important part of this chapter is the evaluation of export-credit insurance contract. The last, the fourth chapter focuses on the analysis of risk management tools similar to the credit insurance institution, their assessment and a determination of their relationship with the credit insurance contract. In summary, we may state that the aim of this Master's work was to present the credit insurance contract through the prism of the credit risk management, with emphasis on its fundamental characteristics and emerging... [to full text]