Magistro darbo tikslas – ištirti Sovietų Lietuvos ekonominio savarankiškumo idėjų raidą 1988-1989 metais. Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami šie uždaviniai: 1.Atskleisti XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje vykusias diskusijas dėl Lietuvos kaip Sovietų Sąjungos išlaikytinės statuso. 2.Pristatyti Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją ir išanalizuoti jos įgyvendinimą.3.Išnagrinėti savų pinigų idėjas bei pristatyti Lietuvos pinigų ir kredito sistemos koncepciją. Atliekant tyrimą bei atsakant į išsikeltus klausimus, prieita prie šių išvadų: 1.Lietuvos ūkis per visą sovietinės okupacijos laikotarpį buvo nuosekliai integruotas į Sovietų Sąjungos ūkį. Centralizuota ūkio valdymo – planavimo, aprūpinimo materialiniais ištekliais, produkcijos realizavimo, bankų ir finansų – sistema jokio savarankiškumo atskiriems SSRS regionams neleido, todėl ir Lietuvoje ūkinis gyvenimas buvo iš esmės toks pats kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje. 2.„Perestroikos“ autorių pabrėžiama ūkiskaitos sąvoka leido Lietuvos ekonomistams kalbėti ne tik apie įmonės, bet ir apie visos respublikos ūkiskaitą. Susikūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, buvo pradėta naudoti ir respublikos ekonominio savarankiškumo sąvoka, kuria buvo nusakomi kokybiškai kitokie santykiai su centrine sovietų valdžia. 3.Diskusijose apie respublikos ūkiskaitą ir ekonominį savarankiškumą mūsų ekonomistai argumentuotai paneigė centrinės sovietų valdžios teiginius, kad Lietuvos išlaidos viršija jos pajamas, t.y. kad Lietuva yra Sovietų... [toliau žr. visą tekstą] / I have chosen the subject “Ideas of Economic Independence in Soviet Lithuania in 1988-1989”, because it is not widely investigated in Lithuanian historiography. Lithuanian Soviet Socialist Republic was established after Soviet Occupation of Lithuania in 1940 and existed to 1990. The Lithuanian SSR was renamed the Republic of Lithuania again on March 11, 1990, all legal ties of sovereignty were cut with the Soviet Union as Lithuania declared the restitution of its independence. But its way to independence was long and not easy. The last five years of occupation beginning in 1985, when Mikhail Gorbachev made significant changes in the economy were perestroika and glasnost. His policy of glasnost gave some freedom for media and hope for occupied nations. The objective of master thesis is to investigate process and development of ideas of economic independence in Soviet Lithuania (1988-1989). To obtain the objective I made three tasks: 1) to review Soviet Lithuanian economy in the end on 1980s and to show discussions about Lithuanian SSR as dependant republic of Soviet Union; 2) to introduce “Lithuania’s economic independence conception” and to analyze its implementation; 3) to review ideas about its own currency and to introduce Lithuania’s system of money and credit conception. In the end I came to these conclusions: 1) Soviet Lithuania’s economy was integrated to Soviet Union’s central economy and there was no self-sufficiency for Soviet republics; 2) in the discussions about... [to full text]

Magistro darbas tema „Išeivijos požiūris į Sąjūdžio Lietuvą 1987 – 1990 metais“ yra skirtas aptarti, kaip lietuviai gyvenantys svetur vertino, aptariamuoju laikotarpiu vykusius įvykius Lietuvoje. Antrasis pasaulinis karas bei po jo sekusi Lietuvos valstybės okupacija, didelę dalį Lietuvos visuomenės šviesuolių, privertė pasirinkti emigracijos kelią. Per ilgus okupacijos metus, išeiviai išlaikė ryšį su okupuota Lietuvos valstybe bei visomis išgalėmis stengėsi vykdyti kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Gyvenimas emigracijoje, išeivių iš Lietuvos dažnai buvo suvokiamas kaip tremtis ar didžiulė bausmė. Savęs tapatinimas su nužemintųjų generacijos atstovais, buvo gana dažnas egzilų tarpe. Tačiau nepaisydami šios gana skaudžios situacijos, išeiviai iš Lietuvos, savo gyvenimą emigracijoje stengėsi padaryti kuo kokybiškesnį bei naudingą Lietuvos valstybei. Kurdami gyvenimo išeivijoje misijos projektus, egzilai svarbiausiais uždaviniais laikė tautiškumo išsaugojimą, išlikimą biologiškai bei ištikimybės savo tautai išlaikymą. Suvokimas, jog Lietuvos okupacija užsitęs, vertė išeivius ieškoti naujų bendravimo su okupuota Lietuva formų. Bendravimo su okupuota Lietuva klausimas, sukėlė aršias diskusijas išeivių iš Lietuvos bendruomenėje. Baimė, jog bendravimas su okupuota Lietuva, gali būti suprastas kaip okupacijos pripažinimas, buvo stipriausias argumentas tokiam bendravimui neatsirasti. Po ilgų diskusijų bei supratimo, jog bendravimas su okupuota Lietuva gali būti naudingas... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis on "Approach of the emigrants to Lithuania in 1987 – 1990” is devoted to discussing how the Lithuanians living abroad valued, considered processes that were held in Lithuania. The Second World War and after that the occupation which followed the State of Lithuania, a large part of the Lithuanian public intellectuals, forced to choose the path of emigration. During the long years of occupation, has maintained contact with immigrants in the state of Lithuania been occupied and the utmost care to fight for the restoration of Lithuanian independence. Living in exile, emigration from Lithuania was often perceived as an exile or a major penalty. Self-identification with deportee’s representatives was quite common among the exile. However, despite this rather dire situation, immigrants from Lithuania, their life in exile tried to make the highest quality and good state of Lithuania. When they created a life in exile mission projects, the most important challenges in exile held national identity preservation of biological survival and the maintenance of fidelity they people. Perception that Lithuania's occupation drags on, was the reason why emigrants wanted to communicate with Lithuania. Communication with the issue of occupation of Lithuania has caused fierce debate in the community of emigrants from Lithuania. Fear that the communication with the occupation of Lithuania can be interpreted as recognition of the occupation, was the strongest argument for such... [to full text]

Šiame darbe buvo siekiama ištirti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susiformavimą Šiaulių ir Trakų rajonuose, keliant klausimą, ar Sąjūdžio mikro tinklas susikūrė ant anksčiau egzistavusių socialinių tinklų pagrindo ir kas lėmė jo spartų išsiplėtimą. Sąjūdžio organizacinės prielaidos tiriamos remiantis socialinių tinklų analizės metodologine prieiga. Sąjūdžio susiformavimas tiriamas dviem analizės pjūviais: mikro tinklo ir individo lygmeniu. Mikro tinklo analizės pjūvis padės išsiaiškinti, kokių socialinių tinklų pagrindu kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės, tarybos Trakų ir Šiaulių rajonuose. Pravartu tirti mikro tinklų lygmeniu, nes jis parodo vidinę kolektyvinio veiksmo dinamiką ir tarp tinklo narių esančią tarpusavio santykių konfigūraciją Šis analizės lygmuo parodo, kaip iš gana statiško socialinės struktūros transformuojamasi į dinamišką kolektyvinį veiksmą. Individo lygmuo padeda suvokti sąjūdiečių įsitraukimo į masinio judėjimo mikro tinklą motyvus, socialinės aplinkos patirties reikšmę (atsižvelgiant į baimės, pasitikėjimo faktorius) mikro tinklo vaidmenis, Šiaulių ir Trakų rajonų vietos specifikos įtaka mikro tinklo kūrimuisi.. Remiantis socialinių tinklų teorija tiriama mikro tinklo formavimosi pradiniame etape vidinė struktūra bei pačių sąjūdiečių vaidmuo, ryšių tipų įtaka. Darbe buvo keliama hipotezė, jog periferijos vietovėse gana ankstyvą Sąjūdžio mikro tinklų susikūrimą lėmė anksčiau egzistavę vietos problemos tinklai, o gana vėlyvą mikro tinklo susiformavimą įtakojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to analyze The Formation of Lithuanian Reform Movement by raising a question whether the Reform Movement micro-network formed on the preexisting network basis and what had a reason for its extention. The assumptions of the Reform Movement are analyzed through the methodological access of the social network analysis. The formation of the Reform Movement is analyzed in two sections: the micro-network and individual level. Micro-network analysis section will help to examine on what social network The Reform Movement support groups were forming in Šiauliai and Trakai districts. It is worthwhile to investigate the micro-level network because it reflects the internal dynamics of collective action among network members and the relationship between existing configuration. This level of analysis shows how the relatively static social structure transforms into a dynamic collective action. The individual level helps to find out the reasons of involvement in the mass movements of micro-network, social environment practises (taking into account the fear, confidence factors), also helps to find out the impact of Šiauliai and Trakai districts for micro-network formation. The structure of micro-network formation and the role of people acting in the movement were analyzed using the social network theory. In this work there was hypothesized that the formation of micro-networks was influenced by early local network problems and interpersonal networks. Social network... [to full text]

Šiais laikais politika vis labiau siejama su komunikacija. Tai lėmė sparti informacinių technologijų raida ir kartu tobulėjančios komunikacinės technologijos bei strategijos. Šiuolaikinės rinkėjų elgesio teorijos prieina išvadų, kad rinkėjas ieško politinės informacijos minimaliomis pastangomis. Kita, akivaizdi tendencija – rinkėjų sprendimams žymiai svarbesnis tampa politinis lyderis, o ne politinė partija ir jos ideologija. Emociniai, o ne ideologiniai veiksniai ima viršų rinkėjui pasirenkant, už kurį kandidatą balsuoti, todėl vis labiau politikoje žaidžiama įvaizdžiais ir emocijomis. Išvardintos rinkėjų elgesio ir politinės komunikacijos tendencijos parodo didėjančią politinio lyderio ir jo įvaizdžio reikšmę bei patvirtina gilesnė politiko įvaizdžio, jo konstravimo, ir žiniasklaidos įtakos politiniuose procesuose analizės reikalingumą. Šio darbo objektas – žiniasklaidos įtaka lyderio įvaizdžiui bei rinkimų rezultatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos įtaką politinio lyderio įvaizdžiui ir Seimo rinkimų rezultatams. Nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp žiniasklaidoje pasirodžiusios neigiamos ir teigiamos informacijos apie kandidatą ir rinkimų rezultatų. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti įvaizdžio sąvoką ir politiko įvaizdžio sudėtines dalis, apibrėžti politinio lyderio savybes, remiantis išanalizuota literatūra, apibendrinti įvaizdžio konstravimo procesą ir pateikti įvaizdžio konstravimo schemą, nustatyti atskirų šio proceso dalių tarpusavio sąveiką, išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays politics becomes more and more related to communication. Fast growth of information technologies determines simultaneous development of communication strategies and technologies. Contemporary voters’ behavior theories say that voters put no or minimal effort to searching for political information. When making important political decisions people refer to the information that they can easily get or to the information which they receive as a side product of their other activities. Other obvious tendency of voters’ behavior shows that the leader and the image of the leader of political party becomes much more important than the ideology and political party itself. Not ideological but emotional factors are the basis for the political decisions. These tendencies make the image of politician and its construction an actual topic and worthy of deeper analysis. The object of this work is the media influences on the image of leaders in the parliamentary election of 2008. The aim of this thesis is to determine the media influence on the image of the leaders and the results of the parliamentary elections of 2008. The objectives of this work are: to define the term of the image and the composite parts of it, to define the common attributes of the political leaders, to structure the process of image making and to propose the scheme of the image construction process, to analyze popular images of politicians and political communications tendencies, to describe image communication... [to full text]