Darbe analizuojamas išeivijos, po II pas. karo pasitraukusios į Jav, etninis identitetas, etninio identiteto sampratos ir jo realizavimo strategijos išeivių organizacijose. Išeivijos tyrimuose etninį ir nacionalinį identitetą įprastai traktuojant kaip susistemintas santykinai stabilias nacionalumo formas, darbe pasirinkta etninį identitetą analizuoti vidinių diasporos kontradikcijų ir galios ryšių pagrindu (lyčių vaidmenų, rasės, etninių grupių skirtumų pagrindu). Darbe remiamasi prielaida, kad tautinio kolektyvumo formos ir praktikos gali ir yra ne tik perkeliamos į emigracinę bendriją, bet ir patiria pastovias transformacijas, nuolatinius ribų nuo kitų etinių grupių pakeitimus ir kitus socialinius pakitimus, taip pat yra identiteto formavimo politikos dalis. Iki šiol išeivijos tyrimuose išeivijos kolektyvinis identitetas ir etninė kultūra buvo traktuojami kaip koherentiška visuma, tuo tarpu etninis tapatumas yra nuolat konstruojamo ir kintamo proceso dalis. Darbe nuspręsta taip pat nesiriboti išeivijos tyrimuose taikyta akultūracijos teorija ir pasirinktas platesnis analizės modelis – per diskursyvines praktikas, apjungiant spaudos analizę ir socialinį išeivijos institucijų tinklą. Tyrimo medžiaga darbe – išeivijos spauda ir išeivijos organizacijos. Darbe pasirinktas tyrimo modelis – spaudos turinio analizė; strategijų analizė, remiantis prielaida, kad lingvistinių reikšmių ir struktūrinė realizacija yra susiję; realizavimo formų analizė - per diasporos organizacijų tinklą... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper ethnic identity, concepts of ethnic identity and strategies of those concepts in Lithuanian Exile are analysed. Usually in Lithuanian Exile surveys ethnic and national identities are handled as systematized and relatively stable forms of nationalism. In this paper ethnic identity is analysed on the basis of internal contradictions within diaspora and power relations (on the basis of gender, racial, ethnic groups’ relations). In the paper we predicate that forms and practices of national collectivity are and can not only be transferred to emigrant community but are constantly transformed while changing boundaries and carrying other shifts in relation to other ethnic communities, and is a part of political formation of identity. In ethnic identity surveys collective identity and ethnic culture were handled as coherent unity, whereas ethnic identity is a part of constantly constructed and shifting processes. Hence in the topic not acculturation theory is chosen either but broader analytical model – through discursive practices, taking into account newspapers’ analysis and organizational network in diaspora. Empirical material in the survey chosen is diaspora press and institutions in diaspora. Analytical model – newspapers’ content analysis, analysis of strategies, making presumption that linguistic meanings and structural realization are bound together, analysis of practises of implementation – through diaspora institutions and family model. Tasks in the paper – to... [to full text]

Darbo aktualumas ir naujumas. Globalizacijos era kelia naujus iššūkius tradiciniams nacionaliniams identitetams, o į Lietuvą kasmet imigruojama vis didesniais srautais, dėl to kyla įvairios įtampos. Visuomenėje atlikti tyrimai atskleidė lietuvių tolerantiškumo stoką kitos kultūros atstovams. Darbe aptariamos tarpkultūrinės lietuvių ir libaniečių komunikacijos, žvelgiant iš kiekvienos perspektyvos atskirai bei atmetant visuomenėje naudojamus stereotipus bei žvelgiant į tolimesnę Lietuvos perspektyvą, kaip į naujų, pozityvių imigrantinių bei tarpkultūrinių ryšių kūrimosi vietą. Darbo problema. Kuriami transmigraciniai ryšiai, todėl kyla grėsmė tautinio identiteto puoselėjimui, susiduriama su stereotipų ir apibendrintų žinių vartojimu kalbant apie pavienius transimigrantus ar grupes, todėl sudėtingėja tarpkultūrinės komunikacijos procesas. Tyrimo tikslas – atskleisti sociokultūrinės libaniečių grupės tarpkultūrines komunikacijos problemas Lietuvoje. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė, kokybinis-etnografinis tyrimo metodas. Darbo struktūra. Pirmoje darbo dalyje analizuojami tarpkultūrių komunikacijų iššūkiai šiandienos globaliame pasaulyje. Aptariami imigracijos procesai, tarpkultūrinių komunikacijų iššūkiai nacionaliniam, tautiniam ir etniniam individo identitetui. Antrojoje darbo dalyje aptariamos nacionalinio ir etninio individo identiteto išsaugojimo perspektyvos, analizuojamos transimigrantų socialinės integracijos patirtys. Aptariamos tautinių mažumų... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality and novelty of master‘s final work. The era of globalization poses new challenges to traditional national identities, and every year in Lithuania immigration is increasing, that’s why various stresses comes up. The researches, that are already done, revealed the lack of tolerance of Lithuanian people to the other cultures. In master’s final work there is discussed the intercultural communication of Lebanese and Lithuanian people and analyzed from the each perspective and disposing stereotypes that are used in society and looking to the further perspective of Lithuania, as a new, positive location of establishment of imigrantional and intercultural bonds. The problem of master‘s final work. While transimigrantional relations are being created, the threat of fostering of national identity comes up. Also it is encountered with the usage of stereotypes and generalized knowledge use while talking about single transimigrants or groups. Therefore the process of intercultural communication is getting more complex. The aim of master‘s final work – to reveal the problems of intercultural communication of socio-cultural group of Lebanese in Lithuania. The methods of research – the Analysis of the Scientific Literature, Ethnographic Research Method, Semi-structured Qualitative Research Method. The structure of master‘s final work. In the thirst master’s final work it is being discussed the challenges of intercultural communication in today's globalized world. Also it is... [to full text]