The use of electronic measures during administration of public procurement not only helps to save recourses but also guarantees effectiveness, transparency and more possibilities for small and medium companies to take part in it. Directive 2004/17/EC coordinating the procurement procedures of entities operating in the water, energy, transport and postal services sectors and Directive 2004/18/EC on the coordination of procedures for the award of public work contracts, public supply contracts and public service contracts became the basis of the legal regulation. Great Britain, Spain and Lithuania have incorporated norms of directives into their national law systems successfully. Great Britain is considered to be one of the leaders from European Union member states in e-procurement administration. Spain’s administrative units – Cataluña and Basque Country – are as examples of e-procurement’s regulation and for very good results in e-procurement’s administration in Basque Country. Lithuania has implemented new norms of directives with the law of public procurement and shows a quite good progress in it. In 2006 the Federation of Russia with new legal act of public procurement implemented many important aspects which will help to cooperate with the public procurement participants from abroad and administrate public procurement with the help of electronic measures. Electronic signature’s legal regulation is important for the e-procurement’s successful administration. The results... [to full text]

Žalieji pirkimai yra požiūris, kuris stengiasi integruoti aplinkosauginius reikalavimus į visas viešųjų pirkimų stadijas, tikslu sumažinti poveikį gamtai ir žmonių sveikatai. Žalieji pirkimai dar vadinami subalansuotais pirkimai, ekologiniais pirkimais, teisingaisiais pirkimais. Jie paremti tokiomis prielaidomis kaip vartotojų sąmoningumas, tik reikalingas pirkimas, viso gyvavimo ciklo perspektyva. Žalieji pirkimai nėra nauja koncepcija – tai jau įgyvendinama daugelyje pirmaujančių aplinkosaugos srityje Europos Sąjungos šalių ir konstatuojama gaunama nauda. Daugelis viešojo sektoriaus perkančiųjų organizacijų, vykdančių žaliuosius pirkimus ir skatinančių aplinkosaugines inovacijas, patiria realių pokyčių rinkoje. Pasirinktos efektyvios įgyvendinimo strategijos padeda pasiekti viešųjų pirkimų efektyvumo padidinimą, pagerina vietinės bendruomenės gyvenimo kokybę, padidina aplinkosauginį sąmoningumą, pagerina esamos valdžios politinį įvaizdį, padeda pasiekti aukštesnį darnaus vystymosi lygį tomis pačiomis kainomis. / Green purchasing is an approach which integrates environmental consid¬erations into all stages of the purchasing process with the goal of reducing impacts on the environment. It involves a number of considerations, including buying only what is needed, taking a life-cycle perspective of the costs and impacts of products and services. Green purchasing is not a new concept, and has been implemented by pioneer public authorities across Europe for many years. A great number of public authorities have positive experiences in this area. The implementation of green procurement by public author¬ities is effective in achieving real changes on the marketplace — support¬ing greener alternatives and promoting innovation. Effective strategies help to improve the efficiency of procurement, raise the quality of life in the local community and improve the political image of the administration. Green procurement, should not involve addi¬tional costs for a public authority — indeed money may often be saved. Although some greener products have a higher purchase price, if the whole life-cycle costs are considered, including use and disposal costs, even savings may often be achieved. There are a number of other factors which can help to keep costs down, includ¬ing a careful consideration of whether a product is really needed at all, and changes to the way procurement is organized and carried out (in some cases, greater centralization of procurement, the use of e-procurement and joint-purchasing... [to full text]

Viešieji pirkimai yra labai svarbi ekonomikos dalis, sudaranti 16,3 % bendro vidaus produkto, o perkančiųjų organizacijų atliekamų viešųjų pirkimų apimtys tiek regioniniu, tiek ir ES vieningos rinkos lygiu kasmet auga, todėl valstybinis bei privatus sektorius yra suinteresuoti efektyvia viešųjų pirkimų sistema bei jos tobulinimo ir pritaikymo prie jau egzistuojančių valstybių narių socialinių bei ekonominių sąlygų, mokslo ir technikos pažangos galimybėmis. Vykdydama viešuosius pirkimus kiekviena perkančioji organizacija privalo pasirinkti reikiamą viešojo pirkimo sutarties sudarymo būdą, kad pirkimas būtų vykdomas tinkamai bei užtikrinant viešųjų pirkimų principus. Šio darbo objektas yra EB direktyvomis reglamentuojami viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdai, jų atskyrimas, grupavimo kriterijai, konkretaus pirkimo būdo pasirinkimas bei taikymas praktikoje, taip pat su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų taikymu susijusios kylančios problemos. Kadangi viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos yra antriniai ES teisės šaltiniai, pasirinktomis priemonėmis turintys būti įgyvendinti valstybių narių, todėl šiame darbe nebus apsiribojama vien direktyvų nuostatų bei Europos Teisingumo Teismo praktikos analize, tačiau bus atsižvelgiama ir į direktyvas įgyvendinančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Magistro darbe, remiantis loginiu, sisteminiu, lyginamuoju, teleologiniu, istoriniu bei lingvistiniu metodais, yra pateikiama visapusiška viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Public procurement represents 16.3% of gross domestic product therefore can be counted as a very important part of the economy. The volume of public procurement is constantly growing in both regional and EU single market levels. So the public and the private sector are interested in effective public procurement system as well as its opportunities to improve and adapt to social and economic conditions, technical and scientific progress in EU member countries. Every contracting authority must choose the appropriate procedure to ensure that the purchase would be carried out properly and in accordance with the principles of public procurement. This Master Thesis focuses on regulations of international public procurement procedures, their separation and clustering criteria, the particular purchase procedures as well as problems related to the application of these procedures in practice. As the public procurement directives are considered to be EU law secondary source, the thesis is not limited only by regulation of directives and analysis of practice of European Court of Justice but takes into account the national legislation of Lithuania in this field. According to logical, systematic, comparative, teleological, historical and linguistic methods, this paper comprehensively analyzes existing public procurement procedures, identifies the features and selection criteria of each procedure, reveals related problems and proposes effective solutions to the named problems.

World financial and economic crisis encouraged government institutions to find ways for more efficient organization of public procurement. Therefore there is growing interest in public procurement centralization process. In the dissertation there are analyzed economic, management and law aspects of public procurement centralization. The aim of the dissertation is to create a model for evaluating state’s financial benefits from centralization of public procurement and to evaluate these benefits in the case of Lithuania. By generalizing scientific literature there are abstracted elements influencing formation of financial benefits from centralization of public procurement, also there are advantages and disadvantages of public procurement centralization being analyzed. By synthesizing scientific knowledge of purchasing management and auction theory, few hypotheses are raised to explain differences in prices between centralized and decentralized public procurement. Empirical research of public procurement centralization was conducted and based on research results evaluation of Lithuanian state financial benefits from public procurement centralization was carried out. Also causes of price differences between centralized and decentralized public procurement were defined. Generalization of research results enabled to do prediction of development for public procurement centralization. / Pasaulyje 2008 metais kilusi finansinė ir ekonominė krizė paskatino valdžios institucijas ieškoti būdų, kaip efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams. Todėl susidomėjimas viešųjų pirkimų centralizavimu pastaruoju metu labai padidėjo. Disertacijoje nagrinėjami ekonominiai, vadybiniai ir teisiniai viešųjų pirkimų centralizavimo aspektai. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti viešųjų pirkimų centralizavimo finansinės naudos vertinimo modelį ir remiantis šiuo modeliu atlikti šios naudos vertinimo tyrimą viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje atveju. Disertacijoje, apibendrinus mokslinę literatūrą, išskiriami veiksniai, lemiantys viešųjų pirkimų centralizavimo finansinę naudą, taip pat analizuojami pirkimų centralizavimo pranašumai ir trūkumai. Sintetinant pirkimų valdymo dalyko ir aukcionų teorijos žinias, iškeliamos hipotezės paaiškinančios skirtumus tarp kainų centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Darbe atlikti keli empiriniai viešųjų pirkimų centralizavimo tyrimai, kurių pagrindu įvertinta viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje finansinė nauda. Taip pat nustatytos kainų skirtumo centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose susidarymo priežastys. Apibendrinti tyrimų rezultatai leido pateikti viešųjų pirkimų centralizavimo plėtros prognozę.

Pasaulyje 2008 metais kilusi finansinė ir ekonominė krizė paskatino valdžios institucijas ieškoti būdų, kaip efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams. Todėl susidomėjimas viešųjų pirkimų centralizavimu pastaruoju metu labai padidėjo. Disertacijoje nagrinėjami ekonominiai, vadybiniai ir teisiniai viešųjų pirkimų centralizavimo aspektai. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti viešųjų pirkimų centralizavimo finansinės naudos vertinimo modelį ir remiantis šiuo modeliu atlikti šios naudos vertinimo tyrimą viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje atveju. Disertacijoje, apibendrinus mokslinę literatūrą, išskiriami veiksniai, lemiantys viešųjų pirkimų centralizavimo finansinę naudą, taip pat analizuojami pirkimų centralizavimo pranašumai ir trūkumai. Sintetinant pirkimų valdymo dalyko ir aukcionų teorijos žinias, iškeliamos hipotezės paaiškinančios skirtumus tarp kainų centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Darbe atlikti keli empiriniai viešųjų pirkimų centralizavimo tyrimai, kurių pagrindu įvertinta viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje finansinė nauda. Taip pat nustatytos kainų skirtumo centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose susidarymo priežastys. Apibendrinti tyrimų rezultatai leido pateikti viešųjų pirkimų centralizavimo plėtros prognozę. / World financial and economic crisis encouraged government institutions to find ways for more efficient organization of public procurement. Therefore there is growing interest in public procurement centralization process. In the dissertation there are analyzed economic, management and law aspects of public procurement centralization. The aim of the dissertation is to create a model for evaluating state’s financial benefits from centralization of public procurement and to evaluate these benefits in the case of Lithuania. By generalizing scientific literature there are abstracted elements influencing formation of financial benefits from centralization of public procurement, also there are advantages and disadvantages of public procurement centralization being analyzed. By synthesizing scientific knowledge of purchasing management and auction theory, few hypotheses are raised to explain differences in prices between centralized and decentralized public procurement. Empirical research of public procurement centralization was conducted and based on research results evaluation of Lithuanian state financial benefits from public procurement centralization was carried out. Also causes of price differences between centralized and decentralized public procurement were defined. Generalization of research results enabled to do prediction of development for public procurement centralization.

Šiame darbe nagrinėjamos Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo didinimo galimybės. Šiuo darbu siekiama parodyti, kad centralizavus viešuosius pirkimus sistema pradėtų veikti žymiai efektyviau, nes centralizuota sistema yra mažiau jautri rizikoms, o tai padidina skaidrumą ir užtikrina atskaitomybę, padeda taupyti valstybės išlaidas, pagerėja užsakymų ir pirkimų procedūrų kokybė, informacijos dalijimasis leidžia efektyviau ir operatyviau apdoroti turimą informaciją, kuri lemia mažesnę prekių ar paslaugų kainą bei mažina korupcijos mastą. Darbe nagrinėjamos Italijos ir Danijos centralizuotų viešųjų pirkimų sistemos, remiantis šia analize atsakoma į pagrindinį išsikeltą darbe klausimą – ar pasiteisins lūkesčiai centralizavus viešuosius pirkimus Lietuvoje? / Centralization of Public Procurement: Searching for Optimal Approach (Lithuanian Case) This study focuses on the possibilities to increase the effectiveness of Lithuania’s public procurement system. Primary objective of the study is to find out whether the model of centralized procurement adopted by Lithuanian Government and the establishment of the Central Procurement Organization will benefit solving the existing problems and shaping a more effective and transparent public procurement system. Maintaining the objective the hypothesis, that the implementation of centralized public procurement system will make the public procurement organizing more effective, has been drawn. Seeking to verify the hypothesis, the main objective of this study has to be dissolved to several more narrow goals: 1. Detect the disadvantage of centralized and decentralized public procurement systems with reference to the experience of foreign countries; 2. Analyze and compare the cases of centralized public procurement systems of Italy and Denmark; 3. Study the problems of existing public procurement system in Lithuania; 4. Analyze the centralized public procurement system’s implementation possibility in Lithuania and its subsequent consequences relying on the ground of Italy’s and Denmark’s cases; 5. Present proposals on the effectiveness/purposefulness of establishment of centralized procurement system in Lithuania. This study aims to demonstrate that the system would be more effective if public... [to full text]

Sumažintos viešųjų pirkimų išlaidos, konkurencijos tarp tiekėjų padidėjimas, pagreitinti viešųjų pirkimų procesai, skatinimas naudoti įvairesnius pirkimų būdus, perkančiųjų organizacijų žmogiškųjų išteklių optimizavimas, pagerintos viešųjų pirkimų apskaitos ir kontrolės galimybės ir padidintas viešųjų pirkimų skaidrumas – tai pagrindiniai siekiniai, kuriuos užsibrėžė teisėkūros institucijos, inicijavusios viešųjų pirkimų perkėlimą į elektroninę erdvę. Tačiau ar iš tiesų teisėkūros organų siekiamybės atitinka realius rezultatus? Itin retai suteikiama galimybė tiesiogiai su viešaisiais pirkimais dirbantiems specialistams - praktikams pareikšti išankstines pastabas ar pasiūlymus, tokiu būdu užkertant kelią nenumatytų praktinių probleminių situacijų atsiradimui. Atsižvelgiant į tai ir buvo suformuluotas šio darbo tikslas - išanalizuoti viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėmis priemonėmis teisinį ir praktinį reglamentavimą bei nustatyti, ar problemas, su kuriomis susiduria viešųjų pirkimų specialistai – praktikai, organizuodami viešuosius pirkimus elektroninėmis priemonėmis, galima išspręsti tik tikslinant (tobulinant) teisinį ir praktinį reglamentavimą. Darbe išanalizuotas esamas viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėmis priemonėmis teisinis ir praktinis reglamentavimas, išskirti keturi elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo etapai bei tyrimo metu, panaudojus interviu metodą ir apklausus viešųjų pirkimų srityje dirbančius praktikus, identifikuoti teisinio bei praktinio reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Reduced public procurement costs, increased competition among suppliers, quicker processes of the procurement, promotion of the use of diverse methods of public procurement, optimization of human resources, improved public procurement accounting and control options and increased transparency in public procurement – these are the main objectives set out by the legislative institutions, initiating public procurement transference into the electronic space. But are these strivings of the legislative institutions meets the actual results? Very rarely opportunities to make preliminary comments or suggestions are given to specialists – practitioners working directly with public procurement, thus preventing unintended practical problem situations from occurring. Taking this into consideration was formulated the goal of this paper work – to analyze legal an practical regulation of the performance of public procurement by electronic means and to determine whether the problems faced by public procurement professionals – practitioners, organizing public procurement procedures by electronic means, can be solved only by revising (improving) the legal and practical regulation. Paper work analyze the existing legal and practical regulation of public procurement performance by electronic means, identifies four phases of public procurement performed by electronic means, and by interviewing public procurement practitioners using interview method identifies problematic factors of the legal and... [to full text]

Pastaruoju metu daugelyje šalių privatus sektorius yra vis intensyviau įtraukiamas finansuojant ir įgyvendinant valstybės ir savivaldybių investicijų projektus, susijusius su viešosios infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų teikimu. Vis dėlto Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra naujovė, bendrų projektų įgyvendinimui trukdo netobula įstatymų bazė, neigiamas visuomenės nuomonė, praktikos ir žinių šioje srityje trūkumas. Todėl tikslinga šiame darbe išanalizuoti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios trukdo viešajam sektoriui bendradarbiauti su privataus sektoriaus atstovais, supažindinti su VPSP būkle ir perspektyvomis Lietuvoje. Darbe keliamas tikslas yra išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo Lietuvoje alternatyvas, daugiausia dėmesio skiriant pagal partnerystės principą įgyvendinamiems projektams. Šio tikslo siekiama pirmiausia supažindinant su viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, svarbiausiais principais ir esme. Pateikiama pagal partnerystės schemas Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga ir vykdymo tendencijos, atlikta detalesnė VPSP reglamentuojančių teisės aktų analizė ir vertinimas. Taip pat pasitelkus anketinę apklausą siekiama įvertinti tarpsektorinio bendradarbiavimo savivaldose galimybes. Savivaldybėse atliktas tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad Lietuvoje nėra sudarytos pakankamos prielaidos viešojo sektoriaus institucijoms bendradarbiauti su privačiu verslu. Pastebėta tendencija, kad įtraukiant... [toliau žr. visą tekstą] / Recently in many countries private sector are increasingly involved in financing and implementation of state and municipal investment projects related to public infrastructure and public service development and improvement. However, in Lithuania, public-private sector partnership implementation remains a novelty, as joint projects implementation are hampered by imperfect legislation, negative public attitudes, practices and lack of knowledge in this field. It is therefore appropriate in this work to examine all the circumstances that prevent public sector to cooperate with the private sector. Accordingly, PPP condition and prospects in Lithuania are analyzed. The aim of this work is to analyze alternatives of public and private sector cooperation, focusing on projects that are implementing under partnership principle. This objective is reached presenting concept of public-private sector partnership, the main principles and point. Also in this work are presented a review of projects implementing under partnership schemes, a more detailed PPP legislation analysis and evaluation. There is also given a questionnaire survey to assess cooperation opportunities in municipality of Lithuania. Results of survey presented that raised hypothesis was approved. There are not enough good conditions for public and private sector cooperation in Lithuania. Observed trend that in a joint project with private partner are applied other more often used forms, like lease or public procurement... [to full text]