Galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese atsirado tik po to, kai 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Iki tol, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo galėjo prisiteisti tik turtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Civiliniame kodekse taip pat įtvirtinta, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, sveikatos sutrikdymo, bei asmens gyvybės atėmimo atveju. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis turi pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, bei jame nurodyti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Lietuvos įstatymuose nėra numatyti nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos minimumas ir maksimumas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į civiliniame kodekse įtvirtintus kriterijus. Pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtą žalą dėl jo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos. Ši žala gali pasireikšti dvasiniais kentėjimais, emocine depresija, fiziniu skausmu ir t.t. Neturtinės žalos atlyginimas taip pat turėtų panaikinti asmens patirtus kentėjimus, sugrąžinti prarastą gyvenimo džiaugsmą, atkurti vidinę harmoniją. / The possibility of getting a compensation for non-pecuniary loss in criminal procedure in Lithuania, have only became possible since 2003 the 1st of May, when the new Code of Penal Proceedings came into effect. The victim of criminal act could only get a compensation of material loss before. Non pecuniary-loss, according to the Civil Code, can only be compensated, when a possibility of it is established in the statute. The Civil Code also establishes that non-pecuniary loss must be compensated in all the cases when non-pecuniary loss emerges because of criminal act, harm of health or deprivation of life. To get the compensation, the person who suffered a non-pecuniary loss has to bring in a civil action, in which he demands a concrete amount of damages that he feels should be awarded to him. There is no minimum or maximum limits of the amount of damage that can be awarded in Lithuania‘s law. Only the judge decides the amount of damages that should be awarded taking into consideration the criteria of the compensation of non-pecuniary loss which are established in the Civil Code. The main aim of the compensation of non-pecuniary loss is to compensate the harm that the victim had to suffer because of the unlawful act towards him. That harm could be psychical sufferings, emotional depression, physical pain etc. The awarded damages should offset negative impact of victim‘s sufferings, it also should compensate the lost joy of living, and restore inner harmony.

Darbe apžvelgta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje sutinkama darbdavio materialinės atsakomybės samprata, šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, rūšys, didesnį dėmesį skiriant darbdavio materialinei atsakomybei, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta. Atkreipiamas dėmesys į darbdavio materialinės atsakomybės panašumus bei skirtumus su civiline atsakomybe. Taip pat pateikiamas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, kai žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, aiškinimas LAT praktikoje, jų taikymas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-2008 m. praktikoje. Atskleidžiami žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, atlyginimo ypatumai (kai darbuotojas apdraustas, neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu). Pateikiamos pastebėtos darbdavio materialinės atsakomybės taikymo problemos, galimi jų sprendimo būdai. / The Thesis reviews the concept of employer’s pecuniary liability as defined in the legal doctrine and case-law, the grounds for and types of such liability. The attention is drawn to the similarities and differences between employer’s pecuniary liability and civil liability. The Thesis presents interpretations of the conditions of employer‘s pecuniary liability for injury to the employee caused by mutilation or other bodily injury or for employee‘s death in the legal doctrine, rulings of the Supreme Court of Lithuania, as well as application of these conditions in the practice of the 2nd district court of Vilnius in 2005-2008. The author discloses specific features of compensation for the injury caused by mutilation or other bodily injury of the employee, or by his death (when the employee has or has not been insured with the social insurance against occupational accidents and occupational diseases). The Thesis specifies the observed theoretical and practical problems related to employer’s pecuniary liability and presents possible ways of solving them.

Galimybę pasinaudoti teise į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose vertėtų laikyti vienu iš kertinių elementų, galinčių padėti užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų viešumą, skaidrumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šio darbo tikslas – nustatyti teisės į žalos atlyginimą efektyvaus įgyvendinimo ypatumus, visapusiškai išnagrinėti kiekvieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei dėl žalos viešuosiuose pirkimuose padarymo kilti, apibendrinti Lietuvos teismų ir Europos Teisingumo Teismo praktiką. Darbe analizuojama teisė į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 96 straipsnio pagrindu) ir kiti VPĮ V skyriuje įtvirtinti tiekėjų teisių gynimo būdai, aptariami jų tarpusavio ryšiai. Darbe dėmesys taip pat skiriamas sąžiningų tiekėjų pareigai ginčyti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus VPĮ V skyriuje numatyta tvarka. Siekiant išsamesnės teisės į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose instituto analizės, darbo pradžioje identifikuojamas subjektų, turinčių teisę į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose, ratas, o kitose dalyse aptariama kiekviena iš civilinei atsakomybei dėl žalos viešuosiuose pirkimuose padarymo kilti būtinų sąlygų: kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. / One of the principal elements in the scope of public procurement is the ability to obtain damages, which ensures the transparency, publicity of public procurement procedures and meeting the requirements of law. The purpose of this study is to evaluate the singularities of the effective claim for damages, to scrutinize every condition for the civil liability in the scope of public procurement, to overview and summarize cases of Lithuanian courts and the European Court of Justice. The right to damages in the field of public procurement (Article 96 of the Law of Public procurement of Lithuania) and other remedies for civil rights protection are analyzed in this study, identifying connection between those remedies of civil rights protection. Attention is being paid to the duty of fair supplier to file a claim about the actions or decisions of the contracting authority under the Part V of the Law of Public Procurement of Lithuania. Seeking for the exhaustive analysis of the right to damages in the beginning of the study the group of subjects having right to claim for damages is being identified, in other parts of the study - every condition for the civil liability in the field of public procurement is analyzed: existence of fault, existence of damages and existence of a causal link between the fault and the claimed damages.

Darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo garantijos yra susijusios ne tik su darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas pažeidimu ir jo materialine atsakomybe, bet ir visuomenės interesu garantuoti socialinę apsaugą žalą sveikatai patyrusiems asmenims. Darbuotojo sveikatai padaryta žala atlyginama taikant darbdavio materialinę atsakomybę ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo kompensacijas. Šie žalos kompensavimo būdai turėtų užtikrinti realų, visišką ir teisingą žalos atlyginimą, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra tokių žalos kompensavimo būdų sąveikos koncepcijos. Todėl šio tyrimo objektas yra darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimas darbdavio materialinės atsakomybės ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo būdu. Tyrimo tikslas - atskleisti sisteminius - funkcinius ryšius tarp darbdavio atsakomybės ir darbuotojo sveikatai padarytos žalos kompensavimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo būdu ir apibrėžti šių žalos kompensavimo būdų sąveiką Lietuvoje. Disertacijoje kompleksiškai analizuojamas darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo institutas; apibrėžiami darbdavio materialinę atsakomybę bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą vienijantys kriterijai; atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paskirtis ir funkcijos darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo... [toliau žr. visą tekstą] / Guarantees of the compensation for the damage caused to employee's health are related not only with the breach of employer's duty to provide employees with secure and health working conditions and his/her pecuniary liability but also with the interest of society to ensure social security to the person who experienced the damage. The damage caused to employee's health is compensated by bringing the proceedings against employer's liability as well as applying social insurance against accidents at work and occupational diseases. These types of redress should guarantee concrete, full and fair compensation for the damage. However, in Lithuania there is no conception of interaction between these types of compensation so far. Accordingly, the object of the research is the compensation for the damage caused to employee’s health by applying the pecuniary employer's liability and social insurance against accidents at work and occupational diseases. The objective of the thesis is to reveal systematical - functional relations between employer's liability and compensation for the damage caused to employee's health by applying social insurance against accidents at work and occupational diseases and to define the interaction of the various means for damage compensation in Lithuania. The thesis deals, in a complex manner, with the main aspects of the damage compensation institute; defines the rally criterias of the employer's pecuniary liability and social insurance against accidents at... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas pacientų teisių gynimo institutas Lietuvoje ir Danijoje. Temos aktualumą sąlygoja pacientų nepasitenkinimas Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, kuris iš dalies yra sąlygotas nepilnavertiškai funkcionuojančios pacientų teisių gynybos sistemos. Danija pasirinkta kaip šalis, pasižyminti gerai sutvarkyta socialinio gerovės sistema bei aukštu gyventojų pasitenkinimo lygiu, kuris priklauso ir nuo pasitenkinimo sveikatos apsaugos sistema. Darbo tikslas – sistemiškai išanalizuoti ir palyginti pacientų teisių gynybos būdus Lietuvos Respublikoje ir Danijoje, įvertinti juos bei pasiūlyti pacientų teisių gynimo tobulinimo kryptis Lietuvoje. Vienas pagrindinių darbe naudojamų metodų - tai teisinių dokumentų analizė - analizuojami Lietuvos, Danijos, ES teisės aktai, reglamentuojantys pacientų teisių sampratą ir jų gynimo neteisminius ir teisminius metodus, teismų sprendimai, mokslinės publikacijos. Lyginimo metodu siekiama atskleisti pacientų teisių instituto panašumus ir skirtumus bei išryškinti lyginamos šalies privalumus ir trūkumus. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjama pacientų teisių samprata bei jų reglamentavimas Lietuvoje ir Danijoje. Antroji dalis skirta ikiteisminių pacientų teisių gynybos būdų analizei, išryškinant egzistuojančius esminius skirtumus Danijoje ir Lietuvoje teisės skųstis ir teisės į žalos atlyginimą srityje. Smulkiau analizuojamos sritys, kurios iš esmės yra skirtingos abiejose šalyse -... [toliau žr. visą tekstą] / This Master thesis deals with the investigation of defence modes of patients rights in Lithuania and Denmark from the comparative perspective. The relevance of the topic is proved by the dissatisfaction of patients with Lithuanian health care system which partly exists due to non properly functioning patients rights defence system. Denmark was chosen as a country with properly arranged social welfare system and high satisfaction level of its inhabitants, which is also characteristic to their satisfaction with health care system. The aim of the thesis is to carry out comparative analysis of defence modes of patients rights in Lithuania and Denmark, evaluate them and define the possible ways for the improvement of the defence modes. An analysis of legal documents is one of the main methods used in this research. While using this method legal acts of Lithuania, Denmark and EU regulating the concept of patients rights and judicial and extrajudicial defence modes of patients rights, ad judgements, research publications are analysed. Whereas the comparative method is applied while seeking to reveal the existing similarities and differences, advantages and disadvantages of patients rights in Lithuania and Denmark. The first chapter of the thesis deals with the analysis of the concept of patients rights and their regulations in Lithuania and Denmark. The second chapter is devoted to the analysis of extrajudicial defence modes of patients rights while revealing the existing... [to full text]

Biotechnologijų vystymasis medicinai buvo didelis žingsnis į priekį, ir viena iš priežasčių kodėl atsirado egzistencinės žalos atlyginimo ieškiniai dėl neteisėto gimimo ir neteisėto gyvenimo. Neteisėto gimimo atveju tėvai siekia kompensacijos dėl nenorimo ar neplanuoto vaiko gimimo, neteisėto gyvenimo – neįgalus vaikas siekia kompensacijos už tai, kad jis toks gimė. Tokie ieškiniai yra ginčytini, kadangi jie suponuoja tokiomis teisėmis kaip teisė negimti, nėra kriterijų kuriais remiantis būtų galima pateikti neteisėto gimimo ar neteisėto gyvenimo ieškinį bei apskaičiuoti egzistencinę žalą. Todėl įrodyti tokią žalą yra pakankamai sunku. Darbe buvo apžvelgtas žalos atlyginimo Lietuvoje institutas, ypatingą dėmesį skiriant neturtinės žalos atlyginimui, ir nustatyta, kad esama tvarka nėra liberali, todėl galimybė pateikti tokį ieškinį Lietuvoje ir gauti kompensaciją lygi nuliui. / Development of technologies has been a giant step forward for medicine and one of reasons, why suits of recovery of „existential damage” because of the wrongful birth or wrongful life arose. In claims for wrongful birth parents are seek compensation for the birth of unplanned or unwanted child and in claims for wrongful life – disabled child is seek compensation for the fact, that he is born disabled. Such suits are controversial, because they deal with such rights like right not to be born. There are no criterions for the recovery of “existential damage” under which it would be possible to bring an action of this damage, because of wrongful birth and wrongful life. It is rather difficult to prove “existential damage”. This article deals with the institute of recovery of damage, giving the biggest attention to recovery of moral damage. It was ascertained, that present order is not liberal, and to suit in Lithuania and to get award there is no any possibility.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo objektai bei jų teoriniai ir praktiniai skirtumai Lietuvos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos bei Prancūzijos teisinėse sistemose. Bandoma parodyti, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, pažeidus asmens neturtines vertybes tiek bipolinėse, tiek singuliarinėse valstybėse yra plečiama, grindžiant žmogaus teisių doktrinos idėja ir siekiu įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nors, kita vertus, pripažįstama, jog pilnai pritaikyti restitutio in integrum neturtinės žalos atlyginimo srityje dėl prarastos vertybės specifiškumo nėra įmanoma. Pagrindinis darbo tikslas yra išnagrinėti neturtinės žalos atlyginimo objektus, jų raidos bei taikymo teisminėje praktikoje tendencijas, atskleisti kiekvieno objekto pažeidimo atveju keliamus reikalavimus ir taikomus neturtinės žalos atlyginimo apribojimus. Todėl lyginamojo, istorinio, loginio, sisteminio bei kitų metodų pagalba analizuojama pasirinktų šalių teisinė patirtis, bandoma įžvelgti ne tik panašumų, bet ir atskleisti tam tikrus skirtumus, sutinkamus teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo procese. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas bei santrauka. Pirmojo skyriaus tikslas yra atskleisti tam tikrus teorinius neturtinės žalos atlyginimo aspektus, aptariant neturtinės žalos atlyginimo funkcijas bei sąvoką, įtvirtintą įvairių valstybių teisės aktuose. Antrojoje darbo dalyje yra apibūdinami neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / The objects of non-pecuniary damage and their theoretical and practical differencies in Lithunian, Italian, Great Britain, American, German and French legal systems are analysed in this Master work. It is attempted to show, that a right to non-pecuniary damage redress after infringement of non-economical values is being expanded both - in singular and bipolar countries, as a result of the concept of human rights doctrine and aspiration to entirely implement the principle of damage compensation, though accepting the impossibility of restitutio in integrum in the field of non-pecuniary damage because of the specificity of the lost value. The primary aim of this work is to explore the objects of non-pecuniary damage, the trends of their development and application in judicial practice, to reveal the requirements, raised in every case of the infringement of the object, and the restrictions applied to the redress of non-pecuniary damage. Therefore, with the help of comparative, historical, logical, systemic and other methods, the experience of chosen countries is analysed, trying to envisage not only some similarities, but also to reveal the diferrencies, applied in the implementation process of the right to non-pecuniary damage. The work consists of introduction, four chapters, conclusions, the list of literature and summary. Tha aim of the first chapter is to disclose particular theoretical aspects of non-pecuniary damage, such as the functions of non-pecuniary damage redress... [to full text]

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]