SANTRAUKA Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę (angl. – Material Responsibility under Labour Law), esančiai savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, yra būdingi bendrieji ir specialieji teisinės atsakomybės bruožai. Šiame darbe yra apžvelgiamos teorinės materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir realizavimo būdai. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimtas naujas Darbo kodeksas ir visa eilė įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius ir materialinę atsakomybę. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, pagrindinis dėmesys skiriamas byloms nagrinėtoms paskutiniu laikotarpiu 2005m. – 2010m. Susistemintai pateikiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtas nutartis nustatant darbdavio materialinės atsakomybės ribas ir pareigas, atsakomybė už trečiųjų asmenų padarytą žalą darbuotojui, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už sveikatos sužalojimą, žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, neturtinės žalos atlyginimo problemoms. Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Material liability under labour law, representing a separate type of legal responsibility, includes common and special features of legal responsibility. The paper discusses theoretical conditions for material liability and methods to implement the same. After Lithuania regained independence, new Labour Code and a number of other laws, governing labour relations and material liability, was enacted. The new code provides for conditions for material liability, key principles on application of material liability, introduces a completely new remedy, i.e. indemnification of moral damage based on labour legal relations, as well as compensation of lost income. In analysis of case law of the Supreme Court of Lithuania, when examining cases on material liability for damage through maiming or other injury, or death of the injured party, the paper mainly deals with cases examined in 2005 – 2010. The paper further includes structured information on the rulings delivered by the Supreme Court of Lithuania in determining the limits of material liability on the part of employer, the duties of employer to indemnify the damage to the health of employee by third parties, liability of possessor of a potentially hazardous object for injury, compatibility of legislation in the field of indemnification of damage, and issues on indemnification of moral damage. The analysis of the case law of the Supreme Court of Lithuania in the case categories above is complemented by summary trends and... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės. Darbo tikslas - įvertinti darbuotojų materialinės atsakomybės instituto darbo teisėje savarankiškumą, atskleisti darbuotojų materialinės atsakomybės pagrindą, tikslą, materialinės atsakomybės sąlygas, visiško žalos atlyginimo principo ir riboto žalos atlyginimo principo taikymą, neturtinės žalos atlyginimą, kaip specifinį darbo teisinių santykių gynimo būdą, darbuotojų materialinės atsakomybės kontekste, atlygintinos žalos dydžio nustatymą, įvertinti instituto tobulinimo kryptis pagal galiojančią teismų praktiką, pateikti pasiūlymus dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę galimo tobulinimo. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose pateikti teisės taikymo išaiškinimai. Darbuotojų materialinė atsakomybė turi ribotą pobūdį žalos atlyginimo aspektu, taigi, darbe siekiama atsakyti, ar materialinės darbuotojų atsakomybės teisinis reglamentavimas ir galiojanti teismų praktika užtikrina socialinį kompromisą tarp skirtingų darbo teisinio santykio šalių, materialinės atsakomybės atveju, turinčių priešpriešinius interesus. Darbo teisinio santykio subjektai turi skirtingas ekonomines ir darbo organizavimo galimybes, todėl akivaizdu, jei būtų nustatytos vienodos sąlygos padarytai žalai atlyginti, socialinis kompromisas nebūtų pasiektas. Būtinybė nustatyti sąlygas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The academic research includes analysis of Lithuanian High Court cases on employee liability for employers damages. The academic research is constructed to analyze independents of the institute of employees liability in Lithuanian labor law and to introduce with basis and conditions of employee liability in Lithuanian High Court practice. The analysis of Lithuanian High Court cases reveals such compulsory conditions of employees liability: employers damages caused by illegal employee action, employee fault, causation between illegal action and damages, in a case of violation employee and employer were in employment contract, employers damages are caused by employees labor activity. All above mentioned conditions are necessary to state employees liability. The research includes analysis of employees limited liability and non pecuniary damages in Lithuanian High Court cases. The object of the analysis is formulates rules of Lithuanian High Court in cases of employees liability. Employee and employer have usually different economical, social, organizational opportunities, so if there were equal conditions for compensating damages, then social compromise could not be reached. It is necessary to create rules and conditions to find social compromise between two different parties of employment. The actual Lithuanian High Court practice formulated some rules of law, which stated that employee is weaker party in employment contract and labor activity therefore needs some additional... [to full text]

Magistro darbe analizuojama suformuota LAT praktika sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties. Be to, atskleidžiamas LAT vaidmuo, siekiama pateikti teismuose kylančias problemas nagrinėjant tokias bylas, rasti jų sprendimo būdus. Visų pirma, darbe nagrinėjama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka, remiantis įstatymais ir teismo nutartimis pateikiamos nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos sąvokos, nagrinėjama profesinės ligos nustatymo problematika. Taip pat darbe aiškinama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties vieta tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių ir santykis su socialinės apsaugos teise. Toliau darbe aptariamos visos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos ir pateikiama išsami jų analizė pagal LAT priimtas nutartis. Galiausiai darbe yra nagrinėjama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka pagal Laikinąjį bei Draudimo įstatymus, taip pat pagal senąjį ir naująjį CK, DK. Tuo pačiu nagrinėjamos minėtų įstatymų taikymo problemos analizuojamos LAT praktikoje. / This paper analyses the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death. It also defines the role of the Supreme Court dealing with problems that arise in these cases and tries to find ways to solve them. The paper first examines the concept of material liability according to labour law, referring to legal acts and court decisions as well as the concepts of occupational accidents and diseases. Moreover, the problem of determining occupational diseases is also discussed. Furthermore, the paper explains the position of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death, its relation with other legal liabilities and social security law. The material liability according to the labour law conditions are explained, and a particular analysis referring to the Supreme Court decisions is given. Finally, the paper analyses the determination of the material extent of damage, the compensation limits and payment procedures according to the Interim law on compensation of damage due to occupational accidents and diseases, to the law on social insurance of occupational accidents and diseases, the previous and present Civil and Labour codes. Also, the paper presents the problems applying to the afore mentioned legal acts analysed in Supreme Court cases.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.