Sąžiningos informacijos praktika ir jos problemos Santrauka Darbas yra skirtas asmens privatumui ir sąžiningos informacijos praktikos principams aptarti bei problemai spręsti. Darbe yra teigiama, kad paskutiniajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje ėmė ryškėti įtinklinto ir vis labiau įsitinklinančio informacijos žmogaus charakteristikos. Pažeidžiamumas privatumo požiūriu – viena svarbiausių įtinklinto asmens charakteristikų. Valstybės kovoja su privatumo pažeidimais juridinėmis priemonėmis, tačiau jos kaip visada – nepakankamos, todėl būtina siekti, kad informacijos lauko dalyviai patys būtų budrūs, teikdami savo privačius duomenis, ir nuteiktų informacijos kūrėjus ir valdytojus kitokiam apsiėjimui su informacija. Skelbiami sąžiningos informacijos principai yra kaip etinis informacijos lauko dalyvių kodeksas. Pagrindiniai sąžiningos informacijos praktikos principai yra: atvirumas / supratimas; rinkimas, kaupimas / sutikimas; prieinamumas / dalyvavimas; vientisumas/ saugumas ; reikalavimas, spaudimas / atlyginimas, kompensavimas. Elektroninės terpės asmens privatumui keliama grėsmė turi būti mažinama laikantis sąžiningos informacijos praktikos principų ir žvelgiant į jų saugojimą kaip į praktinę problemą: ieškant nuoseklaus jų įgyvendinimo priemonių tiek iš informacinio tinklo kūrėjų, tiek iš jo vartotojų pusės. / Fair information practice: criteria and problems Summary This study aims to discuss an individual’s privacy and fair information practice principles as well as try to solve this problem. The paper states that during the last decade of the XX century characteristics of the web-minded and more and more web-involved information individual started to develop. Vulnerability in terms of privacy is one of the most important characteristics of the web-minded individual. States fight privacy violations through legal means, but they are usually insufficient; therefore, it is necessary to seek that the participants of the information field were themselves alert while submitting their personal data and would orient information creators and administrators to other ways of dealing with information. Fair information principles could be compared to the ethics code of participants of the information field. The main fair information practice principles are as follows: notice/awareness, choice/consent, access/participation, integrity/security, and enforcement/redress. Threat to an individual’s privacy by electronic medium has to be reduced following fair information practice principles and viewing their protection as a practical problem, that is searching for consistent implementation means both from the part of creators of the information field and from the part of its users.

Magistro darbo objektas – tinklaraščių autorių savęs paviešinimo ir privatumo suvokimo santykis. Darbo tikslas – ištirti, kaip tinklaraščių autoriai suvokia privatumą ir kaip pateikia privačią informaciją apie asmeninį gyvenimą savo puslapyje. Darbo uždaviniai: pateikti tinklaraščių sampratą ir jų kontekstą; atskleisti ryšį tarp anonimiškumo, privatumo ir savęs paviešinimo tinklaraščiuose; sukurti savęs paviešinimo ir privatumo suvokimo komunikacijos procese modelį; ištirti, kaip Lietuvos tinklaraščių autoriai suvokia asmeninės informacijos atskleidimą virtualioje erdvėje. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant dedukcijos ir indukcijos metodus, prieita prie išvados, kad tinklaraščiai yra tinkama terpė savęs paviešinimui, nes tinklaraščių autorių įrašai yra skelbiami internete ir gali būti pasiekiami tūkstančiams skaitytojų, kurie gali komentuoti šiuos įrašus. Jaunesni žmonės yra linkę daugiau pateikti apie save asmeninių detalių, nei vyresni. Tinklaraščių autorių įrašai gali būti pasiekiami ne tik artimųjų, draugų, bet ir nepažįstamų žmonių, kurių komentarai gali turėti įtakos autoriaus savęs paviešinimo suvokimo lygiui. Taip pat tinklaraščių autoriai nesuvokia informacijos savybių ir nesusimąsto apie galimas pasekmes, paskelbus daug asmeninės informacijos. Analizuojant šioje srityje atliktus tyrimus (J. Child, H. Qian, A. Joinson) pastebėta, kad tinklaraščių autoriai linkę atskleisti asmeninius duomenis, idant būtų pastebėti. Taikant palyginamąjį metodą... [toliau žr. visą tekstą] / Author analyses bloggers’ understanding of self-disclosure and privacy in this paper. Weblog is like a personal site, where people can write about their personal life, emotions and experiences. More people are using weblogs and disclose personal information. The object of this research is the relationship between bloggers’ self-disclosure and privacy. The objective of this research is analysing how bloggers perceive privacy and how they represent personal information on their blogs. The tasks are: introducing definition of weblog and context; finding the relationship between anonymity, self-disclosure and privacy; creation of a model of perception of self-disclosure and privacy in communication process; analysing how Lithuanian bloggers perceive disclosure of personal information in virtual space. The quantitative method of research was used. According publications in research of weblogs and privacy, a questionnaire was created. Results: many Lithuanian bloggers use their real name and real photos on their weblogs. We can state, that bloggers’ perception of privacy level is low. Age does matter in self-disclosure – elder people disclose less information about themselves than youngsters do. Gender also is significant for privacy perception – women disclose less personal information than men do. Academic background is also significant – the higher educational level is obtained, the higher perception of privacy level is. Only small amount of bloggers would choose to delete their... [to full text]

Šiame darbe analizuojami e-korespondencijos ypatumai, jos paplitimas, pagrindinis dėmesys skiriamas etiniam jos aspektui ir ieškoma svarbiausių e-korespondencijos etikos gairių. Elektroninės korespondencijos apimtims didžiausią įtaką daro elektroninės komercijos vystymasis bei interneto paplitimas. Elektroninė korespondencija esmingai pakeitė asmeninio susirašinėjimo apimtis ir formas, sparčiai skverbiasi į viešojo administravimo sritį, įgalino naujas bendravimo formas, tokias kaip naujienų grupės, ypač dideli pokyčiai pastebimi reklamos srityje. Svarbiausi elektroninio pašto pranašumai yra tokie: jis efektyviai pristato žinutes, yra greitas, yra prieinamas visą parą, leidžia greitai pristatyti didelius informacijos kiekius ir vienu metu pasiekti daugelį adresatų. Tačiau dažnai naujomis technologijomis pradedama piktnaudžiauti. Tai paskatino virtualiąją bendruomenę kelti etinius klausimus ir netgi formuluoti vadinamąjį netiketą – taisykles nustatančias, kaip elgtis elektroninėje erdvėje. Tam tikros netiketo taisyklės yra nustatytos rašant elektroninį laišką, pokalbių kambariuose bei diskusijų forumuose. Nors tinklo netiketas nėra sukurtas konkrečios institucijos ir nėra privalomas vykdyti, tačiau interneto vartotojai, bendraudami internete turėtų būti susipažinę su šiomis taisyklėmis. Bendraujant internetu geros manieros yra tokios pat svarbios, kaip ir kalbant telefonu ar dalyvaujant asmeniniame pokalbyje. Viena didžiausių e-korespondencijos piktžaizdžių tapo spamas –... [toliau žr. visą tekstą] / The Thesis presents an analysis of the pecularities and spread of an electronic correspondence, and purports to offer the strategic guidelines for the ethics of electronic correspondence. The rapid growth of e-correspondence is mostly determined by the development of electronic commerce and the internet. Digitalization of correspondence substantially changed the quality and the quantity of personal mail communication, enabled the new forms of communication (such as the newsgroups); it rapidly penetrates the field of public administration and made a significant impact on contemporary forms of marketing. Electronics messages are effectively delivered, e-mail is quick and available day and night, it enables the transfere of a huge quantity of information in a due time – these are the most important advantages of electronic mail. However, often the internet users abuse the new technologies. That prompted the virtual community to raise ethical questions and to give an outline a so called nethiquette – rules, regulating human behaviour in a cyberspace. Nethiquette covers rules for personal correspondence, chats and discussion forums. Although there is no particular institution monitoring nettiquette, every internet user is expected to learn and follow those rules. Good manners are of the same value in the cyberspace as in the more conservative channels of communication. One of the most disgraceful evils in e-correspondence is spam – unsolicitated e-messages, flooding the Internet... [to full text]

Google Street View projektas buvo pradėtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įstatymai, skirti reguliuoti nuotraukų ir vaizdo įrašų darymą viešose vietose yra daug liberalesni negu Europos privatumo įstatymai. Todėl plečiant projektą Europoje, Google susidūrė su daugybe kritikos tiek iš privačių asmenų, tie iš Europos Sąjungos institucijų atstovų pusės. Europos Komisijos pateikti reikalavimai 2010 m. netgi lėmė viešus Google svarstymus dėl galimo Google Street View projekto nutraukimo Europoje. Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsiskyrė JAV ir Europos požiūris į Google Street View projektą, slypi skirtingame istoriniame Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos požiūryje į laisvės ir privatumo teisių apsaugą. Jungtinėse Amerikos Valstijose privatumo apsaugos principą iš esmės galima apibūdinti kaip „teisę būti paliktam ramybėje“ („right to be left alone“). Tradiciškai susiklostė įsitikinimas, kad asmens teisė į privatų gyvenimą gali būti užtikrinta tik jeigu į jį nesikiš vyriausybė. Privačiam sektoriui taikomi įstatymai iš esmės tik numato, kokiu būdu turi būti renkami, tvarkomi privačių asmenų duomenys, yra numatytas draudimas informaciją apie savo klientus atskleisti trečiosioms šalis. Visa kita palikta įmonių savireguliacijai. Europos požiūris į asmens privatumo apsaugą yra skirtingas negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindinė vertybė, kurią siekiama apsaugoti leidžiant teisės aktus privatumo apsaugos srityje – asmens orumas. Asmuo, išeidamas į viešumą, negali... [toliau žr. visą tekstą] / „Recent inventions and business methods call attention to the next step which must be taken for the protection of the person, and for securing to the individual what Judge Cooley calls the right "to be let alone" This idea of one‘s right to privacy was presented by two United States lawyers S. Warrend and L. Brandeis in 1890. The authors felt threatened by the growing number of tabloid press and new snap cameras. They were the first to publicly express the need to safeguard personal rights, such as a right to one’s image, a right to privacy, a right to be left alone. Today portable photo cameras are old news, but new technologies still seem to challenge our law systems. Such a novelty technology is definitely Google Street View, project, which enables to wander the streets of various cities all around the world without leaving the comfort if our homes. Today Street View is available on all the continents, including Antarctica. Google Street View was introduced in the United States in 2007, where law regarding privacy is not as sophisticated as the one in European Union. This was the reason why Google faced so many challenges, which were not an issue in the United States, once it launched the program in various European countries. This thesis examines two different approaches to protect personal rights, the one in the United States and the one in European Union. Research also includes examples of various cases against Street view and short history of the evolution of the right... [to full text]

Darbe nagrinėjama viena iš tarptautinių žmogaus teisių – teisė į vardą. Nurodomas teisės ryšys su kita plačia ir iki šiol griežtų ribų neturinčia teise į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į vardą atskleidžiama kaip asmens identiteto dalis. Analizuojami tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos dokumentai, dėmesį skiriant Jungtinių tautų ir Europos Tarybos teisės aktams. Ieškoma dokumentų, garantuojančių privataus gyvenimo ir teisės į vardą apsaugą, jie lyginami. Pasitelkiant ir žmogaus teises ginančių organų praktiką, atskleidžiama teisės į vardą sąvoka. Nagrinėjama vaiko kaip teisės subjekto teisė nuo gimimo būti registruojamam ir turėti vardą, tėvų ir valstybės vaidmuo šios teisės užtikrinime. Tėvų pavardės priskyrimo vaikui problematika analizuojama per sutuoktinių lygybės principą. Nagrinėjama moters padėtis valstybėse ir tarptautinių institucijų pozicija dėl teisių santuokos atveju renkantis šeimos pavardę. Vardo keitimo priežastys bei reikšmė transseksualiems asmenims atskleidžiama IV darbo dalyje. Taip pat ieškoma specifinių problemų reglamentuojant tautinių mažumų atstovų teisę į vardą, kaip vieną iš pavyzdžių nagrinėjant Lietuvos lenkų vardų rašymo oficialiuose dokumentuose problemą. / One of the international human rights – right to have a name - is being analized in the assay. It shows the connection with another wide and not strictly limited right to respect of private and family life. Right to a name is revealed as the part of personal identity. International human rights instuments are being examined with focus on United Nations and The Council of Europe instruments. The author is looking for documents that guaranties the protection of the right to a name and privacy and compares them. The notion of right to a name is discoved with the help of organs‘ of human rights protection practice. A right of the child to be registered and to have a name from birth, the role of the parents and state is analised. The problem of the family name passing on children is analised through the principle of spouses equality. The woman‘s status in the states and the position of International bodies on the rights of choosing the family name in marriege is also studied. The reason of changing one‘s name and the significance of it for transsexual persons is revealed in the Part IV. It is also searched for specific problems regarding the regulation of the members‘ of national minoritines right to a name, where the sample of Lithuanian polish problem about the names indication in official cocuments is analised.

Naujų informacinių technologijų pažanga įtakojo ir darbo santykius, iš esmės pakeitė darbo vietos supratimą, supaprastino ir paspartino daugelį darbo procesų. Tačiau tai parodė ir neigiamą savybę: darbdaviui atsirado poreikis kontroliuoti, kokiais tikslais darbo vietoje darbuotojai naudoja informacinės technologijas ir ar jomis nepiktnaudžiauja, tam pasitelkiant elektronines sekimo priemones. Elektroninio stebėjimo ir kontrolės priemonės įgalino darbdavius rinkti milžiniškus kiekius duomenų apie savo darbuotojus ar net kištis į jų asmeninį gyvenimą. Todėl išryškėjo konfliktas tarp darbuotojo teisės į privatumą ir darbdavio teisėtų verslo interesų, kurio sprendimo variantas – teisinėmis priemonėmis pasiektas balansas tarp šių teisinių vertybių. Darbo tema „Asmens duomenų apsauga darbo vietoje“ yra pakankamai plati, todėl autorius iš esmės nagrinėja, jo manymu, vieną problematiškiausių aspektų – elektroninį darbuotojų stebėjimą iš kontrolę. Darbe siekiama atskleisti privatumo darbo vietoje ribas, analizuojamos literatūroje pateikiamos elektroninio darbuotojų stebėjimo ir kontrolės priežastys, nagrinėjamos technologijos ir būdai darbuotojams sekti bei jų keliama grėsmė darbuotojų privatumui. Taip pat autorius analizuoja teisinio reglamentavimo ypatumus, susijusius su darbuotojų privatumu bei jų elektroniniu stebėjimu ir kontrole skirtingose teisinėse sistemose, daugiausiai remdamasis JAV, ES ir Lietuvos teisės aktais ir identifikuodamas pagrindines problemas. Nagrinėdamas... [to full text] / The progress of new modern technologies has made an impact on industrial relations and essentially changed the concept of a workplace. The work aims to reveal workplace privacy limits, to analyse the reasons of electronic monitoring and surveillance found in literature, to investigate the methods and technologies to survey employees and the possible threat to employees privacy caused by these methods. The author also analyses the peculiarities of legal regulations related to employees’ privacy and electronic monitoring and surveillance in different legal systems, his analyses being mainly based on the law of the USA, the EU and Lithuania and on the identification of the main problems.

Darbas „Informacijos etika: metodologijos paieška“ yra skirtas pagrindinių informacijos visuomenės technologijų etikos metodologinių pozicijų atodangai. Jame parodoma, pirma, kad kompiuterių sofistikuotumas ir pasaulinio tinklo bei interneto atsiradimas skatina naujų problemų iškilimą bei informacinės aplinkos, jos veikėjų ir pastarųjų interakcijų ontologinę transformaciją, kurią sunku paaiškinti adaptuojant klasikinės etikos modelius. Antra, aptariama Krystynos Gorniak Kocykowskos globalios etikos perspektyva: ji tiki, jog senos etikos problemos, tokios kaip moralinio įstatymo lokalumas ir iš jo plaukiantis moralinis reliatyvizmas, internete taps natūraliai išspręstos, nes formuojasi globali bendruomenė, taigi ir etinis kodeksas (plačia - moralines tvarkos prasme) tampa globaliniu. Ir trečia, kalbama apie mėginimą suformuoti vieningą informacinių technologijų etikos modelį. Pateikiama originaliausia ITE Floridi koncepcija, informaciją ir entropijos mažinimą laikanti pagrindine vertybe ir mūsų etinio rūpesčio objektu. Galiausiai parodoma, kad naujasis Floridi metodologijos siūlymas susilaukia kritikos IE kaip vieno principo ar vieno pagrindo ieškančios etikos adresu. Išeities iš situacijos ieško B. Williams, siūlydamas ne ieškoti vieningo etinio modelio, bet gilinti refleksiją ir įtraukti žmones į etinę diskusiją. / The work Information Ethics: In Search for Methodology deals with the main methodological positions of the ethics of the information society. First, it argues that the increased sophistication of computers, as well as the emergence of the World Wide Web and the internet, causes new problems, and also leads to the ontological transformation of the informational environment, its agents and their interactions, which is difficult to explain using models of the classical ethics. Second, the perspective of global ethics of Krystyna Gorniak Kocykowska is discussed: she believes that the old ethical problems, such as the locality of the moral law and its implicated ethical relativism, would be naturally dissolved by the use of the internet because of the development of the global community, and therefore, the ethical code (in a wide sense of moral order) would become global. Third, it discusses the attempt to create a unified model of information ethics. One of the most unique concepts of IE is presented by Floridi, which is that information, and the decrease of entropy, should be treated as the main values and the object of our ethical concern. Finally, it is shown that the new methodological proposition of IE by Floridi is criticized for only using one principle or one reason to define ethics. The way out of this situation, according to B. Williams, is not to search for a unified ethical model, but to deepen reflection and involve people into an ethical discussion.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Michel Foucault politinis projektas, bei siekta per Foucault įvardintus galios santykius ir subjektų problematikos diskursus paaiškinti viešojo politinio diskurso atsiradimą. Darbas grynai teorinis, tik vietomis persipinantis su praktinio pritaikymo ar praktinių problemų panaudojimo aspektais. Pirmojoje darbo dalyje apibrėžiama kaip Foucault naudoja genealoginį istorijos tyrimo metodą, aiškinama su kokiais kitais metodais jis gali būti naudojamas. Taip pat per interpretacijas yra aiškinama Foucault politikos samprata. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiami istoriniai ir socialiniai reiškiniai, kurie tapo prielaidomis atsirasti moteriškąjį seksualinį konstruktą analizuojančiai feministinei politinei teorijai, bei seksualumo dispozityvo forma veikiantčiam feministiniam politiniam judėjimui. Trečioje dalyje konsentruojamasi į normalizavimo procesus, kurių veikiamas seksualumo diskursas skaidosi. Čia mėginama atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl seksualumas kaip socialiai sukonstruotas reiškinys nėra visiškai politinis ir negali tokiu būti. Taip pat mėginama pažvelgti iš globalinės perspektyvos, ir numatyti, kokiais būdais bet kokie privatūs subjektai ir jų problematika patenka į viešąjį diskursą ir yra įvelkami į institucionalizacijos rėmus. / This master’s thesis comprises ofthe analysis of Michel Foucault’s political project, and attempts to explain the emergence of some public political discourses through the power relations, defined by Foucault, and the subject problematization discourses. Given that the thesis is in itself purely theoretical, acknowledgement of the practical use of the theories is rather narrow. In the first part of the thesis the use of genealogy as a method to purify history, largely used by Foucault, is defined, and the methods, that work well with the latter method are elaborated. Furthermore, through those interpretations of genealogy, Foucauldian notion of political is explained. The second part reviews historical and social events, that could have become presumptions for the emergence of the feminist theory, defined by the analysis of the feminine social construct, and political feminist movement, driven by the form of the dispositif of sexuality. The third part concentrates on the processes of normalization, which when applied on the discourses of sex makes it deconstruct. Herefore the questions, such as why sexuality, as a socially constructed event, is not and can not be totally political?, can be asked. Further, the global perspective is taken into account while trying to foresee the methods, which move any private subject and their problematization towards the public discourse and dresses them in the institutional uniform.

Ši tema yra aktuali nagrinėti, nes Lietuvoje elektroninė prekyba užima labai mažą dalį visos prekybos šalyje, o tam daro įtaką ir informacijos trūkumas apie saugų naudojimąsi elektronine erdve, taip pat tai nėra pakankamai reglamentuota įstatymų (lyginant su kitomis šalimis) bei pats elektroninis verslas kelia žmonėms nepasitikėjimą. Nepasitikėjimą kelia ir elektroninio verslo portaluose saugumo sistemų nebuvimas. Jie turi būti kuriami taip, kad būtų apsaugoti nuo įsibrovimų ir kitokių vartotojų duomenų nutekinimo ir patikimos svetainės turėtų būti sertifikuojamos. Taigi ši tema aktuali tuo, kad šią sritį Lietuvoje yra kur tobulinti, plėtoti ir vystyti. Temos aktualumą įrodo ir tai, kad yra daryta mažai tyrimų privatumo klausimu. Tikslui pasiekti keliami šie darbo uždaviniai: o Išanalizuoti ir nustatyti privatumo ir pasitikėjimo veiksnius teoriniu aspektu; o Nustatyti privatumo ir pasitikėjimo svarbą elektroninėje erdvėje teoriniu aspektu; o Ištirti žmonių naudojimąsi ir pasitikėjimą elektroninėmis paslaugomis bei vartotojų žinojimą apie privatumo apsaugą; o Pateikti pasitikėjimo ir privatumo tobulinimo modelį e. verslo sistemose. Tyrimo metodika: Mokslinės literatūros sisteminė analizė; kiekybinis e. verslo sistemų vartotojų analizės metodas – anketa, privatumo ir pasitikėjimo tobulinimo modeliui sukurti; lyginamoji tyrimų analizė. Darbo struktūra: Darbą sudaro teorinė, metodologinė bei analitinė dalys. Šį magistro darbą sudaro 2 lentelės ir 23 paveikslai. Buvo pasinaudota 6... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this thesis is very common because electronic business takes very small share of the whole business in Lithuania. The issue arises because of the lack of information on how to safely use cyberspace, comparing with other countries there is not enough of legal regulation, besides electronic business itself is not trusted enough by consumers. The lack of confidence is also affected by the absence of security systems in the e-business web portals. Web e-business portals should be secure enough of breaking and leaking of consumer personal data, secure web portals should be certified. The theme of the thesis is important also because there is a space for promoting, elaborating and developing e-business in Lithuania. Another proof of the importance of this thesis is that there are not many investigations made on the subject of consumer privacy in e-business. Statements raised to reach the thesis goal are following: o to perform theoretical analysis and determination of privacy and trust factors; o to perform theoretical analysis of the importance of privacy and trust in the cyberspace; o to investigate people's use and trust in electronic services as well as consumer's knowledge of privacy protection; o to submit privacy and trust promotional model in e-business systems. Methodology: systematic analysis of the scientific literature, quantitative e-business systems' consumers method - questionnaire for creation of privacy and trust promotional model in e-business... [to full text]

Definicija „privatus gyvenimas“ sąlyginai nauja Lietuvos teisėje - šalies įstatymų nėra griežtai apibrėžta kas yra privatus gyvenimas. Lietuvoje nėra susiformavusi tradicija, aiškiai apibrėžianti, kuriuos privataus viešo asmens gyvenimo aspektus visuomenė turi teisę žinoti, o kurie neturėtų jos dominti. Lietuvos Respublikos įstatymai neapibrėžia teisėto visuomenės intereso gauti tam tikrą informaciją apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą sampratos. Tai, kad privatumas sunkiai apibrėžiama sąvoka įrodo privatumo teorijų gausa. Vieni teoretikai (L. Brandeis, W. Brennan) privatumą sieja su teise, kiti (R. Gavison, A. F. Westin) su atsiskirimu, dar kiti (Ch. Fried, A. Miller) su kontrole ir pan. Nėra vieningos privatumo teorijų klasifikacijos. Empirinis tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos politikų privatumo aspektus respublikiniuose dienraščiuose („Lietuvos rytas“ ir „Respublika“). Darbo temos analizei buvo pasirinkti du nacionaliniai dienraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tyrimui buvo pasirinkti 2004 m. ir 2008 m. rinkimų į seimą metai. Tiriamasis laikotarpis 3 mėnesiai iki rinkimų ir 3 mėnesiai po rinkimų kiekvienais metais. Tuo būdu buvo siekiama stebėti ar kinta (jei kinta tai kaip), straipsnių susijusių su politikų privačiu gyvenimu skaičius ir pobūdis. Tyrimas apėmė 2004 07 01-2004 12 31 ir 2008 07 01-2008 12 31 laikotarpius ir juose buvo analizuojami visi minėtų dienraščių straipsniai, kuriuose, buvo aprašomas politikų ar jų šeimos narių privatus gyvenimas t.y... [toliau žr. visą tekstą] / The definition of private life is a relatively new concept in the Lithuanian law. The laws of the country do not strictly define what the private life is. There are no rules in Lithuania which would clearly describe which aspects of private life of a public figure should be revealed and which should not be communicated to the public. There is a huge number of privacy theories which prove how difficult it is to define privacy. Some theorists (L. Brandeis, W. Brennan) relate privacy to the human rights; others (R. Gavison, A.F. Westin) link it to the isolation; some of them (C. Fried, A. Miller) see privacy in relation with control. There is no unanimous classification of privacy theories. The empirical aim of the research is to analyse the aspects of politicians’ privacy described in Lithuanian daily newspapers (Lietuvos Rytas and Respublika). Two national daily newspapers, namely Lietuvos Rytas and Respublika, have been chosen for the analysis of the research topic. The periods of elections to Lithuanian Seimas in 2004 and 2008 have been chosen for this research. Three months before the elections and three months after the elections during the selected years have been chosen as the period for the research. The main objective was to observe whether the number and nature of the articles describing the private life of politicians differ and if the alternation is noticed how does it change. The chosen periods for the research are from 1 July, 2004 until 31 December, 2004 and from... [to full text]