Galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese atsirado tik po to, kai 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Iki tol, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo galėjo prisiteisti tik turtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Civiliniame kodekse taip pat įtvirtinta, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, sveikatos sutrikdymo, bei asmens gyvybės atėmimo atveju. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis turi pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, bei jame nurodyti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Lietuvos įstatymuose nėra numatyti nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos minimumas ir maksimumas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į civiliniame kodekse įtvirtintus kriterijus. Pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtą žalą dėl jo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos. Ši žala gali pasireikšti dvasiniais kentėjimais, emocine depresija, fiziniu skausmu ir t.t. Neturtinės žalos atlyginimas taip pat turėtų panaikinti asmens patirtus kentėjimus, sugrąžinti prarastą gyvenimo džiaugsmą, atkurti vidinę harmoniją. / The possibility of getting a compensation for non-pecuniary loss in criminal procedure in Lithuania, have only became possible since 2003 the 1st of May, when the new Code of Penal Proceedings came into effect. The victim of criminal act could only get a compensation of material loss before. Non pecuniary-loss, according to the Civil Code, can only be compensated, when a possibility of it is established in the statute. The Civil Code also establishes that non-pecuniary loss must be compensated in all the cases when non-pecuniary loss emerges because of criminal act, harm of health or deprivation of life. To get the compensation, the person who suffered a non-pecuniary loss has to bring in a civil action, in which he demands a concrete amount of damages that he feels should be awarded to him. There is no minimum or maximum limits of the amount of damage that can be awarded in Lithuania‘s law. Only the judge decides the amount of damages that should be awarded taking into consideration the criteria of the compensation of non-pecuniary loss which are established in the Civil Code. The main aim of the compensation of non-pecuniary loss is to compensate the harm that the victim had to suffer because of the unlawful act towards him. That harm could be psychical sufferings, emotional depression, physical pain etc. The awarded damages should offset negative impact of victim‘s sufferings, it also should compensate the lost joy of living, and restore inner harmony.

Akcininkai, būdami bendrovės akcijų savininkais, yra suinteresuoti pelninga ir efektyvia bendrovės veikla, kadangi jie įsigydami bendrovės akcijų, siekia savo privačių interesų tenkinimo, t. y. materialinės naudos. Todėl akcininkai turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti bendrovės valdyme, kontroliuoti bendrovės valdymo organų veiksmus ir tokiu būdu siekti apibrėžtų veiklos tikslų. Tokias galimybes akcininkams suteikia neturtinės teisės. Šiame darbe yra analizuojamos pagrindinės neturtinės akcininkų teisės Lietuvoje, pabrėžiama tinkamo šių teisių įgyvendinimo svarba. Tai pat yra nagrinėjami šių neturtinių teisių pažeidimo atvejai, jų sukeliamos pasekmės kitoms akcininkų turimoms teisėms, šių pažeistų teisių gynimo būdai, aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria akcininkai, tiek rezidentai, tiek nerezidentai, norėdami jomis pasinaudoti. Tai pat darbe yra nagrinėjamos Europos Komisijos pasiūlytos iniciatyvos gerinti bendrovių valdymą Europos Sąjungos valstybėse narėse, o ypač 2006 m. sausio 05 d. Europos Komisijos parengtas direktyvos pasiūlymas dėl bendrovių, kurių registruotoji buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkų balsavimo teisių panaudojimui, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/109/EB. / Shareholders, being the owners of the company’s shares, are interested in a profitable and effective performance of the company, because by acquiring shares of the company they seek satisfaction of their own interests, i.e. material gain. Therefore, the shareholders should have an opportunity to be actively involved in the management of the company, control actions of the management bodies of the company and, thus, pursue defined business objectives. Such opportunities to shareholders are provided by their non-property rights. This work analyses the main non-property rights of shareholders in Lithuania, emphasizes the importance of proper implementation of these rights. It also deals with infringement instances of these non-property rights and their consequences to the rights enjoyed by other shareholders, remedies for such infringed rights and discusses major problems that shareholders, both residents and non-residents, face in exercising them. The work also examines the initiatives proposed by the European Commission to improve corporate management in EU member states, in particular the Proposal by the European Commission for a Directive of the European Parliament and of the Council of 5 January 2006 on the exercise of voting rights by shareholders of companies having their registered office in a Member State and whose shares are admitted to trading on a regulated market and amending Directive 2004/109/EC.

2001 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antroji knyga bei 2004 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato bendrovių akcininkams turtines ir neturtines teises. Vykstant Lietuvos bendrovių teisės plėtrai, iki šiol didelę įtaką turi ir Europos Sąjungos teisė. Šiuo metu bendrovių teisės doktrina Lietuvoje dar tik formuojasi, o palyginus neseniai priėmus minėtus teisės aktus, Lietuvos teisės teoretikai ir praktikai pastebėjo naujai besirutuliojančias tendencijas Lietuvos Respublikos bendrovių teisės doktrinoje, kurios apima ir akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo galimybių kaitą. Magistro darbe siekta nustatyti, kaip šiuo metu užtikrinamas Lietuvos įmonių akcininkių neturtinių teisių įgyvendinimas, kokie faktoriai įtakoja šių teisių įgyvendinimo apimtis, kokios priemonės bei būdai padėtų išspręsti susidariusias akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo problemas, taip pat kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teisės sistema užtikrina akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimą, kokios yra šių teisių įgyvendinimo teorinės ir praktinės problemos, jų galimi sprendimo būdai ir prielaidos. / The Book Two of Civil Code of the Republic of Lithuania, which came into force in 2001, and Law on Companies of the Republic of Lithuania, which came into force in 2004, provide property and non-property rights for shareholders. The law of the European Union is also still significantly influential in development of Lithuanian companies’ law. At present the doctrine of companies’ law is still developing in Lithuania and after a relatively recent enactment of mentioned laws, theorists and practitioners of Lithuanian law noticed newly developing tendencies in the doctrine of the companies’ law of the Republic of Lithuania, which also include the alternation of possibilities of implementation of shareholders’ non-property rights. These master theses aim at determination of how non-property rights of shareholders of Lithuanian companies are implemented at present, what factors influence the scope of implementation of these rights, what measures and means would help solving existing problems of implementation of shareholders’ non-property rights, and also in what extent Lithuanian law system secures the implementation of shareholders’ non-property rights, what are theoretical and practical problems of implementation of these rights, possible ways and assumptions of their solution.

Lietuvoje neturtinės žalos institutas dar gana naujas, tačiau pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau suvokia jo svarbą ir esmę ir kreipiasi į teismus reikalaudami kompensacijų už patirtus išgyvenimus. Nors neturtinės žalos atlyginimas dėl savo specifikos kelia nemažai teorinių bei praktinių problemų, jo jokiu būdu negalima ignoruoti ar atsisakyti. Net pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimu niekada negalės būti pasiektas visiškas žalos atlyginimas ir nukentėjusysis visada gaus daugiau arba mažiau nei verti jo išgyvenimai, problemą reikia spręsti ne atsisakant neturtinės žalos atlyginimo, o sutelkiant kuo daugiau dėmesio ties probleminių klausimų analize bei geriausių jų sprendimo būdų paieška. Darbe analizuojami neturtinės žalos atlyginimo atvejai sužalojus sveikatą bei atėmus gyvybę, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo klausimų analizei, svarbiai visiems neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Tyrimas pradedamas neturtinės žalos sąvokos, atlyginimų siekiamų tikslų bei istorinės raidos analize, atkreipiant dėmesį į problematiškiausius aspektus, tokius kaip visiško žalos atlyginimo principo taikymas, istorinė instituto evoliucija. Kadangi darbo tema apribota dviejų neturtinės žalos atlyginimo atvejų analize, daugiausiai dėmesio skiriama probleminių klausimų analizei, su kuriai susiduriama atlyginant neturtinę žalą sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais. Analizuojamas subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / Ersatz des immateriellen Schadens ist ziemlich ein neues Institut in dem Rechtssystem Litauens. In den letzten Jahren kann man aber die Tendenz bemerken, dass immer haufiger Ausgleich der geistlichen Schädigung verlangt wird. Der Ersatz des immaterielen Schaden wegen seiner Besonderheit erregt viele Widersprüche und Probleme in der Rechtstheorie und der Rechtsprechung, aber das ist kein Grund dieses Institut zu ignorieren oder auf ihn zu verzichten. Also, man muss mehr Aufmerksamkeit den aktuellen und problematischen Aspekten schenken. Man muss einverstanden, dass Princip restitutio in integrum kaum erreicht werden kann, aber man muss sich um eine billige Entschädigung bemühen. In der Arbeit wird grundsatzlich auf die Verletzungen der wichtigsten Rechtsgüter – Gesundheit und Leben – konzentriert. Es wird aber auch viel Aufmerksamkeit auf die gemeinsame Frage gelenkt, die für ganzes Institut des immateriellen Schadens aktuell sind. Im ersten Abschnit der Arbeit werden die algemeine Frage analisiert: der Sinn, Funktionen und historische Entwicklung der immateriellen Schäden. Am meisten wird aber mit den problematischsten Fragen beschäftigt, die bei der Ausgleich der immaterieler Schaden für Gesundheits- und Lebensverletzung entstehen, nämlich: der Kreis der Subjekten, die den Ausgleich verlangen können, die Vererblichkeit des Rechtes auf Kompensation, der Sinn des Ersatzes in Fällen der Gesundheit- und Lebenverletzung. Es muss betont waerden, dass man nur für besonders starke... [to full text]

XX a. II p. prasidėjęs judėjimas už vaiko teises sąlygojo tėvų valdžios įgyvendinimo sampratos pokyčius ne tik Llietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybėse. Vaikas buvo pripažintas savarankišku teisės subjektu, turinčiu autonomiškas teises ir pareigas. Todėl tėvai (įtėviai), kaip įstatyminiai vaiko atstovai, įgyvendindami tėvų valdžią privalo užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios turinį, kuris susideda iš asmeninių neturtinių ir turtinių teisių ir pareigų, tėvams netinkamai įgyvevendinantiems tėvų valdžią yra taikomos skirtingos civilinės atsakomybės priemonės, pvz., už asmeninių neturtinių teisių ir pareigų netinkamą įgyvendinimą taikoma specifinė šeimos teisės atsakomybės priemonė - tėvų valdžios apribojimas. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių pripažįsta, jog lemiamą įtaką vaiko vystymuisi ir jo asmenybės formavimuisi turi šeimos aplinka, todėl būtina garantuoti vaiko teisę į šeimos ryšius. Tokią praktiką, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (toliau Teismas) jurisprudencija bylose, susijusiose su asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą gynimu, formuoja Lietuvos teismai. Lietuvos teismų praktikos analizė padės atskleisti Teismo įtaką, sprendžiant klausimus susijusius su teisės normų taikymu bei aiškinimu tėvų valdžios apribojimo bylose. Darbe bus atskleisti ne tik asmeninių neturtinių, bet ir turtinių netinkamos tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmių taikymo bei aiškinimo ypatumai. LAT praktikos analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Movement for child‘s rights, which began in the second half of the twentieth century led to changes in the concept of the implementation of parental authority, not only in Lithuania, but in many other countries. The child was recognized as independent legal entities, having autonomous rights and obligations. Therefore, parents (adoptive parents) as the statutory representatives of the child, exercising parental authority is required to ensure the protection of children‘s rights and legitimate interests. According to the content of parental authority, which consists of the moral and economic rights and obligations, inappropriate implementation of parental authority are subject to different liability measures. For example, the limitation of parental authority is a specific measure of civil liability for inapproptiate implementation of moral rights and obligations. Lithuania, like many other European countries acknowledge that family plays the most important role in every child‘s development. The European Court of Human Rights (the Court) case law in the decisions of the protection of a person‘s right to respect for „family life“ take note of necessity to ensure the child‘s right to the care of the family. The practice of the Supreme Court of the Republikc of Lithuania (CSL), analized in the paper, shows that presently this particular derection is being taken. Lithuanian case law analysis reveals the influence of courts in cases relating to the application and interpretation of... [to full text]

Google Street View projektas buvo pradėtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įstatymai, skirti reguliuoti nuotraukų ir vaizdo įrašų darymą viešose vietose yra daug liberalesni negu Europos privatumo įstatymai. Todėl plečiant projektą Europoje, Google susidūrė su daugybe kritikos tiek iš privačių asmenų, tie iš Europos Sąjungos institucijų atstovų pusės. Europos Komisijos pateikti reikalavimai 2010 m. netgi lėmė viešus Google svarstymus dėl galimo Google Street View projekto nutraukimo Europoje. Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsiskyrė JAV ir Europos požiūris į Google Street View projektą, slypi skirtingame istoriniame Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos požiūryje į laisvės ir privatumo teisių apsaugą. Jungtinėse Amerikos Valstijose privatumo apsaugos principą iš esmės galima apibūdinti kaip „teisę būti paliktam ramybėje“ („right to be left alone“). Tradiciškai susiklostė įsitikinimas, kad asmens teisė į privatų gyvenimą gali būti užtikrinta tik jeigu į jį nesikiš vyriausybė. Privačiam sektoriui taikomi įstatymai iš esmės tik numato, kokiu būdu turi būti renkami, tvarkomi privačių asmenų duomenys, yra numatytas draudimas informaciją apie savo klientus atskleisti trečiosioms šalis. Visa kita palikta įmonių savireguliacijai. Europos požiūris į asmens privatumo apsaugą yra skirtingas negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindinė vertybė, kurią siekiama apsaugoti leidžiant teisės aktus privatumo apsaugos srityje – asmens orumas. Asmuo, išeidamas į viešumą, negali... [toliau žr. visą tekstą] / „Recent inventions and business methods call attention to the next step which must be taken for the protection of the person, and for securing to the individual what Judge Cooley calls the right "to be let alone" This idea of one‘s right to privacy was presented by two United States lawyers S. Warrend and L. Brandeis in 1890. The authors felt threatened by the growing number of tabloid press and new snap cameras. They were the first to publicly express the need to safeguard personal rights, such as a right to one’s image, a right to privacy, a right to be left alone. Today portable photo cameras are old news, but new technologies still seem to challenge our law systems. Such a novelty technology is definitely Google Street View, project, which enables to wander the streets of various cities all around the world without leaving the comfort if our homes. Today Street View is available on all the continents, including Antarctica. Google Street View was introduced in the United States in 2007, where law regarding privacy is not as sophisticated as the one in European Union. This was the reason why Google faced so many challenges, which were not an issue in the United States, once it launched the program in various European countries. This thesis examines two different approaches to protect personal rights, the one in the United States and the one in European Union. Research also includes examples of various cases against Street view and short history of the evolution of the right... [to full text]

Pagal Lietuvoje egzistuojantį neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimą, neturtinė žala yra atlyginama tik tais atvejais, kai tai numatoma specialiomis įstatymo normomis. Lietuvos darbo teisėje neturtinės žalos atlyginimas yra įtvirtintas, tačiau išsamenis jos reglamentavimas paliktas civilinei teisei. Neturtinės žalos atlyginimo įtvirtinimas darbo sutarties šalims rodo įstatymų leidėjo požiūrį į darbo teisinių santykių svarbą bei būtinumą tinkamai apginti ne tik turtinius interesus, bet ir pažeistas neturtines vertybes. Lietuvoje įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimą abiems darbo sutarties šalims yra įgyvendinamas lygiateisiškumo principas. Tokiu būdu Lietuva tampa išskirtine valstybe, kurios darbo teisėje ginamos tiek darbuotojo, tiek darbdavio neturtinės teisės, priešingai negu Rusijoje, kur neturtinė žala numatoma tik darbuotojui, taip pat Prancūzijoje, kurioje neturtinės žalos atlyginimas darbo sutarties šalims galimas tik aiškinant atkiras Prancūzijos darbo kodekso normas. Be neturtinės žalos sampratos aptarimo tiek civilinėje, tiek darbo teisėje, atskirai darbe yra analizuojamos bendrosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti bei specialiosios sąlygos, reikalingos neturtinei žalai atsirasti darbo teisėje. Taip pat darbe kalbama apie neturtinės žalos atlyginimo atvejus darbo teisės subjektams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su darbuotojais, pastarųjų mirties atveju. Atskirai aptariami bendrieji ir individualieji darbo bylų kriterijai, pagal kuriuos yra... [toliau žr. visą tekstą] / According to compensation for non-pecuniary damage regulation, the non-pecuniary damage is compensated just in cases if it‘s defined in statutory rate. In Lithuanian labor law non-pecuniary damage is validated, though more detailed regulation belongs to the civil law. The validation of the non-pecuniary damage compensation for the parties of the labour contract shows legislator‘s attitude towards the importance of legal labour relations and the necessity to defend properly not only the property interests but hurt non-pecuniary values as well. After validating the compensation for non-pecuniary damage in Lithuania, the principle of equality is being applied for both of the parties. In this way Lithuania becomes an exclusive country, where both employee‘s and employer‘s non-pecuniary rights are being defended by the labour law, this is totaly opposite to Russia‘s regulations as non-pecuniary damage is appliable only for the employee, or to France regulations as the compensation for non-pecuniary damage for the labour contract parties is possible just in case of overlooking the France Labour Code norms. In this work, a conception of non-pecuniary damage in the civil and labour law is discussed, as well as general conditions for the non-pecuniary damage to appear, and special conditions, necessary for the non-pecuniary damage to appear in the in the labour law are being seperately analysed. Other cases are mentioned in this work, like cases for compensating the non-pecuniary... [to full text]

The topic of the paper is integrity right implementation problems. Author‘s right of integrity is on the list of international obligations since the beginning of the XIX century and has to be made available by all Berne convention members‘ national laws. However this International obligation only imlies a minimum standart for integrity right protection, thereby it‘s implementation issues are to be solved at national level. The goal of the paper is identification and analysis of integrity right implementation problems in modern states under the rule of law. Accordingly different legal regulation is one of the main issues of the topic. Establishing conflicts between authors and their work users, identifying persons of law in the integrity right is a great part of this paper. Consequently different sides of the conflick of interests are being elaborated, most frequent dispute cases and ways of solving them are being analised in the light of different legal regulation. His paper also contains legal tradicions of implementing integrity right in continential and common law countries that are being compared to each other, as well as different copyright laws in separate countries and court practice (lithuanian and foreign).

Magistriniame darbe nagrinėjamos civilinės atsakomybės už neturtinę žalą draudimo ir draudimo išmokos dėl neturtinės žalos instituto taikymo teorinės ir praktinės problemos. Aptariamas objektyvaus neturtinės žalos įvertinimo realumas esant teismo diskrecijai apskaičiuoti neturtinės žalos dydį, neturtinės žalos atlyginimo įstatyminėms riboms bei konkretaus dydžio įstatymo nustatytai neturtinės žalos atlyginimo sumai. Analizuojant objektyvaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo realumą prieinama prie išvados, kad neturtinės žalos atlyginimo sumos neįmanoma kiekvieną kartą objektyviai įvertinti pinigais, todėl interesas, susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, pagrįstai negali būti traktuojamas kaip draudimo santykių specifiką atitinkantis draudimo interesas. Nagrinėjant civilinės atsakomybės už neturtinę žalą draudimo instituto taikymo praktikoje dažnai sutinkamas problemas, dėl socialinės jų svarbos ir neabejotino viešo intereso apsaugos poreikio šiose srityse, aptariami transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Aptariant šių rūšių civilinės atsakomybės už neturtinę žalą draudimą bandoma parodyti, kaip transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime ir sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomajame draudime yra derinami draudikų, draudėjų ir draudiminio įvykio metu nukentėjusių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / This research work contains the analysis of theoretical and practical problems of application of the institute of civil liability for non-pecuniary damage, and insurance benefits. It discusses the objective reality of non-pecuniary damage assessment in the event of the discretion of the court to calculate the amount of non-pecuniary damages, legislative limits of non-pecuniary damages, and specific amount of non-pecuniary damages established by the law. After the analysis of objective determination of the amount of non-pecuniary damages, the conclusion is made that it is not possible to determine the amount of non-pecuniary damages in money each time and objectively, therefore the interest related to the compensation for non-pecuniary damage can not reasonably be regarded as the insurance interest corresponding the specifics of the insurance relationships. While examining the most common problems in the practice of application of the institute of civil liability for non-pecuniary damage, their social importance and the certainty of the need to safeguard the public interest in these areas, the work contains a discussion of the on the issues of civil liability insurance of vehicle owners' and holders, and the civil liability insurance of health care institutions. While discussing these types of civil liability insurance for non-pecuniary damage, the work attempts to demonstrate how the interests of insurers, policyholders and victims who suffered during the insured event are... [to full text]

Šiandien Europos valstybių teismų praktikoje pastebima tendencija plėsti asmens neturtinių teisių apsaugos lygį. Kai kuriose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose – atsisakoma tradicinių teisinio reguliavimo modelių, ribojančių galimybes taikyti tam tikrus civilinių teisių gynimo būdus asmens neturtinių teisių pažeidimo atveju. Plečiasi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymo sritis. Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos ir įstatymų leidžiamosios valdžios pagalba Europos valstybėse plečiamas teisės saugomų neturtinių vertybių sąrašas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens neturtinėms teisėms, susijusioms ne su fiziniais, o su vidiniais, psichologiniais individo parametrais. Plečiantis asmens neturtinių teisių spektrui kyla asmens neturtinių teisių tarpusavio konkuravimo problema: kaip turi būti derinamos lygiavertės, tarptautiniu ir konstituciniu lygmeniu įtvirtintos asmens neturtinės teisės, kad būtų garantuota veiksminga šių teisių apsauga? Tyrimo tikslas – išskirti ir plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius asmens neturtinių teisių apsaugos plėtimosi dinamiką ir mastą bei akcentuoti aktualiausias asmens neturtinių teisių apsaugos problemas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama asmens neturtinių teisių apsaugos samprata, aptariamos valstybės saugomos neturtinės vertybės, jų gynimo ir teisės pažeidimų prevencijos galimybės. Antroji dalis skirta išskirti ir aptarti veiksnius... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, it is a tendency in European countries to widen the scope of protection of personality rights. In some countries, such as Germany, Austria, Netherlands, the traditional models of legal regulations, which restrict a possibility to invoke certain means of civil protection regarding the cases of infringement of personality rights are repudiated. The scope of application of non-pecuniary damage as a means of civil defense is being developed. European Court of Human Rights case-law, national court case-law and legislative authority – all have a great influence on developing a list of personality rights which is closely related not to physical, but to interior and psychological parameters of individual. The widening scope of protection of personality rights the main problem rise in competing in between with the rights themselves – how to find a fair balance between the equivalent rights which are ordained on the constitutional and international level in order to guarantee the effective protection of the personality rights. The aim of the analysis is to characterize and analyze the main factors in more detail, which determine the scope and dynamics in the protection of personality rights, and to emphasize the problems of the protection of personality rights. In the first part of the master thesis the author analyses the conception of personality rights, discusses the main state protected values, and the means of how to defense them as well as the possibility to prevent... [to full text]