Privatumo pažeidimai visuomenės informavimo priemonėse yra kasdienis reiškinys. Visuomenės informavimo priemonės užuot pateikusios žmonėms daugiau informacijos apie teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei jos apsaugos galimybes, dažnai pačios piktnaudžiauja savo teisėmis ir neleistinai skverbiasi į žmogaus privatų gyvenimą. Tokia padėtis yra sąlygota keleto veiksnių – pirma, po sovietmečio laikais nuasmeninto gyvenimo bei menko visuomenės teisinio išprusimo dar juntamas žmonių neįpratimas ginti savo pažeistas teises, naudojantis visomis įstatymų suteikiamomis galimybėmis; antra, dėl milžiniškų informacinių technologijų vystimosi tempų teisės mokslas nebesuspėja tinkamai išnagrinėti ir įvertinti naujai atsirandančių santykių dėl ko teisės normos tik iš dalies sprendžia praktines problemas. Visuomenės informavimas reikalauja aukštos kultūros, tvirtų moralinių ir etinių pozicijų, pagarbos šalies, tautos ir tarptautiniu mastu pripažįstamoms vertybėms bei moralės normoms. Tai sfera, kuriai turėtų būti nepriimtini siauri privatūs ar grupiniai interesai, noras diegti ir įtvirtinti demoralizuojančią šou verslo „kultūrą”, nesiskaitymą su padorumu, pasityčiojimą iš dorovės ir etikos normų. Visuomenės informavimo priemonių laisvė yra neatsiejama nuo socialinės ir teisinės atsakomybės, nes tuomet, kai neveikia teisės normos, nukenčia demokratija, o žmogaus teisės nuvertinamos. Asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą esmė – asmens teisė pačiam spręsti, kokią informaciją ir... [toliau žr. visą tekstą] / Offences in private life are dayly occurrence. Public information means very often abuse their own rights and in impermissible ways struggle through private lives instead of presenting more information about personal life inviolability and its defence possibilities. This kind of situation has several backgrounds – first of all, after soviet period`s deprivation of individual lives and poor legal education of the society it is still felt that people are not used to defend their offenced rights, using all possibilities provoded by law; secondly, due to enourmous infomation technologies‘ development pace science of law cannot keep up properly analysing and evaluating newly appeared relations, so standarts of law solve practical problems just for a part. The information of the society requires high culture level, strong ethic and moral positions, respect to the values and moral norms, recognized on the country’s, national and international levels. This is the sphere, where narrow private and group interests, wishes to apply and develop demoralizing show business “culture”, abuse of ethic norms should not be acceptable. Freedom of the media is inseparatable from social and legal responsibility, because when standarts of law do not work, democraty suffers and human rights are downgraded. The essence of the right of personal life inviolability is the right to decide himself/herself what kind and amount of information to reveal about own private life under the condition that such... [to full text]

Šiandien Europos valstybių teismų praktikoje pastebima tendencija plėsti asmens neturtinių teisių apsaugos lygį. Kai kuriose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose – atsisakoma tradicinių teisinio reguliavimo modelių, ribojančių galimybes taikyti tam tikrus civilinių teisių gynimo būdus asmens neturtinių teisių pažeidimo atveju. Plečiasi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymo sritis. Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos ir įstatymų leidžiamosios valdžios pagalba Europos valstybėse plečiamas teisės saugomų neturtinių vertybių sąrašas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens neturtinėms teisėms, susijusioms ne su fiziniais, o su vidiniais, psichologiniais individo parametrais. Plečiantis asmens neturtinių teisių spektrui kyla asmens neturtinių teisių tarpusavio konkuravimo problema: kaip turi būti derinamos lygiavertės, tarptautiniu ir konstituciniu lygmeniu įtvirtintos asmens neturtinės teisės, kad būtų garantuota veiksminga šių teisių apsauga? Tyrimo tikslas – išskirti ir plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius asmens neturtinių teisių apsaugos plėtimosi dinamiką ir mastą bei akcentuoti aktualiausias asmens neturtinių teisių apsaugos problemas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama asmens neturtinių teisių apsaugos samprata, aptariamos valstybės saugomos neturtinės vertybės, jų gynimo ir teisės pažeidimų prevencijos galimybės. Antroji dalis skirta išskirti ir aptarti veiksnius... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, it is a tendency in European countries to widen the scope of protection of personality rights. In some countries, such as Germany, Austria, Netherlands, the traditional models of legal regulations, which restrict a possibility to invoke certain means of civil protection regarding the cases of infringement of personality rights are repudiated. The scope of application of non-pecuniary damage as a means of civil defense is being developed. European Court of Human Rights case-law, national court case-law and legislative authority – all have a great influence on developing a list of personality rights which is closely related not to physical, but to interior and psychological parameters of individual. The widening scope of protection of personality rights the main problem rise in competing in between with the rights themselves – how to find a fair balance between the equivalent rights which are ordained on the constitutional and international level in order to guarantee the effective protection of the personality rights. The aim of the analysis is to characterize and analyze the main factors in more detail, which determine the scope and dynamics in the protection of personality rights, and to emphasize the problems of the protection of personality rights. In the first part of the master thesis the author analyses the conception of personality rights, discusses the main state protected values, and the means of how to defense them as well as the possibility to prevent... [to full text]

Šiandien gausu technologijų, kurios suteikia galimybę paprasčiau bendrauti, dalintis informacija bei įspūdžiais, kitos, tikėtina, atlieka prevencinę funkciją prieš nusikaltimus, apsaugant mus ir mūsų nuosavybę. Tačiau tokia technologijų plėtra iškėlė grėsmę pačiam asmeniui, sumažindama teisę išlaikyti savo privatumą. Konkrečiau kalbant, turima omenyje tik tas technologijas, kurios susijusios su asmens atvaizdu ir jo paviešinimu. Viena iš tokių technologijų yra 2007 metų gegužę Jungtinėse Amerikos Valstijose pristatyta Google Street View paslauga – jos pagalba galima virtualiai keliauti po pasaulį ir matyti aplinką 360 laipsnių kampu. Pasirodžius minėtai paslaugai kilo didžiulis sąmyšis dėl intervencijos į asmens privatumą, nes įgyvendinant užmanytą šio projekto tikslą, kartu su gatvių ir pastatų vaizdais buvo užfiksuoti ir žmonės. Todėl šiame darbe pateikiama minėtos paslaugos ir jos poveikio asmens privatumui analizė. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti, ar Google Street View pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Siekiant minėto tikslo pirmoje darbo dalyje analizuojama teisės į privatų gyvenimą samprata pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę, toliau analizuojamas minėtos paslaugos įgyvendinimo atitikimas valstybių iškeltiems reikalavimams. Antroje darbo dalyje analizuojami du privatumo pažeidimo atvejai: gatvėje ir privačioje teritorijoje. Paskutiniame darbo skyriuje pateikiama atliktos apklausos analizė, kuria buvo siekta atskleisti privatumo vertinimo įvairovę Google... [toliau žr. visą tekstą] / Today there are numerous technologies, that allow to have easier communication with each other or to share information, the other part of them are likely to perform preventative function againts crimes, in order to protect person and his property. The advancement of new technologies is changing the world, however, it raises the threat to the person by reducing his right to maintain his privacy at the same time. More specifically are meant only technologies that deal with person’s image and its disclosure. One of such technologies is Street View project of Google, which was introduced in May 2007 in United States of America. Street View makes possible to take a virtual travel around the world and viewing and navigating within 360 degree scenes of street-level imagery. Its realization caused huge commotion because of intervention to privacy – the cameras of Google vehicles captured images not only of buildings, automobiles but even passersby. The aim of this thesis is to ascertain whether Google Street View violates the right to the private life. The work is devided into three chapters. In first chapter of thesis the conception of the right to privacy according to international and national law is discussed. The realization of Google Street View under the standarts defined by States is also included into this chapter. The second one analizes two cases of privacy violation: on the street and in the private area. And in the third chapter the results of survey accomplished with... [to full text]

Informacijos apie asmens sveikatos būklę konfidencialumas yra svarbi įstatymų saugoma vertybė. Tačiau teisės doktrinoje, teisės aktuose ir teismų praktikoje pri¬pažįstama, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti. Kai ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą, toks ribojimas turi būti numatytas įstatymų lygmenyje ir ad hoc analizuojama, ar toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant ap¬saugoti teisėtą tikslą. Darbe yra nagrinėjami ir vertinami informacijos apie asmens sveikatos būklę atskleidimo tretiesiems asmenims atvejai, identifikuojami pažeidimai ir pateikiamos rekomendacijos, kokių teisinių priemonių įgyvendinimas padėtų tinkamai užtikrinti asmens teisę į šią privataus gyvenimo sritį. Darbe pristatoma asmens sveikatos informacijos konfidencialumo samprata, aprašoma, koks yra asmens, kaip paciento, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą reglamentavimas Lietuvoje, pristatoma šalių praktika, identifikuojami sveikatos informacijos konfidencialumo principo ribojimai, pateikiami atvejai, kuomet informacija apie asmens sveikatos būklę yra atskleidžiama pažeidžiant teisės aktus, taip pat vertinami atvejai, kai galimai ultra vires įstatymų leidėjas priima įstatymus, kurie prieštarauja LR Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims. Darbe yra išsikeliamos dvi hipotezės: H1 – Lietuvoje be paciento sutikimo atskleidžiant informaciją apie paciento sveikatos būklę draudimo įstaigoms pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą; H2 – Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Confidentiality of personal health information is an important value which is protected by The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, Constitution of the Republic of Lithuania and other laws. However, the right to confidentiality is not recognized as absolute in the doctrine of law, legislation and legal cases. When there is the restriction of confidentiality of personal health information, it is necessary to emphasize the principle of necessity to protect a legitimate target which is necessary in a democratic society. It is important to notice that every restriction must be provided at the level of a piece of legislation. In the paper there is analyzed and evaluated the cases of the disclosure of personal health information to third parties, identified violations and made recommendations what legislative measures should be implemented to ensure the patient's right to private life. In the paper there has set the following objectives: to analyze the current situation in Lithuania what there is the regulation of the patient's right to privacy; to present the practice of different countries about patient's right to privacy; to carry out a theoretical analysis by comparing the various scientific researches on the personal health privacy; to determine what is the restrictions for the principle of medical confidentiality; to identify privacy problems while disclosing personal health information; to reveal when information is disclosed in accordance... [to full text]

Kova su terorizmu yra svarbus viešas interesas. Fizinių asmenų duomenys, patenkantys į privataus gyvenimo sferą, galėtų padėti valstybei minėtoje kovoje. Taigi kyla klausimas, ar valstybė, be teisinių apribojimų rinkdama visų jos jurisdikcijoje esančių fizinių asmenų duomenis su tikslu užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, nepažeistų asmenų teisės į privatų gyvenimą. Šis klausimas toliau bus nagrinėjamas universaliuoju tarptautiniu, regioniniu Europos Tarybos, Europos Sąjungos ir nacionaliniu Lietuvos lygmeniu. Terorizmo sąvokos reikėtų ieškoti 17 universalių „sektorinių“ tarptautinių sutarčių. Dabartinė terorizmo sąvoka universaliojoje tarptautinėje teisėje yra labai fragmentiška, t. y. atskiros sutartys terorizmą tiesiogiai ar netiesiogiai apibrėžia tik atitinkamos tarptautinės sutarties taikymo sričiai. Pažymėtina, kad kai kurių požymių įtraukimas į terorizmo sąvoką kelia grėsmę tarptautinės teisės ginamoms žmogaus teisėms ir gali neprotingai varžyti kovotojų už laisvę galimybes gintis nuo neteisėtų užsienio okupantų ar siekti pasinaudoti tautų apsisprendimo teise. Europos Taryba terorizmą apibrėžia darydama nuorodas į universaliąsias „sektorines“ tarptautines sutartis, tačiau kartu tiesiogiai apibrėžia kai kuriuos terorizmo nusikaltimo aspektus. O ES teisė pateikia bendrą terorizmo nusikaltimo apibrėžimą. Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimų pagal kai kurias universaliąsias ir ET lygiu priimtas tarptautines sutartis, jai taikoma ES teisė, be to, teroristinių ir su... [toliau žr. visą tekstą] / Fight against terrorism is an important public interest. Data on natural persons that belongs to the area of their private life could help the state in the aforementioned fight. Therefore, the state may be interested in collecting the data on all the natural persons within its jurisdiction in order to prevent terrorist attacks. This raises the question if the state could collect that information without any legal restrictions. In this work, the relevant provisions of universal international law, the law of the Council of Europe, the European Union and Lithuania will be examined and the answer to the question will be provided. In the universal international law, 17 “sectorial” treaties describe certain types of behaviour that can be called terrorism. Therefore, the present concept of terrorism is very fragmented, i. e. different treaties directly or indirectly provide the definition of terrorism applied just for that certain treaty. It is important to mention that the inclusion of certain features in the concept of terrorism endangers the human rights protected by the international law and may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters to defend themselves from illegal foreign occupation or to seek to realise the right to self-determination. For example, the inclusion of substantial harm to the environment in the definition of terrorism as an alternative feature of this crime may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters, as they may... [to full text]