Kova su terorizmu yra svarbus viešas interesas. Fizinių asmenų duomenys, patenkantys į privataus gyvenimo sferą, galėtų padėti valstybei minėtoje kovoje. Taigi kyla klausimas, ar valstybė, be teisinių apribojimų rinkdama visų jos jurisdikcijoje esančių fizinių asmenų duomenis su tikslu užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, nepažeistų asmenų teisės į privatų gyvenimą. Šis klausimas toliau bus nagrinėjamas universaliuoju tarptautiniu, regioniniu Europos Tarybos, Europos Sąjungos ir nacionaliniu Lietuvos lygmeniu. Terorizmo sąvokos reikėtų ieškoti 17 universalių „sektorinių“ tarptautinių sutarčių. Dabartinė terorizmo sąvoka universaliojoje tarptautinėje teisėje yra labai fragmentiška, t. y. atskiros sutartys terorizmą tiesiogiai ar netiesiogiai apibrėžia tik atitinkamos tarptautinės sutarties taikymo sričiai. Pažymėtina, kad kai kurių požymių įtraukimas į terorizmo sąvoką kelia grėsmę tarptautinės teisės ginamoms žmogaus teisėms ir gali neprotingai varžyti kovotojų už laisvę galimybes gintis nuo neteisėtų užsienio okupantų ar siekti pasinaudoti tautų apsisprendimo teise. Europos Taryba terorizmą apibrėžia darydama nuorodas į universaliąsias „sektorines“ tarptautines sutartis, tačiau kartu tiesiogiai apibrėžia kai kuriuos terorizmo nusikaltimo aspektus. O ES teisė pateikia bendrą terorizmo nusikaltimo apibrėžimą. Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimų pagal kai kurias universaliąsias ir ET lygiu priimtas tarptautines sutartis, jai taikoma ES teisė, be to, teroristinių ir su... [toliau žr. visą tekstą] / Fight against terrorism is an important public interest. Data on natural persons that belongs to the area of their private life could help the state in the aforementioned fight. Therefore, the state may be interested in collecting the data on all the natural persons within its jurisdiction in order to prevent terrorist attacks. This raises the question if the state could collect that information without any legal restrictions. In this work, the relevant provisions of universal international law, the law of the Council of Europe, the European Union and Lithuania will be examined and the answer to the question will be provided. In the universal international law, 17 “sectorial” treaties describe certain types of behaviour that can be called terrorism. Therefore, the present concept of terrorism is very fragmented, i. e. different treaties directly or indirectly provide the definition of terrorism applied just for that certain treaty. It is important to mention that the inclusion of certain features in the concept of terrorism endangers the human rights protected by the international law and may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters to defend themselves from illegal foreign occupation or to seek to realise the right to self-determination. For example, the inclusion of substantial harm to the environment in the definition of terrorism as an alternative feature of this crime may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters, as they may... [to full text]

Šiandien Europos valstybių teismų praktikoje pastebima tendencija plėsti asmens neturtinių teisių apsaugos lygį. Kai kuriose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose – atsisakoma tradicinių teisinio reguliavimo modelių, ribojančių galimybes taikyti tam tikrus civilinių teisių gynimo būdus asmens neturtinių teisių pažeidimo atveju. Plečiasi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymo sritis. Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos ir įstatymų leidžiamosios valdžios pagalba Europos valstybėse plečiamas teisės saugomų neturtinių vertybių sąrašas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens neturtinėms teisėms, susijusioms ne su fiziniais, o su vidiniais, psichologiniais individo parametrais. Plečiantis asmens neturtinių teisių spektrui kyla asmens neturtinių teisių tarpusavio konkuravimo problema: kaip turi būti derinamos lygiavertės, tarptautiniu ir konstituciniu lygmeniu įtvirtintos asmens neturtinės teisės, kad būtų garantuota veiksminga šių teisių apsauga? Tyrimo tikslas – išskirti ir plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius asmens neturtinių teisių apsaugos plėtimosi dinamiką ir mastą bei akcentuoti aktualiausias asmens neturtinių teisių apsaugos problemas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama asmens neturtinių teisių apsaugos samprata, aptariamos valstybės saugomos neturtinės vertybės, jų gynimo ir teisės pažeidimų prevencijos galimybės. Antroji dalis skirta išskirti ir aptarti veiksnius... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, it is a tendency in European countries to widen the scope of protection of personality rights. In some countries, such as Germany, Austria, Netherlands, the traditional models of legal regulations, which restrict a possibility to invoke certain means of civil protection regarding the cases of infringement of personality rights are repudiated. The scope of application of non-pecuniary damage as a means of civil defense is being developed. European Court of Human Rights case-law, national court case-law and legislative authority – all have a great influence on developing a list of personality rights which is closely related not to physical, but to interior and psychological parameters of individual. The widening scope of protection of personality rights the main problem rise in competing in between with the rights themselves – how to find a fair balance between the equivalent rights which are ordained on the constitutional and international level in order to guarantee the effective protection of the personality rights. The aim of the analysis is to characterize and analyze the main factors in more detail, which determine the scope and dynamics in the protection of personality rights, and to emphasize the problems of the protection of personality rights. In the first part of the master thesis the author analyses the conception of personality rights, discusses the main state protected values, and the means of how to defense them as well as the possibility to prevent... [to full text]

Šiandien gausu technologijų, kurios suteikia galimybę paprasčiau bendrauti, dalintis informacija bei įspūdžiais, kitos, tikėtina, atlieka prevencinę funkciją prieš nusikaltimus, apsaugant mus ir mūsų nuosavybę. Tačiau tokia technologijų plėtra iškėlė grėsmę pačiam asmeniui, sumažindama teisę išlaikyti savo privatumą. Konkrečiau kalbant, turima omenyje tik tas technologijas, kurios susijusios su asmens atvaizdu ir jo paviešinimu. Viena iš tokių technologijų yra 2007 metų gegužę Jungtinėse Amerikos Valstijose pristatyta Google Street View paslauga – jos pagalba galima virtualiai keliauti po pasaulį ir matyti aplinką 360 laipsnių kampu. Pasirodžius minėtai paslaugai kilo didžiulis sąmyšis dėl intervencijos į asmens privatumą, nes įgyvendinant užmanytą šio projekto tikslą, kartu su gatvių ir pastatų vaizdais buvo užfiksuoti ir žmonės. Todėl šiame darbe pateikiama minėtos paslaugos ir jos poveikio asmens privatumui analizė. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti, ar Google Street View pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Siekiant minėto tikslo pirmoje darbo dalyje analizuojama teisės į privatų gyvenimą samprata pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę, toliau analizuojamas minėtos paslaugos įgyvendinimo atitikimas valstybių iškeltiems reikalavimams. Antroje darbo dalyje analizuojami du privatumo pažeidimo atvejai: gatvėje ir privačioje teritorijoje. Paskutiniame darbo skyriuje pateikiama atliktos apklausos analizė, kuria buvo siekta atskleisti privatumo vertinimo įvairovę Google... [toliau žr. visą tekstą] / Today there are numerous technologies, that allow to have easier communication with each other or to share information, the other part of them are likely to perform preventative function againts crimes, in order to protect person and his property. The advancement of new technologies is changing the world, however, it raises the threat to the person by reducing his right to maintain his privacy at the same time. More specifically are meant only technologies that deal with person’s image and its disclosure. One of such technologies is Street View project of Google, which was introduced in May 2007 in United States of America. Street View makes possible to take a virtual travel around the world and viewing and navigating within 360 degree scenes of street-level imagery. Its realization caused huge commotion because of intervention to privacy – the cameras of Google vehicles captured images not only of buildings, automobiles but even passersby. The aim of this thesis is to ascertain whether Google Street View violates the right to the private life. The work is devided into three chapters. In first chapter of thesis the conception of the right to privacy according to international and national law is discussed. The realization of Google Street View under the standarts defined by States is also included into this chapter. The second one analizes two cases of privacy violation: on the street and in the private area. And in the third chapter the results of survey accomplished with... [to full text]

No description available.

Canada’s experience in the war against terrorism goes back to the seventies, and continues to develop nowadays, with the last direct terrorist activity in 2017. The Canadian Government reacted to these terrorist attacks by enacting a number of statutes that reflect a changing international paradigm in relation to the fight against terrorism. Fundamental rights and liberties such as the freedom of expression, the right to private life and to personal freedom have been curtailed by these legislative measures. The practical consequences of these measures are analyzed via a comparative examination of the Inter-American System of Human Rights. In general terms, the war against terrorism produces significant impacts over the human rights. / La experiencia de Canadá en la lucha contra el terrorismo se remonta a inicios de la década de los setenta y se desarrolla hasta la época actual (los acontecimientos más recientes han tenido lugar en el año 2017). Las medidas legislativas fueron la vía adoptada por parte de Canadá para contrarrestar los ataques y reflejar el cambio de paradigma político en la esfera internacional con relación al fenómeno del terrorismo. Derechos fundamentales como el derecho a la libre expresión, a la vida privada y a la libertad personal se encuentran particularmente afectados por estas medidas. Un análisis comparativo del sistema canadiense y el sistema interamericano permite identificar las consecuencias de estas medidas. En términos más amplios, la lucha contra el terrorismo genera impactos significativos sobre los derechos humanos en general.

Since the US National Security Agency’s former contractor Edward Snowden exposed the Agency’s mass surveillance, the EU has been making a series of attempts toward a more safeguarded and stricter path concerning its data privacy protection. On 8 April 2014, the Court of Justice of the European Union (the CJEU) invalidated the EU Data Retention Directive 2006/24/EC on the basis of incompatibility with the Charter of Fundamental Rights of the European Union (the Charter). After this judgment, the CJEU examined the legality of the Safe Harbour Agreement, which had been the main legal basis for transfers of personal data from the EU to the US under Decision 2000/520/EC. Subsequently, on 6 October 2015, in the case of Schrems v Data Protection Commissioner, the CJEU declared the Safe Harbour Decision invalid. The ground for the Court’s judgment was the fact that the Decision enabled interference, by US public authorities, with the fundamental rights to privacy and personal data protection under Article 7 and 8 of the Charter, when processing the personal data of EU citizens. According to the judgment, this interference has been beyond what is strictly necessary and proportionate to the protection of national security and the persons concerned were not offered any administrative or judicial means of redress enabling the data relating to them to be accessed, rectified or erased. The Court’s analysis of the Safe Harbour was borne out of the EU Commission’s own previous assessments. Consequently, since the transfers of personal data between the EU and the US can no longer be carried out through the Safe Harbour, the EU legislature is left with the task to create a safer option, which will guarantee that the fundamental rights to privacy and protection of personal data of the EU citizens will be respected. However, although the EU is the party dictating the terms for these transatlantic transfers of personal data, the current provisions of the US law are able to provide for derogations from every possible renewed agreement unless they become compatible with the EU data privacy law. Moreover, as much business is at stake and prominent US companies are involved in this battle, the pressure toward the US is not only coming from the EU, but some American companies are also taking the fight for EU citizens’ right to privacy and protection of their personal data.