Kova su terorizmu yra svarbus viešas interesas. Fizinių asmenų duomenys, patenkantys į privataus gyvenimo sferą, galėtų padėti valstybei minėtoje kovoje. Taigi kyla klausimas, ar valstybė, be teisinių apribojimų rinkdama visų jos jurisdikcijoje esančių fizinių asmenų duomenis su tikslu užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, nepažeistų asmenų teisės į privatų gyvenimą. Šis klausimas toliau bus nagrinėjamas universaliuoju tarptautiniu, regioniniu Europos Tarybos, Europos Sąjungos ir nacionaliniu Lietuvos lygmeniu. Terorizmo sąvokos reikėtų ieškoti 17 universalių „sektorinių“ tarptautinių sutarčių. Dabartinė terorizmo sąvoka universaliojoje tarptautinėje teisėje yra labai fragmentiška, t. y. atskiros sutartys terorizmą tiesiogiai ar netiesiogiai apibrėžia tik atitinkamos tarptautinės sutarties taikymo sričiai. Pažymėtina, kad kai kurių požymių įtraukimas į terorizmo sąvoką kelia grėsmę tarptautinės teisės ginamoms žmogaus teisėms ir gali neprotingai varžyti kovotojų už laisvę galimybes gintis nuo neteisėtų užsienio okupantų ar siekti pasinaudoti tautų apsisprendimo teise. Europos Taryba terorizmą apibrėžia darydama nuorodas į universaliąsias „sektorines“ tarptautines sutartis, tačiau kartu tiesiogiai apibrėžia kai kuriuos terorizmo nusikaltimo aspektus. O ES teisė pateikia bendrą terorizmo nusikaltimo apibrėžimą. Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimų pagal kai kurias universaliąsias ir ET lygiu priimtas tarptautines sutartis, jai taikoma ES teisė, be to, teroristinių ir su... [toliau žr. visą tekstą] / Fight against terrorism is an important public interest. Data on natural persons that belongs to the area of their private life could help the state in the aforementioned fight. Therefore, the state may be interested in collecting the data on all the natural persons within its jurisdiction in order to prevent terrorist attacks. This raises the question if the state could collect that information without any legal restrictions. In this work, the relevant provisions of universal international law, the law of the Council of Europe, the European Union and Lithuania will be examined and the answer to the question will be provided. In the universal international law, 17 “sectorial” treaties describe certain types of behaviour that can be called terrorism. Therefore, the present concept of terrorism is very fragmented, i. e. different treaties directly or indirectly provide the definition of terrorism applied just for that certain treaty. It is important to mention that the inclusion of certain features in the concept of terrorism endangers the human rights protected by the international law and may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters to defend themselves from illegal foreign occupation or to seek to realise the right to self-determination. For example, the inclusion of substantial harm to the environment in the definition of terrorism as an alternative feature of this crime may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters, as they may... [to full text]