Akcininkai, būdami bendrovės akcijų savininkais, yra suinteresuoti pelninga ir efektyvia bendrovės veikla, kadangi jie įsigydami bendrovės akcijų, siekia savo privačių interesų tenkinimo, t. y. materialinės naudos. Todėl akcininkai turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti bendrovės valdyme, kontroliuoti bendrovės valdymo organų veiksmus ir tokiu būdu siekti apibrėžtų veiklos tikslų. Tokias galimybes akcininkams suteikia neturtinės teisės. Šiame darbe yra analizuojamos pagrindinės neturtinės akcininkų teisės Lietuvoje, pabrėžiama tinkamo šių teisių įgyvendinimo svarba. Tai pat yra nagrinėjami šių neturtinių teisių pažeidimo atvejai, jų sukeliamos pasekmės kitoms akcininkų turimoms teisėms, šių pažeistų teisių gynimo būdai, aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria akcininkai, tiek rezidentai, tiek nerezidentai, norėdami jomis pasinaudoti. Tai pat darbe yra nagrinėjamos Europos Komisijos pasiūlytos iniciatyvos gerinti bendrovių valdymą Europos Sąjungos valstybėse narėse, o ypač 2006 m. sausio 05 d. Europos Komisijos parengtas direktyvos pasiūlymas dėl bendrovių, kurių registruotoji buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkų balsavimo teisių panaudojimui, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/109/EB. / Shareholders, being the owners of the company’s shares, are interested in a profitable and effective performance of the company, because by acquiring shares of the company they seek satisfaction of their own interests, i.e. material gain. Therefore, the shareholders should have an opportunity to be actively involved in the management of the company, control actions of the management bodies of the company and, thus, pursue defined business objectives. Such opportunities to shareholders are provided by their non-property rights. This work analyses the main non-property rights of shareholders in Lithuania, emphasizes the importance of proper implementation of these rights. It also deals with infringement instances of these non-property rights and their consequences to the rights enjoyed by other shareholders, remedies for such infringed rights and discusses major problems that shareholders, both residents and non-residents, face in exercising them. The work also examines the initiatives proposed by the European Commission to improve corporate management in EU member states, in particular the Proposal by the European Commission for a Directive of the European Parliament and of the Council of 5 January 2006 on the exercise of voting rights by shareholders of companies having their registered office in a Member State and whose shares are admitted to trading on a regulated market and amending Directive 2004/109/EC.

Smulkiųjų akcininkų interesų apsaugos ir efektyvios įmonių perėmimo rinkos (angl. “efficient takeover market”) kategorijų konfliktiškas santykis privalomo akcijų pardavimo institute tampa pagrindine dilema įstatymų leidėjui nustatant privalomo akcijų pardavimo procedūrą ir įmonių perėmimus reguliuojančias taisykles. Privalomas akcijų pardavimas Lietuvoje yra ganėtinai naujas teisinis reiškinys. Tą patį galima pasakyti apie EB lygiu įtvirtintą šio instituto teisinio reguliavimo modelį. Kita vertus, kai kuriose ES valstybėse privalomo akcijų pardavimo teisė legalizuota gerokai anksčiau negu minėtasis, Tryliktąja įmonių teisės Direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų įtvirtintas, modelis. Ši koncepcija ilgesnį laiką žinoma ir JAV valstijų teisės sistemose. Privalomu akcijų pardavimu yra laikoma situacija, kai didysis įmonės akcininkas, kuris turi tam tikrą įmonės kontrolės dalį, savo iniciatyva už įstatymų numatytu būdu nustatytą kainą išperka įmonės smulkiųjų akcininkų turimas akcijas. Tryliktąja įmonių teisės direktyva pristatytas privalomo akcijų pardavimo modelis dėl direktyvoje naudoto minimalaus harmonizavimo metodo nesuvienodino ES valstybių nacionalinių privalomo akcijų pardavimo teisinio reguliavimo modelių, tiesiog kai kuriais atvejais tokios teisės taikymą išplėtė įmonių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje akcijų atžvilgiu. Nors privalomo akcijų pardavimo įgyvendinimo procedūros bei atvejai, kada ir kam galima tokia procedūra pasinaudoti, skiriasi... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicting interests of minority shareholder protection and efficient takeover market constitute a fundamental dilemma for squeeze-out procedure and takeover regulation. Squeeze-out is a new concept in Lithuania. The same can be indicated about squeeze-out regulations on Community level. On the other hand, in some of EU member states the squeeze-out right was legalized well before the aforementioned Community rules on squeeze-outs were adopted in Thirteenth company law directive. Squeeze-out right is mature and well-known concept in USA. Squeeze-out right defines a situation where major shareholder, which has obtained particular amount of control in target company, on his own initiative forces minority shareholders to sell their shares to him for the price set under procedure prescribed by the laws. The regulation of squeeze-outs introduced by Thirteenth company law directive did nor manage to harmonize national squeeze-outs rules of member states as the Directive set only the minimum standards for national legislation. The only thing that was done by the Directive, was the extension of scope of national rules to include squeeze-out right given to all controllers of listed companies. Though procedures used to implement squeeze-outs and availability of squeeze-out right differ from jurisdiction to jurisdiction, similar practical and theoretical problems that rises because or in relation to with squeeze-out right can be identified. Within such problems the problem of “fair”... [to full text]