Smulkiųjų akcininkų interesų apsaugos ir efektyvios įmonių perėmimo rinkos (angl. “efficient takeover market”) kategorijų konfliktiškas santykis privalomo akcijų pardavimo institute tampa pagrindine dilema įstatymų leidėjui nustatant privalomo akcijų pardavimo procedūrą ir įmonių perėmimus reguliuojančias taisykles. Privalomas akcijų pardavimas Lietuvoje yra ganėtinai naujas teisinis reiškinys. Tą patį galima pasakyti apie EB lygiu įtvirtintą šio instituto teisinio reguliavimo modelį. Kita vertus, kai kuriose ES valstybėse privalomo akcijų pardavimo teisė legalizuota gerokai anksčiau negu minėtasis, Tryliktąja įmonių teisės Direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų įtvirtintas, modelis. Ši koncepcija ilgesnį laiką žinoma ir JAV valstijų teisės sistemose. Privalomu akcijų pardavimu yra laikoma situacija, kai didysis įmonės akcininkas, kuris turi tam tikrą įmonės kontrolės dalį, savo iniciatyva už įstatymų numatytu būdu nustatytą kainą išperka įmonės smulkiųjų akcininkų turimas akcijas. Tryliktąja įmonių teisės direktyva pristatytas privalomo akcijų pardavimo modelis dėl direktyvoje naudoto minimalaus harmonizavimo metodo nesuvienodino ES valstybių nacionalinių privalomo akcijų pardavimo teisinio reguliavimo modelių, tiesiog kai kuriais atvejais tokios teisės taikymą išplėtė įmonių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje akcijų atžvilgiu. Nors privalomo akcijų pardavimo įgyvendinimo procedūros bei atvejai, kada ir kam galima tokia procedūra pasinaudoti, skiriasi... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicting interests of minority shareholder protection and efficient takeover market constitute a fundamental dilemma for squeeze-out procedure and takeover regulation. Squeeze-out is a new concept in Lithuania. The same can be indicated about squeeze-out regulations on Community level. On the other hand, in some of EU member states the squeeze-out right was legalized well before the aforementioned Community rules on squeeze-outs were adopted in Thirteenth company law directive. Squeeze-out right is mature and well-known concept in USA. Squeeze-out right defines a situation where major shareholder, which has obtained particular amount of control in target company, on his own initiative forces minority shareholders to sell their shares to him for the price set under procedure prescribed by the laws. The regulation of squeeze-outs introduced by Thirteenth company law directive did nor manage to harmonize national squeeze-outs rules of member states as the Directive set only the minimum standards for national legislation. The only thing that was done by the Directive, was the extension of scope of national rules to include squeeze-out right given to all controllers of listed companies. Though procedures used to implement squeeze-outs and availability of squeeze-out right differ from jurisdiction to jurisdiction, similar practical and theoretical problems that rises because or in relation to with squeeze-out right can be identified. Within such problems the problem of “fair”... [to full text]

Šiame darbe, kuris gali būti įvardijamas kaip lyginamasis-teisinis kokybinis tyrimas, nagrinėjamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje susiklostęs privalomo akcijų pardavimo teisinis reguliavimas. Darbu siekiama nustatyti privalomo akcijų pardavimo (pirkimo) teisinį reguliavimą bei jį įvertinti akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo požiūriu identifikuojant pagrindines praktikoje bei teorijoje kylančias problemas. Darbe pristatomu tyrimu siekiama įvertinti privalomo akcijų pardavimo teisinį reguliavimą ne tik mažumos akcininkų, bet ir didžiojo akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo aspektu. Tai daroma analizuojant ne tik privalomo akcijų pardavimo instituto tikslus, bet ir šiam institutui būdingas suderinamumo su nuosavybės teisės apsauga, teisingos kainos užtikrinimo bei kitas problemas. / This work, which could be defined as a comparative-legal qualitative study, analyses legal regulation of squeeze-out existent in United States of America, European Union and the Republic of Lithuania. This research aims at determining legal regulation of squeeze-out (sell-out) and to evaluate it with regard to the effective protection of shareholder’s rights by at the same time identifying main practical and theoretical problems. The research presented in this work is aimed at evaluating legal regulation of squeeze-out not only with regard to the effective protection of minority shareholders’ rights but with regard to the effective protection of majority shareholder’s rights as well. It is done not only by analyzing aims of the squeeze-out institute but also the major problems inherent to this legal institute such as compatibility with the protection of private property, determination of fair squeeze-out compensation etc.

Lietuvos vertybinių popierių rinka, pradėjusi formuotis vos prieš gerą dešimtmetį, šiuo metu yra įgijusi bene didžiausią vystymosi pagreitį. Per trumpą laikotarpį buvo sukurta sudėtinga ir savarankiška visuomeninių santykių sistema ir šių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas. Atitinkamai šio darbo tema buvo pasirinkta suvokiant didžiulį ir, galima teigti, neišsemiamą vertybinių popierių rinkos potencialą. Darbe kritinės ir lyginamosios analizės pagalba siekiama įvertinti teorinius vertybinių popierių rinkos teisinio reguliavimo pagrindus bei pažvelgti į praktinius vertybinių popierių rinkos teisinio reguliavimo aspektus ir reguliavimo problematiką. Darbo analizė apima keletą krypčių: – Tiriama vertybinių popierių sąvoka, formuluojami vertybinių popierių požymiai, pateikiami pagrindiniai vertybinių popierių klasifikaciniai požymiai, padedantys geriau suvokti atskirų vertybinių popierių rūšių esmę ir paskirtį; – Analizuojama vertybinių popierių rinką reguliuojančių teisės aktų sistema bei teisiškai pagrindžiamas vertybinių popierių teisės, kaip savarankiškos teisės šakos Lietuvos teisės sistemoje, egzistavimas, nustatoma vertybinių popierių teisės vieta teisės sistemoje bei formuluojami specialūs šiai teisės šakai būdingi teisės principai; – Įvertinama investuotojų teisė į informaciją, kuri yra pateikiama kaip visaapimanti taisyklė-principas, užtikrinantis atvirą, sąžiningą ir efektyvią vertybinių popierių rinką; – Analizuojami nemažai teisinės polemikos ir diskusijų... [toliau žr. visą tekstą] / The Lithuanian securities market began its development just before the decade and is now already in a stage of enormous acceleration. Consequently, an elaborate system of relations as well as sophisticated mechanism of legal regulation was created through a short period of time. Therefore, the subject of this work was chosen in accordance with the abovementioned circumstances. This work aims to examine, by critical and comparative analysis, the theoretic fundamentals of the securities market as well as to take a glance at the practical aspects of regulation of securities market and the problematical issues of regulation. The author analyses the following issues: – Examines the definition of securities, formulates the features of securities, determines the initial classifying characteristics which may assist in perceiving the essence and purposes of securities; – Analyses the system of regulation of securities market, defines securities law as a separate and independent branch in the system of Lithuanian law, identifies its position in the system of regulation and formulates critical and essential principles of securities law; – Investigates investors’ right to information and determines the right to information as a ground and basement of fair, efficient and transparent securities market; – Explores institutes of squeeze-out and mandatory bid which are new to the Lithuanian law as well as to the law of European Union and which raise numerous discussions among the academics of... [to full text]