Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Michel Foucault politinis projektas, bei siekta per Foucault įvardintus galios santykius ir subjektų problematikos diskursus paaiškinti viešojo politinio diskurso atsiradimą. Darbas grynai teorinis, tik vietomis persipinantis su praktinio pritaikymo ar praktinių problemų panaudojimo aspektais. Pirmojoje darbo dalyje apibrėžiama kaip Foucault naudoja genealoginį istorijos tyrimo metodą, aiškinama su kokiais kitais metodais jis gali būti naudojamas. Taip pat per interpretacijas yra aiškinama Foucault politikos samprata. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiami istoriniai ir socialiniai reiškiniai, kurie tapo prielaidomis atsirasti moteriškąjį seksualinį konstruktą analizuojančiai feministinei politinei teorijai, bei seksualumo dispozityvo forma veikiantčiam feministiniam politiniam judėjimui. Trečioje dalyje konsentruojamasi į normalizavimo procesus, kurių veikiamas seksualumo diskursas skaidosi. Čia mėginama atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl seksualumas kaip socialiai sukonstruotas reiškinys nėra visiškai politinis ir negali tokiu būti. Taip pat mėginama pažvelgti iš globalinės perspektyvos, ir numatyti, kokiais būdais bet kokie privatūs subjektai ir jų problematika patenka į viešąjį diskursą ir yra įvelkami į institucionalizacijos rėmus. / This master’s thesis comprises ofthe analysis of Michel Foucault’s political project, and attempts to explain the emergence of some public political discourses through the power relations, defined by Foucault, and the subject problematization discourses. Given that the thesis is in itself purely theoretical, acknowledgement of the practical use of the theories is rather narrow. In the first part of the thesis the use of genealogy as a method to purify history, largely used by Foucault, is defined, and the methods, that work well with the latter method are elaborated. Furthermore, through those interpretations of genealogy, Foucauldian notion of political is explained. The second part reviews historical and social events, that could have become presumptions for the emergence of the feminist theory, defined by the analysis of the feminine social construct, and political feminist movement, driven by the form of the dispositif of sexuality. The third part concentrates on the processes of normalization, which when applied on the discourses of sex makes it deconstruct. Herefore the questions, such as why sexuality, as a socially constructed event, is not and can not be totally political?, can be asked. Further, the global perspective is taken into account while trying to foresee the methods, which move any private subject and their problematization towards the public discourse and dresses them in the institutional uniform.