Naujų informacinių technologijų pažanga įtakojo ir darbo santykius, iš esmės pakeitė darbo vietos supratimą, supaprastino ir paspartino daugelį darbo procesų. Tačiau tai parodė ir neigiamą savybę: darbdaviui atsirado poreikis kontroliuoti, kokiais tikslais darbo vietoje darbuotojai naudoja informacinės technologijas ir ar jomis nepiktnaudžiauja, tam pasitelkiant elektronines sekimo priemones. Elektroninio stebėjimo ir kontrolės priemonės įgalino darbdavius rinkti milžiniškus kiekius duomenų apie savo darbuotojus ar net kištis į jų asmeninį gyvenimą. Todėl išryškėjo konfliktas tarp darbuotojo teisės į privatumą ir darbdavio teisėtų verslo interesų, kurio sprendimo variantas – teisinėmis priemonėmis pasiektas balansas tarp šių teisinių vertybių. Darbo tema „Asmens duomenų apsauga darbo vietoje“ yra pakankamai plati, todėl autorius iš esmės nagrinėja, jo manymu, vieną problematiškiausių aspektų – elektroninį darbuotojų stebėjimą iš kontrolę. Darbe siekiama atskleisti privatumo darbo vietoje ribas, analizuojamos literatūroje pateikiamos elektroninio darbuotojų stebėjimo ir kontrolės priežastys, nagrinėjamos technologijos ir būdai darbuotojams sekti bei jų keliama grėsmė darbuotojų privatumui. Taip pat autorius analizuoja teisinio reglamentavimo ypatumus, susijusius su darbuotojų privatumu bei jų elektroniniu stebėjimu ir kontrole skirtingose teisinėse sistemose, daugiausiai remdamasis JAV, ES ir Lietuvos teisės aktais ir identifikuodamas pagrindines problemas. Nagrinėdamas... [to full text] / The progress of new modern technologies has made an impact on industrial relations and essentially changed the concept of a workplace. The work aims to reveal workplace privacy limits, to analyse the reasons of electronic monitoring and surveillance found in literature, to investigate the methods and technologies to survey employees and the possible threat to employees privacy caused by these methods. The author also analyses the peculiarities of legal regulations related to employees’ privacy and electronic monitoring and surveillance in different legal systems, his analyses being mainly based on the law of the USA, the EU and Lithuania and on the identification of the main problems.