Narkotikų vartojimo istorija siekia 5000 metų prieš Kristų. Narkotinės medžiagos vartojamos išskirtinai religiniais ar medicininiais tikslais iki 19 amžiaus vidurio, kuomet vykstant visuomenės modernizacijai bei keičiantis visuomenės kontrolės formoms, keičiasi ir kontrolė narkotikų vartojimo atžvilgiu. Moderni demokratinė visuomenė sudarė prielaidas apibrėžti narkotikų vartojimą kaip problemą ir šios problemos atžvilgiu vykdyti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas. Darbe aptariamos narkotikų problemos sukonstravimo prielaidos remiantis socialinio konstrukcionizmo atstovų teorinėmis prielaidomis. Pasak amerikiečių sociologo C. Reinarman socialinį narkotikų vartojimo problemos sukonstravimą lėmė ne pats narkotikų vartojimas, o specifinis atskirų visuomenės grupių interesas, siekiant suvaržyti ar apriboti kitas visuomenės grupes. C. Reinarman šį procesą įvardina narkotikų baimių konstravimu, kuriam būdingi tokie elementai: 1) tiesos buvimas; 2) problemos padidinimas žiniasklaidoje; 3) politiniai-moraliniai antrepreneriai; 4) profesinės interesų grupės; 5) konflikto istorinis kontekstas; 6) narkotikų vartojimo susiejimas su „pavojinga klase“; 7) narkotikai kaip daugybės visuomenės problemų atpirkimo ožys. Pasitelkus C. Reinarman narkotikų baimių konstravimo schemą kaip teorinį įrankį, bandoma aptikti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas Lietuvoje. Išanalizavus internetinės žiniasklaidos publikacijas daroma išvada, kad „kovos prieš narkotikus“ kampanija Lietuvoje buvo vykdoma 2000-... [toliau žr. visą tekstą] / History of drug use reaches 5000 years before Christ. Narcotic drugs were used exceptionally for religious or medicine purposes up to the middle of the 19th century when because of modernization of the society and changes in the control patterns of the society together control towards use of the drugs was changing. Modern democratic society established premises to determine use of the drugs as a problem and to apply the campaigns of “ the fight against drugs” in regard to this problem. Premises for the establishment of drug problem are discussed in the paper with reference to theoretical premises of the representatives of social constructionism. Accordingly to American sociologist C. Reinarman the social establishment of drug use problem was determined not by use of the drugs itself but by specific interest of separate groups of the society in order to limit or constrain other groups of the society. C. Reinarman names this process as establishment of drug scares for which following elements are typical: 1) 1. A Kernel of Truth; 2) Media Magnification; 3) Politico-Moral Entrepreneurs; 4) Professional Interest Groups; 5) Historical Context of Conflict; 6) Linking a Form of Drug Use to a “Dangerous Class”; 7) Scapegoating a Drug for a Wide of Public Problems. When invoking construction scheme of the drug scares of C. Reinarman as a theoretical tool, efforts are made to find campaigns of “the fight against drugs” in Lithuania. After analysis of internet media publications... [to full text]