Bakalauro darbe analizuojami socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje. Suformuluota hipotezė, kad tikėtina, jog yra ryšys tarp socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų amžiaus, darbo stažo, pareigybės, klientų grupės, su kuria dirba ir patiriamo nerimo lygmens. Tyrimui atlikti buvo pasirinktos kiekybinė ir kokybinė tyrimo prieigos. Todėl kiekybiniame tyrime dalyvavo 113 socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, o kokybiniame tyrime dalyvavo 6 specialistės. Anketinės apklausos metodu tirtas socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo reaktyvaus ir asmeninio nerimo lygis, ypatumai. Siekta patikrinti ar yra statistiškai reikšmingi ryšiai tarp respondentų demografinių kintamųjų bei reaktyvaus ir asmeninio nerimo. Atlikta statistinė (aprašomoji: dažniai, vidurkiai, procentai, standartiniai nuokrypiai bei daugiamatė: neparametrinis Kruskal-Wallis T testas ir parametriniai ANOVA testai) duomenų analizė. Pusiau struktūruoto interviu metodu atliktas gilinamasis specialistų nerimo ypatumų profesinėje veikloje tyrimas. Siekta atskleisti situacijas, sukeliančias didžiausią nerimą, naudojamas nerimo įveikos strategijas bei siūlomas nerimo įveikos galimybes. Duomenims apdoroti atlikta kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimu nustatyta, kad dauguma socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvena žemą reaktyvaus ir vudutinį asmeninio nerimo lygį. Kiek mažesnė, tačiau ženkli dalis respondentų išgyvena aukšta... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor Thesis analyzes the peculiarities of anxiety experienced by social pedagogues and social workers in their professional activities. We have formulated a hypothesis that possibly there is a link between social pedagogues and social workers age, seniority, position, clients‘ groups with whom they work and anxiety levels they face. Quantitative and qualitative search methods have been chosen to accomplish the research. 113 social pedagogues and social workers were involved in the quantitative research and in the qualitative – 6 specialists. The level of reactive and personal anxiety of social pedagogues and social workers has been analysed within application of questionnaire method. The objective was to examine whether there is a statistically significant relationship between respondents' demographic variables, and reactive and personal anxiety. The statistical (descriptive: frequencies, averages, percentages, standard deviations and multidimensional: nonparametric Kruskal-Wallis T test and parametric ANOVA tests ) data analysis has been done. Semi-structured interviews conducted deepening research in features of specialist anxiety in their professional activities. Aimed at identifying situations that cause the greatest anxiety, strategies used to overcome the anxiety and offered opportunities for overcoming anxiety. To process the data the qualitative content analysis has been done. On the basis of the research it has been determined that... [to full text]

Ką, kodėl ir kaip slepia žmogus? Kas yra paslaptis? Kas slepiasi už pačios paslapties? Ar gali būti, kad žmoguje esantys slėpiniai ir pačio žmogaus paslaptys yra Būties paslapties kartotė? Ar galima analizuojant žmogaus paslaptis ką nors sužinoti apie Būtį? Būties stoka įgalina mus laužyti taisykles, dekonstruoti vaidmenis, nusižengti sociumo įstatymams. Būties trokšdami išbandome visus kelius, o bandymų destruktyvią informaciją užkasame kaip vaikiškus sekretus. Žmogus slepia Nerimą. Nerimas slepia Niekį. O “gryna Būtis ir grynas Niekis yra tas pats.”. / What, why and how does a man hide? What is a secret? What hides behind the secret itself? Can it be that the secrets within a human being and the secrets of a man are the repetition of the secret of Being? Is it possible to find out anything about Being by analyzing the secrets of man? The lack of Being empowers us to break the rules, to deconstruct the roles, to violate the laws of the social. While wishing for Being we try out all the ways, and we cover up the destructive information of the attempts as childish secrets. A man hides Anxiety. Anxiety hides Nothingness. “Pure Being and pure Nothing are the same.”.

Darbe atlikta teorinė mikčiojimo įvertinimo ir mikčiojančių moksleivių nerimo faktorių analizė. / This research which is presented in master’s work had a goal to analyze theoretically the as-sessment of stuttering and stuttering pupils’ anxiety factors.

People psychological health is undoubtedly the question of the day in nowadays society. Factors of ill adults’ psychical health, its relationships, and view to their health condition are analyzed in this work. 70 patients from Rokiškis psychiatry hospital, who have slight psychical disability, have attended in this research. 70 healthy adults, who haven’t treat their selves is same sort institutions, formed auditorial group. All the respondents are 20-55 years old. In our research we used the technique of K. Wallston (1978) – Multidimensional health locus methodology, which is intended to assess the different people views to important problems, which are associated with their health; the result of assigned project was expressed indicators: internality(HLC), chance (CHC), powerful others (PHLC). The health of respondents was evaluated by Ch. Spielberger scale (2000) of anxiety and worry (how they feel now and generally).

Goal of the paper: examine and evaluate stress and stressors of the senior pupils (that attend the 11th-12th forms). Objectives: Identify stressors of the urban and regional pupils and evaluate possible territorial differences. Learn about pupils’ subjective evaluation of their health state. Set recommendations for the prophylaxis of pupils’ stress. Research material and methods: 521 senior pupils - 286 from Kaunas and 235 from Birzai - were selected at random and questioned. The stress-evaluating questionnaire covered two parts: scale of subjectively perceived stress (10 points) and stress-evaluating scale for the juvenile. The pupils were also questioned about the issues of smoking, use of strong drinks. They were asked to mark all the symptoms that bothered them through the past 12 months. The statistical data analysis was performed by means of a statistical package “SSPS 11.5”. Results: 29.9% out of 521 pupils that were questioned experience slight stress, 46.3 % - great stress, and 23.8%- enormous stress. The major stressors of the aforementioned pupils are lack of sleep (70.6%), arguments with family and friends (62.2%), problems at school (39.0%), use of alcohol and drugs (36.5%). Girls usually pinpoint arguments with family and friends, separation, alteration of living conditions. Boys distinguish more often the use of strong drinks and drugs or a misdemeanor. It has been noticed that the more pupils use strong drinks (starting with abstinence and continuing with... [to full text]

Mokyklos aplinką, jos įtaką vaiko asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai lietuvių ir užsienio autorių. Mokinių nesaugumas mokykloje gali turėti labai neigiamas pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams, mokymosi motyvacijai, prastėja socialiniai įgūdžiai. Visa tai gali sukelti kliūtis tokių mokinių sėkmingai adaptacijai visuomenėje, socialinei integracijai. Mokinių psichologinei savijautai turi įtakos patiriamas smurtas, patyčios. Kadangi smurto apraiškų mokykloje pasitaiko gana dažnai, susiduriama su problema, kad mokyklose mokiniai pasijunta nesaugūs dėl bendramokslių smurto, tai savo ruožtu daro įtaką jų mokymosi motyvacijai, savirealizacijai, socializacijai. Patyrę smurtą mokiniai dažniausiai jaučia nerimą ir baimę. Nerimas iš esmės kyla iš subjektyvaus vertinimo, kad kilo grėsmė fiziniams ar psichologiniams „aš“. Mokiniui labai sunku susidoroti su tokia psichologine būsena ir jeigu šalia nėra žmonių, kuriais gali pasitikėti, jis praranda saugumo jausmą. Tokia ilgalaikė būsena gali turėti skaudžių pasekmių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų VI – IX klasių mokinių saugumo mokykloje ir patiriamo nerimo sąsajas. Tyrimo metodai ir tiriamieji. Tyrimui naudotas Mokyklos aplinkos saugumo klausimynas, Patyčių testas ir Mokyklinio nerimo testas. Tyrime dalyvavo 590 mokiniai: 296 mergaitės ir 294 berniukai. Tirti šeštų – devintų klasių mokiniai. Mokinių amžius nuo 11 iki 17 metų... [toliau žr. visą tekstą] / School safetly is one of the major problems in Lithuania and whole world as well. This problem prevails everywhere, in the shools and outside their borders. The purpose of the study was to assess the relationship between school safety and shool anxiety among 6 th and 9 th class students. Drug dealing or alcohol outlets anywhere near a school increase the likelihood of substance abuse-fueled antisocial behavior, either by students or against students. Children who feel safe are both psychologically and physiologically more receptive to learning. Material and methods. The date of the anonymous survey OFM 590, sixth, seventh, eighth and ningth - grade students (aged 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 tears respectively) from six secondary shools of Kaunas, conducted in the spring of 2009, were analyzed. The studentas completed the school safetly questionnaire, school bullying test that included self-report being bullied by others, and school anxiety test. The response rate was 90 %. Results. The statistic date analysis shows that 9,2 % boys and 5,8 % girls doesn‘t feel safe at shool. Most not safetly places for girls at shool are: shool yard (44,6 %), school corridors, (42,3%), breake time (40,1 %). Most not safetly places for boys at school are: break time (32,5 %), school yard (31,7 proc.), school corridors (31,6 proc.), answearing in class (24,8 proc.), at school parties (22,0 %.), canteen (18,9 %). Conclussion. The reasearch doesn‘t indicate relationship between safetly of school... [to full text]

Problem. The most effective treatment of hip arthrosis at this moment is hip replacement. For thousands of people with advanced degenerative joint disease, total joint arthroplasty provides improved function, decreased pain, and the opportunity to resume a more active lifestyle (Drake et at., 2002). Hip replacement as a resort of permanent pain and disturbed daily living is serious physical and psychological shock. Because of that person may feel fear, anxiety as well as manifest unadapted behavior syndromes such as anxiety and depression. Hypothesis: applying physiotherapy straight after operation two times per day should improve patient’s physical and emotional state and decrease anxiety and depression. The purpose of the present study was to evaluate effect of physical therapy on hip function as well as anxiety and depression after hip replacement. The tasks were: 1) to evaluate functional indicators of operated extremity before and after physiotherapy; 2) to evaluate patient‘s anxiety and depression exertion after operation and after physiotherapy; 3) to estimate correlation among evaluated indicators. Subjects: 21 patient (7 male and 14 female), who undergo hip replacement in Alytus district S. Kudirkos hospital. Subjects were tested three times: before operation, before applying physiotherapy and after physiotherapy. Physiotherapy was applied straight after operation two times per day five days a week (total 40 procedures). Methods: evaluation of: hip range of... [to full text]

Tyrimo tikslas: atskleisti vėžiu sergančių ir sveikų suaugusių žmonių nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės ryšius. Tyrimo uždaviniai: palyginti vėžiu sergančių pacientų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklių įverčius pagal: 1) lytį, 2) amžių, 3) depresijos išreikštumą (8 balai HAD skalėje) ir 4) gydymo pobūdį. 5) Palyginti vėžiu sergančių ir sveikų (kontrolinės grupės) tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklius. 6) Nustatyti vėžiu sergančių tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression - HAD) (Zigmond, Snaith, 1983); Daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLOC) (Wallston et al., 1978); Gyvenimo prasmės skalė (Meaning in Life Scale - MiLS) (Jim et al., 2006). MHLC skalę sudaro trys subskalės: vidinė kontrolė, atsitiktinumas ir kitų poveikis. HAD skalę sudaro dvi subskalės: nerimas ir depresija. MiLS skalę sudaro keturios subskalės: harmonija, gyvenimo tikslai, dvasingumas ir sumažėjusi gyvenimo prasmė. Tiriamieji: n = 63 vėžiu sergtantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis 64.87 (SD = 9.03) ir n = 63 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 63.73 (SD=9.321). Tyrimo rezultatai: moterys daugiau negu vyrai įžvelgia gyvenimo prasmės (t (61) = 1.992, p =0.052) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: The purpose of the presented study was to examine links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients and healthy adults. Objectives: to compare the rates of cancer patients’ anxiety, depression, health locus of control and meaning in life according to: 1) gender; 2) age, 3) significance of depression (8 points in HAD scale) and 4) treatment methods. 5) to compare the rates of cancer and healthy controls anxiety, depression, health locus of control and meaning in life. 6) to find links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients’ population. Methods: Multidimensional Health Locus of Control (MHLC) scale (Wallston et al., 1978); Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale (Zigmond, Snaith, 1983) and Meaning in Life (MiLS) scale (Jim et al., 2006). MHLC scale provides three-dimension measures of health locus of control: Internality; Chance; Powerful Others. HAD scale has two subscales: anxiety and depression. MiLS scale consists of 4 dimensions: Harmony; Life purposes; Spirituality and Lessened meaning. Participants: The sample consisted of n = 63 cancer patients mean age 64.87 (SD = 9.03) and healthy controls n = 63 mean age 63.73 (SD=9.321). The results of research are: Women more than men experience meaning in life (t (61) = 1.992, p =0.052) and spirituality (t (61) = 2.167, p =0.034). Cancer patients after operation believe in powerful others more than patients before... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti vyresniųjų paauglių (10 – os klasės mokinių ) mokymosi motyvaciją ir nerimastingumą žinių vertinimo situacijose. Tyrime dalyvavo 240 respondentų: 120 mergaičių ir 120 berniukų ugdomų miesto ir rajono vidurinėse mokyklose bei miesto gimnazijoje. Mokymosi motyvacija tirta A. Petrulytės (2003) „Paauglių mokymosi motyvacijos testu“, nerimastingumas – V. N. Karandaševo, M. S. Lebedevos ir Č. Spilbergerio (2004) „Mokyklinio nerimastingumo žinių vertinimo situacijose klausimynu“. Tyrimo hipotezės: 1) rajono vidurinėje mokykloje ugdomų mokinių mokymosi motyvacija yra žemesnė nei miesto mokyklas lankančių mokinių; 2) rajono vidurinėje mokykloje ugdomi mokiniai patiria žemesnį nerimastingumą nei jų bendraamžiai ugdomi miesto mokyklose; 3) gali išryškėti skirtumai tarp 10 – os klasės mokinių mokymosi motyvacijos ir nerimastingumo demografinių kintamųjų atžvilgiu. Atlikus mokymosi motyvacijos tyrimą nustatyta, kad daugumai respondentų būdingas vidutinis mokymosi motyvacijos lygmuo. Atskleista, kad mergaičių mokymosi motyvacija šiek tiek aukštesnė nei berniukų. Aptikta, kad miesto vidurinėje mokykloje ugdomų moksleivių mokymosi motyvacija yra aukštesnė lyginant su rajono vidurinėje ir miesto gimnazijoje ugdomais mokiniais. Apibendrinus nerimastingumo tyrimo duomenis nustatyta, kad daugiau nei 50 % apklausoje dalyvavusių moksleivių pasižymi vidutiniu nerimastingumu. Paaiškėjo, kad mergaičių nerimastingumas buvo šiek tiek aukštesnis nei berniukų... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this final master project is to explore school motivation and test anxiety of senior pupil (pupils of tenth class) in situations of assessment. 240 respondents (120 girls and boys studying at the schools of the city and district and at the gymnasium of the city) participated in the survey. School motivation has been surveyed using “Test of school motivation for senior students” by Petrulyte (2003). Anxiety has been researched using “Survey of school anxiety in test situations” by Karandasev, Lebedeva and Spilberger (2004). Research hypotheses: 1) school motivation of pupils studying at district’s secondary schools is lower that of pupils studying at the secondary schools of the city; 2) pupils at the secondary schools in district experience lower anxiety that pupils studying at the schools in the city; 3) some differences at school motivation and anxiety of pupils of the tenth class may appear in respect of demographic variables. The school motivation research results ascertained that most respondents experience medium school motivation level. The survey results revealed that school motivation of girls is a bit higher of that of boys. It is also evident that school motivation of pupils studying at city’s secondary schools is higher than school motivation of the pupils studying at district’s secondary schools and at the city’s gymnasium. Summarizing the data of anxiety research it was identified, that more than 50 % of pupils who participated in this... [to full text]

Tyrime dalyvavo 74 Lietuvoje gyvenantys mikčiojantys asmenys nuo 17 iki 58 metų amžiaus (iš jų 38 vyrai ir 36 moterys) ir 74 nemikčiojantys asmenys nuo 18 iki 51 metų (37 vyrai ir 37 moterys). Tiriamiesiems pateikta interneto svetainėje patalpinta apklausa, susidedanti iš diferencinio vienišumo klausimyno, socialinio aprūpinimo klausimyno ir nerimo socialinėse interakcijose klausimyno. Taip pat pateikta socialinių-demografinių klausimų. Gauti rezultatai rodo, jog vieniši mikčiojantys asmenys jaučia daugiau socialinio nerimo ir gauna mažiau socialinio palaikymo, lyginant su nevienišais mikčiojančiais asmenimis. Be to, vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, jaučia mažiau socialinio nerimo negu vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Taip pat apskaičiuota, jog apskritai mikčiojančiojo amžius neturi sąsajos su jo gaunamu socialiniu palaikymu, tačiau kuo vyresnis yra mikčiojantis asmuo, tuo mažiau jis jausis socialiai integruotas, ir atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, jog mikčiojančiųjų vienišumą paaiškina mažas socialinis palaikymas ir didelis socialinis nerimas, o socialinį nerimą paaiškina stipresnis mikčiojimas. / 74 stuterrers currently residing in Lithuania, aged 17-58, (38 men and 36 women) and 74 non-stutterers, also currently residing in Lithuania, aged 18-51 (37 men and 37 women), took part in the research. The respondents filled out an online survey consisting of the Differential Loneliness Scale, the Social Provisions Scale and the Social Interaction Anxiety Scale. Some sociodemographic questions were also included in the survey. The results show that lonely stuttering adults had higher levels of social anxiety and received less social support than their less lonely counterparts. Also, lonely stuttering adults who received more social support had lower levels of social anxiety than lonely stuttering adults who received less social support. It was also calculated that the stutterer‘s age does not have any direct linkage to their level of received social support, however, the older a stutterer gets, the less socially integrated he or she will feel. The results also show that the stutterers‘ loneliness was buffered by higher levels of social support and negatively affected by higher levels of social anxiety. Moreover, social anxiety was shown to be negatively affected by more severe stuttering.