Tyrimo aktualumas: Mokslinės literatūros analizė parodė , kad nėra pakankamai daug atliktų tyrimų, nagrinėjančių priešmokyklinio amžiaus vaikų nerimą. Labai svarbu suprasti, kas kelia nerimą šių dienų priešmokyklinio amžiaus vaikams, koks šio nerimo lygis, kokie veiksniai jam gali turėti įtakos. Būtina siekti, kad vaikai patirtų kuo mažesnį nerimą, kad būtų saugūs. Tyrimo objektas: Priešmokyklinio amžiaus vaikų brandumas mokyklai, nerimas ir auklėjimo stilius šeimoje. Tyrimo tikslas: Įvertinti priešmokyklinio amžiaus vaikų mokyklinį brandumą, nerimą, atskleisti jų auklėjimo šeimoje stilių bei nustatyti ryšius tarp šių parametrų. Tyrimo metodika: ● Vaikų mokyklinės brandos tyrimas J.Jiraseko modifikuotu A.Kerno testu ( (Zambacevičienė1989,p.13-18). ). ● Vaikų auklėjimo stilių šeimoje tyrimas J. Markovskajos klausimynu (2000). ● Mokyklinio nerimo tyrimui panaudota A. Prichožan (2000) metodika. Tyrimo metodologija: Šiame darbe atliekant tyrimą vadovaujamasi humanistinės psichologijos ir pedagogikos metadologinėmis nuostatomis,pabrėžiančiomis ugdytinio pažinimo svarbą, palankių ugdymosi sąlygų sukūrimą, o taip pat į vaiką orientuoto ugdymo sistemą , kuri vaiką traktuoja kaip lygiavertį pedagogo partnerį, kai vaiko sukauptas patyrimas, išgyvenimai bendraujant su ugdytojais sudaro pagrindą konstruktyviai, humanistinei sąveikai (Juodaitytė, 2005). Tyrimo imtis: Tyrime dalyvavo 400 respondentų: 200 priešmokyklinėse grupėse ugdomų kaimo ir miesto vaikų ir 200... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the research. The analysis of scientific literature showed that there are not many researches which studied preschool age children’s worry. It is very important to understand: what things make worry for preschool age children, what is the level of children’s worry, what factors could influence it. It is necessary to reach that children could have the less worry and would be safe. The object of the research. The maturity of preschool age children, worry, styles of education before starting to go to school. The aim of the research. To value preschool age children’s scholastic maturity, worry; to reveal its styles of education; to test the link between these parameters. The method of the research. • The research of children’s scholastic maturity on the ground of J. Jiraseko test that was modified by A. Kerno(Zambacevičienė1989,p.13-18).). • The research of children’s education styles in their families on the ground of J. Markovskaja (2000). • For the research of scholastic worry was used the method written by A. Prichožan (2000). Methodology of the research: The research that is made in this work goes by psychological and pedagogical attitudes which point the importance of children’s recognition, creation of the favourable education conditions and the system which is oriented to child’s education. The system treats the child as an equal pedagogue’s partner (Juodaitytė, 2005). Size of the work: in the reserch took part 400 respondents: 200 (73 – boys, 103 girls)... [to full text]

Eglė Meškauskaitė. Cognitive maturity for school of preschool-aged children with defective sight in the context of integrated education. Scientific adviser: prof. habil.dr. Vytautas Gudonis. Vilnius Pedagogical University, Faculty of Pedagogy and Psychology, Department of Pedagogy, Branch of special education. – Vilnius, 2005. In order to determine cognitive maturity for school of preschool-aged children with defective sight in the context of integrated education 50 children with defective sight from the kindergartens of Kaunas and Vilnius, in respect of whom integrated education is applied, and 50 children with good sight from the kindergartens of Kaunas, Kulautuva and Raudondvaris have been examined. The research is based on a questionnaire which has been developed in accordance with the “General Programmes and Education Standards. Preschool Education” (2003). The data processing has revealed that the maturity of children with defective sight for school in the context of having an interest in the self, the own body, adults, knowledge of the close natural environment and the world, performance of practical tasks is not only lower than the one of children with good sight, but even higher. No differences between children with good sight and children with defective sight have been established as regards other principal capacities connected with children’s cognitive maturity for school, as set out in the general programmes and education standards. It has been established that... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų su klausos negalia brandumą mokyklai, su tuo susijusius socialinius-demografinius veiksnius ir sąsajas su mokymosi sėkme pirmoje klasėje. Tyrime dalyvavo 16 iš maždaug 24 parengiamosios ir pirmos klasės mokinių iš trijų kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų Lietuvoje: 10 parengiamosios ir 6 pirmos klasės mokiniai. Jų amžiaus vidurkis - 7,5 metų. 11 vaikų buvo kurti, 5 - neprigirdintys; 11 vaikų tėvai taip pat turi klausos sutrikimus, 5 - tėvai girdintys; 11 vaikų gerai kalba gestų kalba, 5 - prastai; visi vaikai lankė ikimokyklines įstaigas. Tiriamieji dalyvavo dviejų sesijų individualiuose brandumo mokyklai vertinimuose, kurių metu buvo vertinamas intelektinis brandumas (intelektinis lygis pagal Raven spalvotųjų progresuojančių matricų testą, dėmesingumas, žodinė ir vaizdinė trumpalaikė atmintis, matematinis suvokimas), fizinis pasirengimas ir socialinis-emocinis brandumas pagal Galių ir sunkumų klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų su klausos negalia intelektiniam brandumui didėjant, jų rezultatai kitose vertinamose pasirengimo mokyklai srityse taip pat gerėja, ypač vaikų žodinė atmintis, dėmesingumas, fizinis ir socialinis-emocinis brandumas. Klausos negalią turinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų, yra nežymiai geriau pasirengę mokyklai nei girdinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų. Gerai gestų kalba kalbantys vaikai pasižymi aukštesniu intelektiniu, matematiniu ir fiziniu brandumu, dėmesingumu ir geresniais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess school readiness of hearing impaired children, its relationship with socio-demographic factors and coherence with successful learning in the first grade. In this research participated 16 children from about 24 who are studying in 5 deaf and hard of hearing educational centres: 10 was preschoolers and 6 first grade students. Age average: 7.5 years. In this group was: 11 deaf and 5 hard of hearing pupils, 11 children whose parents were hearing impaired and 5 whose parents hearing, 11 children who are good sign language users and 5 who poorly can speak it. All of pupils attended kindergartens. Children participated in two individual assessments of readiness for school in intellectual maturity (intellectual level according to Raven's Coloured Progressive Matrices test, attentiveness, verbal and visual short-term memory, mathematical comprehension), physical readiness and social-emotional maturity according to teachers' Strengths and Difficulties Questionnaire. The results of the study showed that hearing impaired children' increased intellectual maturity is coherent with better results in all other readiness for school areas, especially verbal memory, attentiveness, physical and social-emotional maturity. Children whose parents are hearing impaired are a bit better at readiness for school than children whose parents are hearing. Children who are good at sign language achieved better results in intellectual maturity, mathematical comprehension... [to full text]