Kardiologiniai ligoniai po kardiochirurginės operacijos ar esant jos būtinybei dažnai susiduria su potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomais,kurie gali turėti neigiamų rezultatų kardiologinėsligos gydyme. Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus. Darbo uždaviniai: Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsižvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amžių; nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius; nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos; nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo; įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo. Tyrimo metodika: Anoniminei apklausai atlikti naudoti šie klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HAD), potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė, streso įveikos strategijų klausimynas (COPE), Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė. Tyrime dalyvavo 201 respondentas: 138 kardiologiniai ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 kardiochirurginiai ligoniai, turėję chirurginių intervencijų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 13.0... [toliau žr. visą tekstą] / In necessity of or after cardiological surgery cardiological patients are often faced with post-traumatic stress, anxiety and depression symptoms, which may have negative results for the treatment of cardiological disease. Aim of the study: to evaluate psychological characteristics and coping with stress techniques of cardiological patients. Objectives: to investigate the occurence of post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms depending on gender and age of cardiological patients; to determine indicators reflecting the intensity of cardiological disease symptoms associated with post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms; to determine whether anxiety and depression symptoms faced during hospitalization were associated with the development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization; to evaluate the use of stress coping techniques depending on gender, age, education; to assess the occurrence of post-traumatic stress symptoms depending on the method of coping with stress used by patients. Methods. The following questionnaires used to carry out an anonymous survey: Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD), Post-traumatic Stress Disorder Symptoms Scale, Stress Coping Strategies Questionnaire (COPE), Cardiac Symptoms Intensity Scale. The survey included 201 respondents: 138 cardiological patients who did not have surgical interventions and 63 cardiological patients who had surgical interventions. The data... [to full text]