Kardiologiniai ligoniai po kardiochirurginės operacijos ar esant jos būtinybei dažnai susiduria su potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomais,kurie gali turėti neigiamų rezultatų kardiologinėsligos gydyme.
Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus.
Darbo uždaviniai: Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsižvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amžių; nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius; nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos; nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo; įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo.
Tyrimo metodika: Anoniminei apklausai atlikti naudoti šie klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HAD), potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė, streso įveikos strategijų klausimynas (COPE), Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė. Tyrime dalyvavo 201 respondentas: 138 kardiologiniai ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 kardiochirurginiai ligoniai, turėję chirurginių intervencijų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 13.0... [toliau žr. visą tekstą] / In necessity of or after cardiological surgery cardiological patients are often faced with post-traumatic stress, anxiety and depression symptoms, which may have negative results for the treatment of cardiological disease.
Aim of the study: to evaluate psychological characteristics and coping with stress techniques of cardiological patients.
Objectives: to investigate the occurence of post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms depending on gender and age of cardiological patients; to determine indicators reflecting the intensity of cardiological disease symptoms associated with post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms; to determine whether anxiety and depression symptoms faced during hospitalization were associated with the development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization; to evaluate the use of stress coping techniques depending on gender, age, education; to assess the occurrence of post-traumatic stress symptoms depending on the method of coping with stress used by patients.
Methods. The following questionnaires used to carry out an anonymous survey: Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD), Post-traumatic Stress Disorder Symptoms Scale, Stress Coping Strategies Questionnaire (COPE), Cardiac Symptoms Intensity Scale. The survey included 201 respondents: 138 cardiological patients who did not have surgical interventions and 63 cardiological patients who had surgical interventions. The data... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130612_111017-19938 |
| Date | 12 June 2013 |
| Creators | Milukaitė, Eglė |
| Contributors | Malinauskienė, Vilija, Miškinytė, Audronė, Padaiga, Žilvinas, Jakušovaitė, Irayda, Ustinavičienė, Rūta, Kligys, Gintautas, Lithuanian University of Health Sciences |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Lithuanian University of Health Sciences |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130612_111017-19938 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0027 seconds