Magistrinio darbo tyrimo tikslas - nustatyti, kiek/kokius inovatyviuosius mokymo(si) metodus naudoja pedagogai heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse. Tyrimo objektas - inovatyviųjų mokymo(si) metodų taikymas heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kokybinis apklausos metodas – anketinė apklausa, kuri leido surinkti informaciją apie mokytojų ir mokinių požiūrį į mokymosi inovacijas, ir stebėjimo metodas, kuriuo tiesiogiai įvertintas didaktinis vyksmas klasėje. Tyrimui pasirinktos dvi respondentų grupės – bendrojo lavinimo mokyklų pagrindinio ugdymo mokytojai, turintys darbo su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais mokiniais patirties, ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, besimokantys heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse. Atlikus inovatyviųjų metodų taikymo, ugdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus, heterogeninėse klasėse tyrimą, išsiaiškinta, kad pagrindinio ugdymo mokytojai inovatyviuosius mokymo metodus vertina teigiamai ir taiko juos savo pamokose, tačiau praktiniame ugdymo procese, pasak mokytojų, susiduria su problemomis taikant alternatyvius mokymo(si) metodus, kai klasėje mokosi skirtingų specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai. Pamokų stebėjimas parodė, kad heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse dominuoja tradiciniai mokymo metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas. Įvertinus mokinių veiklą pamokoje, paaiškėjo, kad specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio mokinio... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study of the graduation master courses work - to determine how many and what innovative teaching methods use teachers of the basic education schools in the heterogenic classes. The object of the study is the use of innovative teaching / learning methods in the heterogenic classes of the basic school. A quantitative survey method - questionnaire survey, which allowed the collection of information on teachers and pupils approach to learning innovations, and the tracking method, which directly assessed in the classroom didactic process were chosen for the investigation. Investigation of the respondents selected the two groups - general education teachers of the basic education schools that have experience of working with special educational needs pupils, and special educational needs pupils, learners of the basic education in the heterogenic classes. After study of applied innovative methods, educating pupils with the special educational needs in the heterogenic classes, it can be said, that the monitoring protocol analysis confirmed the questionnaire data and analysis has demonstrated that innovation can help the teacher to help pupils to better know themselves, to the successful acquisition of communication skills, to develop their creativity. Innovative methods have encouraged pupils to the freedom of thought and action, provokes a variety of individual answers, teaches respect the friends ideas, promote self-sufficiency. Most of the teachers approach to... [to full text]

Visuomenėje jaunimo agresyvumas didėja. Nors mokslinėje literatūroje plačiai išnagrinėta paauglių agresyvaus elgesio problema, tačiau beveik nėra tyrimų apie paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, agresijos apraiškas specialiojoje mokykloje. Įvairūs pasaulio mokslininkai paauglių agresyvaus elgesio priežastis sieja su biologinėmis, socialinėmis, asmenybės ir psichologinėmis priežastimis Šio tyrimo tikslas ir buvo – išsiaiškinti galimas paauglių agresijos specialiojoje mokykloje formas ir priežastis. Kelti uždaviniai – 1. Išanalizuoti agresijos aiškinimo teorijas. 2. Išsiaiškinti paauglių agresyvaus elgesio sąsajas su psichologinės raidos ypatumais 3. Apibūdinti paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, negalės ir agresyvaus elgesio ryšį. 4. Nustatyti paauglių agresijos apraiškų kilmę ir veiksnius,įtakojančius jų agresyvų elgesį specialiojoje mokykloje. Tyrimas atliktas 3 specialiosiose mokyklose. Naudoti tyrimo metodai –anoniminės anketos ir pusiau struktūruotas interviu. 50 pedagogų ir kitų specialistų apibūdino 110 specialiųjų mokyklų paauglių. Trys specialieji pedagogai interviu metodu patikslino gautą anketomis informaciją. Nustatyta, kad specialiosiose mokyklose pasitaiko agresijos apraiškų, tačiau jos nėra dažnos. Dažniausiai reiškiasi verbalinė agresija ( keiksmai, pravardžiavimai, erzinimas), mažiausiai fizinė. Negalė nedaro didelės įtakos paauglių agresyvumo apraiškoms specialiojoje mokykloje. Agresyvų elgesį gali įtakoti paauglystės raidos... [toliau žr. visą tekstą] / Aggressiveness of youngsters has been growing in the society. Scientific literature has deeply and widely analyzed the problem of teenagers‘ aggression. However, there are almost no studies on aggression signs in special schools of teenagers having special upbringing needs. Various global scientists relate reasons for teenagers‘ aggression with biological, sociological, personal and psychological problems. The purpose of this study is to explore potential teenagers‘ aggression forms and causes in special schools. The goals are the following: 1. To analyze the theory of aggressiveness. 2. To explore the connections between teenagers’ aggressiveness and psychological development issues. 3. To define the connections between disabilities and aggressiveness of teenagers with special upbringing needs. 4. To determine th origins of aggression manifestations and factors influencing pupils‘ behavior in special schools. The study was carried out in 3 special schools. The methods used for the study – anonymous questionnaires and in-depth interviews. 50 teachers and other specialists described 110 teenagers from special schools. Three teachers helped to revise the information from questionnaires through in-depth interview. It was found that there are aggression sings in special schools, but they are not frequent. The most frequent is verbal aggression (swear-words, passages, raillery), less frequent is physical aggression. Disability has no influence on signs of aggression in special... [to full text]

Specialiųjų poreikių vaikai – tai mūsų visuomenės dalis, todėl būtina gilintis į jų problemų sprendimą, padėti prisitaikyti prie juos supančios aplinkos, pritapti ir surasti savo vietą visuomenėje. Neįgaliųjų vaikų integracija – viena iš aktualiausių diskusijų, mokslinių konferencijų bei mokslinės literatūros temų. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių, besimokančių pagal individualizuotas programas socialinį – edukacinį portretą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikus mokslinės literatūros analizę, atskleisti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių integravimo galimybes. 2. Aptarti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, socialinį – edukacinį portretą instituciniu ( mokyklos ) lygmeniu. 3. Atskleisti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, socialini- edukacinį portretą mokymosi veiklos lygmeniu. 4. Aptarti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, socialinį – edukacinį portretą tarpasmeniniu lygmeniu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, Q tipo duomenų rinkimas ( anketinė apklausa), lyginamoji analizė, kokybinė ir statistinė duomenų analizė. Anketos parengtos trims respondentų grupėms: 5-9 klasių, specialiųjų poreikių turintiems mokiniams ( 39 mokiniai ), mokytojams ( 23 mokytojai ) ir tėvams ( 27 tėvai) Respondentų nuomone vaikų besimokančių pagal individualizuotas programas, padėtis bendrojo lavinimo mokykloje pasireiškia vienodais lūkesčiais, ugdymo tikslais ir metodais, tai viena iš svarbiausių teigiamos vaiko savijautos mokykloje prielaidų. Tyrimo metu... [toliau žr. visą tekstą] / Special needs children - is our society, it is necessary to look into their problems, to adapt to their environment, to adapt and find their place in society. Integration of Disabled Children - one of the most pressing debates, conferences and literature themes. Purpose of the survey - to reveal students' learning under individualized programs of social - educational portrait. The tasks were: 1. After the literature analysis, detection of students with special needs into opportunities. 2. Discuss pupils with special needs, social - educational portrait of institutional (school) level. 3. Reveal students with special needs, socio-educational profile for learning at the operational level. 4. Discuss pupils with special needs, social - educational portrait interpersonal level. Research methods include literature review, Q-type data collection (questionnaire), a comparative analysis of qualitative and statistical data analysis. Profiles of respondents drawn three groups: 5-9 grade, special needs pupils (39 pupils), teachers (23 teachers) and parents (27 parents) Felt to be individualized according to children's learning programs on secondary school gets the same expectations, educational goals and methods, it is one of the most important positive well-being of the child's school history. The study showed that the individualization of educational programs for students released - a long-term, systematic, planned event. The analysis of pupils with social -... [to full text]

Teorinė vaiko dalyvavimo, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, analizė parodė, kad aktyvinant vaiką dalyvauti specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinime, galima padėti jam atrasti mokymo(si) prasmingumą, mokykloje perteikiamų žinių koreliaciją su savo interesais, vertybėmis. Suaugusieji, norintys padėti vaikui dalyvauti, turi mokėti pripažinti kiekvieno vaiko gebėjimus. Edukologiniuose mokslo šaltiniuose vaiko dalyvavimas neatsiejamas nuo humanistinio ugdymo idėjos, kurios esmė kiekviename vaike matyti augantį žmogų. Vaiko dalyvavimas tenkinant jo specialiuosius ugdymo(si) poreikius turi būti vientisas, o ne epizodinis. Vaikas turi suvokti šios veiklos tikslus, žinoti, kodėl jis turi tą daryti. Svarbu, kad komandoje, kurioje modeliuojamas specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas, vaikas netaptų „dekoracija“, o užimtų prasmingą vaidmenį. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, aktyvesnis dalyvavimas ugdymo(si) problemų sprendime atveria platesnes galimybes įtakoti jo mokymo(si) motyvaciją bei suaugusių ugdymo proceso dalyvių tikėjimą vaiko galimybėmis bei kurti palankesnes, vaiko įgalinimą skatinančias, ugdymosi aplinkas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: interviu su tyrime dalyvaujančiais mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių, diskusija grupėje (Focus grupė) su mokinių, dalyvaujančių tyrime, tėvais bei mokytojais, dirbančiais su minėtais mokiniais, atvejo tyrimas natūraliame... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the participation of a child in satisfying the special needs of education has shown that it is possible to help the child to discover the meaningfulness of learning, the correlation between knowledge given at school and his or her interests and values while encouraging the child to participate in satisfying the special needs of education. The adults, who want to help the child to participate, must be aware of recognizing the abilities of every child. The participation of a child is related to the idea of humanistic education in the academic literature of education. The essence of this idea is to see the growing person in every child. The participation of a child in satisfying his special educational needs must be integral, not episodic one. The child has to perceive the aims of this activity and to realize why he has to do that. It is very important that a child would not become a “décor” and would have a significant role in the team in which the satisfaction of special educational needs is being designed. In Master’s degree paper hypothesis was raised-more active participation of children with special needs in educational problem solving process opens wider possibilities to influence their learning motivation. Thus adult educational process participants start to believe in children’s abilities and then they create a more congenial educational environment, which induces a child’s capacities. The methods of qualitative research (interview with the... [to full text]

Magistro darbe buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė apie stresą, jo įveikos būdus, mokyklinį stresą ir jo įveikimą, mokinių paauglystės psichologinius ypatumus. Taip pat nagrinėti autorių darbai apie mokyklinio streso įveikos stilius ir naudojamas strategijas. Iškelta hipotezė, kad vyresnių klasių mokinių naudojami streso įveikos stiliai skiriasi, lyginant specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčius mokinius ir jų bendraamžius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vyresnių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, streso įveikos ypatumus. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių, koreliacijų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 216 bendrojo lavinimo mokyklų vyresnių klasių mokinių, iš kurių 114 – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, 102 – jų bendraamžiai. Empirinėje dalyje nagrinėjami vyresnių klasių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių ir jų bendraamžių naudojami streso įveikos stiliai; patikimo mokytis mokykloje, mokymosi rezultatų ir mokyklinio streso įveikos stilių ryšiai; vyresnių klasių mokinių mokyklinio streso įveikos ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokiniai, neturintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, dažniau renkasi adaptyvaus vengimo mokyklinio streso įveikos stilių. 2. Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčios mergaitės dažniau renkasi streso įveikos stilius, orientuotus i problemos sprendimą bei emocinį reagavimą, negu specialiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis performed a theoretical analysis of scientific literature on stress, school stress, the coping methods, psychological characteristics of adolescent students. Also it was analyzed styles and strategies of school stress coping. Hypothesis, that high school students’ used styles of stress coping are different compared to the students with special educational needs and their peers. The study was conducted the questionnaire method. Research destination – investigate stress coping characteristics of high school students with special educational needs. It was conducted the statistical (descriptive averages, correlations) data analysis. The study included 216 general education high school students, of which 114 - students with special education needs, 102 - their peers. The empirical part deals with high school special education (learning) needs of students and their peers used stress coping styles; connections between styles of school stress coping, pleasant to learn at school and learning outcomes; characteristics of high school students’ stress coping. The main empirical findings: 1. Students, who do not have special educational needs, more adaptive choice of school avoidance stress coping styles. 2. Girls with special educational needs more often choose stress coping styles, oriented to solving the problem and emotional response than boys with special educational needs. 3. The connections between stress coping styles, oriented to solving the problem, emotional... [to full text]

Magistro darbe yra atlikta teorinė komandos ir komandinio darbo sampratos analizė, atskleistas komandinio darbo teisinis reglamentavimas, komandinio darbo organizavimo ypatumai, komandos ir komandinio darbo svarba tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Iškelta hipotezė, jog tikėtina, kad, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, formaliai reglamentuojamas darbas komandoje, tačiau realiai ugdymo proceso dalyviai dirba, orientuodamiesi į individualias veiklas. Tyrimo tikslas – įvertinti komandinio darbo organizavimo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje, tenkinant mokinių (vaikų) specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Tyrimo objektas – komandinis darbas ugdant specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant patikrinti iškeltą hipotezę, buvo atliekamas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu. Tyrimo imtis – 182 respondentai, iš jų 117 pedagogų ir 65 tėvai, auginantys vaiką, turintį specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2009/2010 m.m. Gautiems tyrimo duomenims apdoroti buvo taikoma statistinė tyrimo duomenų analizė (deskriptyvinės ir daugiamatės statistikos metodai). Empirinėje magistro darbo dalyje nagrinėjami komandinio darbo ypatumai specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo kontekste. Remiantis gautais duomenimis, atskleidžiama pedagogų ir tėvų nuomonė apie vyraujančią atmosferą komandoje, respondentų požiūrį į komandinį darbą, komandinio darbo būdus bei organizavimą. ... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of team and teamwork is analyzed theoretically, the legal regulation of teamwork, the peculiarities of teamwork organization as well as the importance of the team and teamwork meeting special educational needs is revealed in the master’s thesis. The hypothesis of the work is that it is probable that in meeting special educational needs, the work in a team is regulate nominally, but the parties of the education process work orients to individually activities realistically. The aim of the research is to evaluate the peculiarities of teamwork organization meeting special educational needs of the schoolchildren in comprehensive school. The object of the research is the teamwork in educating the children who have special needs in comprehensive school. In order to verify the hypothesis of the research, the quantitative analysis using the questionnaire method was carried out. The amount of research is 182 respondents – 117 pedagogues and 65 parents who grow a child having special educational needs. The statistical data analysis (the methods of descriptive and multivariate statistics) was used to generalize the data of the research. The peculiarities of teamwork in the context meeting special educational needs are analyzed in the empirical part of the paper. The opinion of the pedagogues and parents on the team atmosphere, the attitude of respondents towards the teamwork, the methods and organization of the teamwork is revealed on the basis of the data received. The... [to full text]

XX a. viduryje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje prasidėję socialiniai pokyčiai ir naujos neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos teorijos turėjo įtakos ir kuriamai Lietuvos švietimo koncepcijai. Lietuvos švietimo politika grindžiama Vakarų Europos priimtais humaniškumo, demokratiškumo principais, normalizacijos, integracijos idėjomis. R. Rose (2003) teigimu, viso pasaulio vyriausybės, pasirašydamos Salamankoje priimtus dokumentus: ataskaitą ir veiksmų planą specialiųjų poreikių vaikų integracijai vystyti (UNESKO 1994), pasižadėjo stengtis sukurti kuo nešališkesnę švietimo sistemą, apimančią geresnį moksleivių, dar dažnai nustumiamų į šalį, ugdymą. Nors ir buvo padaryti dideli žingsniai vaikų iškritimui iš mokyklos įveikti, dar vis pasitaiko atvejų, kai didelis skaičius vaikų pasijunta už tinkamo (atitinkančio vaiko gebėjimus) ugdymo ribų. Įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi mastai įvairiose švietimo sistemose, tame tarpe ir Lietuvoje, yra ryškūs (Barkauskaitė M, 2003). Aktualiausia švietimo ir ugdymo problema ES ir Lietuvoje įvardijamas kokybiškas visų švietimas. Kiekvieno vaiko „iškritimas” iš mokyklos yra netektis valstybei, reikalaujanti papildomų investicijų. Sprendžiant šį uždavinį, specialiųjų ugdymo(si) poreikių (SUP) savalaikiškas identifikavimas tampa itin aktualus, nes šalina nesėkmingo mokymosi, neigiamai veikiančio vaiko asmenybę, priežastis, sudaro galimybes mokytis pagal individualius gebėjimus, garantuoja „nubyrėjimo” iš mokyklos prevenciją... [to full text] / The subject of master’s work – Identification of special (self)-educational needs: the aspect of special development commission’s activity. The subject is relevant because the different researches show that the scale of unsuccessful learning in different educational systems including Lithuania is telling. Dealing with educational today’s problems the well-timed identification of special (self)-educational needs (SEN) is becoming especially talking point because it eliminates the reasons of unlucky learning, which negatively affects to the child’s personality, helps to solve the most actual educational problem in EU and Lithuania – the qualitative development of all schoolchildren and guarantees the prevention of dropping out of schools. The schools must be ready to envisage the special needs of pupils, to consider the individual abilities of children and organize the service of social, psychological, special pedagogical help. The purpose of research – to show the situation (problems, reasons) of identification of special (self)-educational needs of schoolchildren in the commissions of special development and formulate the recommendations for improving this work. The purpose is realized by these goals: a) to discover the survey of development of institutions that identify SEN and the conception of special development commission (SDC), b) to discuss the conception of special (self)-educational needs and their identification as well as the matter of activity, c) to estimate... [to full text]