Teorinė vaiko dalyvavimo, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, analizė parodė, kad aktyvinant vaiką dalyvauti specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinime, galima padėti jam atrasti mokymo(si) prasmingumą, mokykloje perteikiamų žinių koreliaciją su savo interesais, vertybėmis. Suaugusieji, norintys padėti vaikui dalyvauti, turi mokėti pripažinti kiekvieno vaiko gebėjimus. Edukologiniuose mokslo šaltiniuose vaiko dalyvavimas neatsiejamas nuo humanistinio ugdymo idėjos, kurios esmė kiekviename vaike matyti augantį žmogų. Vaiko dalyvavimas tenkinant jo specialiuosius ugdymo(si) poreikius turi būti vientisas, o ne epizodinis. Vaikas turi suvokti šios veiklos tikslus, žinoti, kodėl jis turi tą daryti. Svarbu, kad komandoje, kurioje modeliuojamas specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas, vaikas netaptų „dekoracija“, o užimtų prasmingą vaidmenį. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, aktyvesnis dalyvavimas ugdymo(si) problemų sprendime atveria platesnes galimybes įtakoti jo mokymo(si) motyvaciją bei suaugusių ugdymo proceso dalyvių tikėjimą vaiko galimybėmis bei kurti palankesnes, vaiko įgalinimą skatinančias, ugdymosi aplinkas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: interviu su tyrime dalyvaujančiais mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių, diskusija grupėje (Focus grupė) su mokinių, dalyvaujančių tyrime, tėvais bei mokytojais, dirbančiais su minėtais mokiniais, atvejo tyrimas natūraliame... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the participation of a child in satisfying the special needs of education has shown that it is possible to help the child to discover the meaningfulness of learning, the correlation between knowledge given at school and his or her interests and values while encouraging the child to participate in satisfying the special needs of education. The adults, who want to help the child to participate, must be aware of recognizing the abilities of every child. The participation of a child is related to the idea of humanistic education in the academic literature of education. The essence of this idea is to see the growing person in every child. The participation of a child in satisfying his special educational needs must be integral, not episodic one. The child has to perceive the aims of this activity and to realize why he has to do that. It is very important that a child would not become a “décor” and would have a significant role in the team in which the satisfaction of special educational needs is being designed. In Master’s degree paper hypothesis was raised-more active participation of children with special needs in educational problem solving process opens wider possibilities to influence their learning motivation. Thus adult educational process participants start to believe in children’s abilities and then they create a more congenial educational environment, which induces a child’s capacities. The methods of qualitative research (interview with the... [to full text]