Visuomenėje jaunimo agresyvumas didėja. Nors mokslinėje literatūroje plačiai išnagrinėta paauglių agresyvaus elgesio problema, tačiau beveik nėra tyrimų apie paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, agresijos apraiškas specialiojoje mokykloje. Įvairūs pasaulio mokslininkai paauglių agresyvaus elgesio priežastis sieja su biologinėmis, socialinėmis, asmenybės ir psichologinėmis priežastimis Šio tyrimo tikslas ir buvo – išsiaiškinti galimas paauglių agresijos specialiojoje mokykloje formas ir priežastis. Kelti uždaviniai – 1. Išanalizuoti agresijos aiškinimo teorijas. 2. Išsiaiškinti paauglių agresyvaus elgesio sąsajas su psichologinės raidos ypatumais 3. Apibūdinti paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, negalės ir agresyvaus elgesio ryšį. 4. Nustatyti paauglių agresijos apraiškų kilmę ir veiksnius,įtakojančius jų agresyvų elgesį specialiojoje mokykloje. Tyrimas atliktas 3 specialiosiose mokyklose. Naudoti tyrimo metodai –anoniminės anketos ir pusiau struktūruotas interviu. 50 pedagogų ir kitų specialistų apibūdino 110 specialiųjų mokyklų paauglių. Trys specialieji pedagogai interviu metodu patikslino gautą anketomis informaciją. Nustatyta, kad specialiosiose mokyklose pasitaiko agresijos apraiškų, tačiau jos nėra dažnos. Dažniausiai reiškiasi verbalinė agresija ( keiksmai, pravardžiavimai, erzinimas), mažiausiai fizinė. Negalė nedaro didelės įtakos paauglių agresyvumo apraiškoms specialiojoje mokykloje. Agresyvų elgesį gali įtakoti paauglystės raidos... [toliau žr. visą tekstą] / Aggressiveness of youngsters has been growing in the society. Scientific literature has deeply and widely analyzed the problem of teenagers‘ aggression. However, there are almost no studies on aggression signs in special schools of teenagers having special upbringing needs. Various global scientists relate reasons for teenagers‘ aggression with biological, sociological, personal and psychological problems. The purpose of this study is to explore potential teenagers‘ aggression forms and causes in special schools. The goals are the following: 1. To analyze the theory of aggressiveness. 2. To explore the connections between teenagers’ aggressiveness and psychological development issues. 3. To define the connections between disabilities and aggressiveness of teenagers with special upbringing needs. 4. To determine th origins of aggression manifestations and factors influencing pupils‘ behavior in special schools. The study was carried out in 3 special schools. The methods used for the study – anonymous questionnaires and in-depth interviews. 50 teachers and other specialists described 110 teenagers from special schools. Three teachers helped to revise the information from questionnaires through in-depth interview. It was found that there are aggression sings in special schools, but they are not frequent. The most frequent is verbal aggression (swear-words, passages, raillery), less frequent is physical aggression. Disability has no influence on signs of aggression in special... [to full text]

Darbe atlikta teorinė kompetencijos sampratos ir specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad Lietuvos specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo turinys iš dalies atitinka Europos ankstyvosios intervencijos specialistų profesinio rengimo programos turinį, o profesinės kompetencijos įgyjamos ir per praktiką. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti, kokias profesines kompetencijas specialistai, dirbantys su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir jų šeimomis (t.y. ankstyvosios intervencijos specialistai) įgyja universitetinėse studijose bei kvalifikacijos kėlimo kursuose ir įvertinti specialistų turimų kompetencijų tinkamumą darbui ankstyvosios intervencijos srityje. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant atviro tipo klausimyną, parengtą remiantis Leonardo da Vinčio projekto „Ankstyvosios intervencijos vaikystėje specialistų rengimo Europinis pažymėjimas“ (EBIFF) esminėmis nuostatomis, kuriame specialistai kartu su tyrėja išsamiai apibūdino savo įgytas žinias ir gebėjimus, remdamiesi formaliais dokumentais (bakalauro ir magistro studijų diplomų priedėliais ir kitais jų kompetenciją įrodančiais dokumentais). Specialistų profesinės kompetencijos sąlygiškai vertinamos atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of competence and peculiarity of professional training of the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, had been performed in this work. The hypothesis stating that the principles of professional training of Lithuanian specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, partly matches the content of the European programme, which resumes the principles of professional training for the early intervention specialists. The hypothesis also states that professional competence is gained through the process of practice. The qualitative investigation, whose aim was to analyze what professional competence is gained by the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families (these are the early intervention specialists), during the university studies and courses of professional improvement and evaluate the suitability of their present competence for the work in the field of the early intervention, had been performed. The data had been collected using the open type of questionnaire, which was prepared according to the main regulations of the Leonardo da Vinci project “The European passport of the early childhood intervention specialists’ training” (EBIFF). During the investigation, the specialists along with the investigator had comprehensively described knowledge and skills they already had... [to full text]