Magistro darbo tikslas - atskleisti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ypatumus tenkinant ikimokyklinio amžiaus vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Siekiama įvertinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį ir kryptingumą tenkinant ikimokyklinio amžiaus vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius bei išanalizuoti dažniausiai taikomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Iškelta hipotezė, jog tikėtina, kad pagalba specialiųjų poreikių turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikams kryptingai teikiama remiantis bendradarbiavimo tarp socialinių institucijų ryšiais.Siekiant patikrinti iškeltą hipotezę, anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas. Tyrime dalyvavo 204 ikimokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vaiko gerovės komisijos nariai - auklėtojai, specialiojo ugdymo specialistai, slaugytojai, administracijos atstovai, socialiniai pedagogai ir kt. asmenys, kurie pastebi ir sprendžia vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių socialines bei ugdymosi problemas. Anketinės apklausos duomenų analizė buvo atlikta naudojant programą SPSS.17. / The objective of the present MA Paper is to reveal the features of inter-institutional cooperation facing the pre-school children of special educational needs. Besides, it is aimed to assess the need for inter-institutional cooperation and the purpose while satisfying pre-school age children of special educational needs and, finally, to analyze the most frequently used forms of inter-institutional cooperation in pre-school. According to the raised hypothesis, it is probable that the help for pre-school children of special needs is purposefully provided on the basis of cooperation among social institutions. In order to prove the hypothesis, the questionnaire survey method was conducted. The study included 204 child welfare committee members who implement pre-primary education programs of institutions - teachers, special education specialists, nurses, administrators, social workers and other people who notice and solve the social and educational problems of children with special educational needs. Questionnaire data analysis was carried out using SPSS.

Darbe atlikta teorinė kompetencijos sampratos ir specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad Lietuvos specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo turinys iš dalies atitinka Europos ankstyvosios intervencijos specialistų profesinio rengimo programos turinį, o profesinės kompetencijos įgyjamos ir per praktiką. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti, kokias profesines kompetencijas specialistai, dirbantys su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir jų šeimomis (t.y. ankstyvosios intervencijos specialistai) įgyja universitetinėse studijose bei kvalifikacijos kėlimo kursuose ir įvertinti specialistų turimų kompetencijų tinkamumą darbui ankstyvosios intervencijos srityje. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant atviro tipo klausimyną, parengtą remiantis Leonardo da Vinčio projekto „Ankstyvosios intervencijos vaikystėje specialistų rengimo Europinis pažymėjimas“ (EBIFF) esminėmis nuostatomis, kuriame specialistai kartu su tyrėja išsamiai apibūdino savo įgytas žinias ir gebėjimus, remdamiesi formaliais dokumentais (bakalauro ir magistro studijų diplomų priedėliais ir kitais jų kompetenciją įrodančiais dokumentais). Specialistų profesinės kompetencijos sąlygiškai vertinamos atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of competence and peculiarity of professional training of the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, had been performed in this work. The hypothesis stating that the principles of professional training of Lithuanian specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, partly matches the content of the European programme, which resumes the principles of professional training for the early intervention specialists. The hypothesis also states that professional competence is gained through the process of practice. The qualitative investigation, whose aim was to analyze what professional competence is gained by the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families (these are the early intervention specialists), during the university studies and courses of professional improvement and evaluate the suitability of their present competence for the work in the field of the early intervention, had been performed. The data had been collected using the open type of questionnaire, which was prepared according to the main regulations of the Leonardo da Vinci project “The European passport of the early childhood intervention specialists’ training” (EBIFF). During the investigation, the specialists along with the investigator had comprehensively described knowledge and skills they already had... [to full text]

Darbe atlikta teorinė ankstyvosios intervencijos sampratos, raidos, probleminių klausimų analizė Lietuvoje bei lyginimas su kitomis Europos šalimis. Iškelta hipotezė, kad ankstyvosios pagalbos prieinamumas miesto ir kaimo vaikams bei jų šeimoms yra nevienodas. Rajonuose, kur nėra ankstyvosios pagalbos tarnybų, ankstyvojo amžiaus vaikų ir jų šeimų specialieji poreikiai yra tenkinami tik iš dalies arba visai netenkinami. Tyrimo tikslas – įvertinti ankstyvojo amžiaus vaikų specialiųjų poreikių tenkinimą pagalbos prieinamumo aspektu miesto ir kaimo vietovėse. Empirinėje dalyje taikyti šie metodai: dokumentų, antrinių duomenų (Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros ataskaita) bei kitų šaltinių turinio analizė, anketinė apklausa, specialistų anketinės apklausos analizė, interviu, deskriptyvinė pusiau standartizuotu bei standartizuotu klausimynu gautų duomenų analizė. Duomenys apdoroti MS Office Excel 2007, SPSS (Statistical Package for the Social Sciences 11.0) programine įranga. Statistinėms tendencijoms ir ryšiams nustatyti taikyti deskriptyvinės analizės metodai (dažniai, vidurkiai, procentai). Anketinės apklausos metu dalyvavo 100 Lietuvos specialistų, teikiančių ankstyvąją pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms. Interviu žodžiu bei raštu dalyvavo 12 respondentų (N=6 iš Lietuvos, N=4 iš Airijos, N=2 iš Anglijos). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Lietuvoje ankstyvosios pagalbos sistema vaikui ir šeimai sparčiai tobulėja, tačiau dar yra... [toliau žr. visą tekstą] / There has been performed in this work the theoretical analysis of the conception, development and the problematical questions of the early intervention in Lithuania as well as the comparison with other European countries. A hypothesis is raised, stating that the accessibility of early support for children and their families in towns and villages is unequal. The special needs of the early age children and their families in the regions, where there are no Early intervention services, are being met only partly or not at all. The aim of the research is to estimate from the aspect of support accessibility, how the special needs of the early age children in towns and villages are being met. There have been used in the empirical part the following methods: the analysis of the documents, secondary material (the report of the European Agency for Development in Special Needs Education) and other sources, questionnaire survey, the analysis of the survey of specialists, interview, descriptive analysis of the material acquired using semi-standardized and standardized questionnaire. The statistical data has been analysed using MS Office Excel 2007 and SPSS software. In order to estimate the statistical tendencies and connections there have been used the methods of descriptive analysis (rates, averages, percents). One hundred specialists, providing early support for the children with special needs and for their families, participated in the questionnaire survey. 12 respondents (6 from... [to full text]

The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed. / Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą] / The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.