The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed. / Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą] / The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.