Darbo tikslas: Ištirti žindančių motinų vidinę darną, motinos su kūdikiu darną ir šių veiksnių sąsajas su žindymo trukme. Uždaviniai: 1. Įvertinti žindančių motinų vidinę darną; 2. Išanalizuoti motinos darną su kūdikiu; 3. Nustatyti motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajas. 3. Nustatyti darnos veiksnių ryšį su žindymo trukme. Tyrimo metodai: Tyrimo objektas – ką tik pagimdžiusios motinos ir auginančios kūdikius iki 6 mėn. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas susidėjo iš dviejų etapų. Pirmasis tyrimas vyko pirmąją savaitę motinai pagimdžius kūdikį, antrasis – 6 mėn. po kūdikio gimimo. Tyrimui buvo atrinktos motinos, gimdžiusios KMUK, Pr. Mažylio ir Krikš��ioniškuose gimdymo namuose. Pirmojo tyrimo metu buvo apklaustos 493 motinos. Antrajame tyrime pakartotinai apklausta 141 motina. Atsako dažnis sudarė 35,6 proc. Rezultatai: Tyrimo duomenimis, motinoms kurioms kūdikis buvo planuotas, visų darnos skalės sričių ir visos skalės, balų sumos vidurkis buvo didesnis negu toms motinoms, kurioms kūdikis buvo neplanuotas (p<0,001). Išsimokslinimas statistiškai reikšmingai veikė vidinės darnos suprantamumo (p=0,006), kontroliavimo jausmų sritis (p=0,038) ir visą skalę (p=0,005). Šeimyninė padėtis siejosi tik su motinos vidinės darnos prasmingumo jausmu (p=0,003). Motinos darna su kūdikiu statistiškai reikšmingai siejosi su gimdymo eiliškumu. Motinos kurios pagimdė antrą ar trečią vaiką, turėjo stipresnį prasmingumo (p=0,055), suprantamumo jausmą (p=0,0... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To study mother‘s sense of coherence (SOC), the mother‘s coherence with a baby and influence of these factors to the duration of breastfeeding. Tasks: 1. To evaluate sense of coherence of the mothers; 2. To analyze the mother‘s coherence with a baby; 3. To evaluate relations between mother‘s sense of coherence and mother‘s coherence with a baby. 4. To assess the influence mother‘s sense of coherence and mother‘s baby coherence to the duration of breastfeeding. Methods of the study: Object of the research – mothers after their delivery and after six months. Method of the research – anonymous questionnaire survey. The research consisted of two stages. The first research was performed in the first week after the mother gave a birth to her baby, the second one – the same mothers 6 months after the baby was born. For the research, the mothers giving birth in Kaunas Medical University Hospital, Pr. Mazylis and Christian maternity home were chosen. In the first research, 493 mothers were surveyed. In the second research, 141 mothers were surveyed one more time. The response rate was 35.6%. Results: According to the data of the research, the average sum of points of the ranges of the SOC and the total SOC was higher of the mothers who had planned a baby than of these ones who had not planned a baby (p<0.001). The education influenced the ranges of comprehensibility of the SOC (p=0.006), the ranges of manageability (p=0.038) and the total scale of SOC (p=0.005). The... [to full text]

Ikonografija ir emblemika Baroko epochoje dažnai vadintos seserimis, nors pirmoji yra senesnė keleriais šimtmečiais. Baroko epochoje emblemika perėmė visus motyvus iš rašytinių ir piešų šaltinių, tarp jų ir ikonografijos. M. K. Sarbievijus (M. K. Sarbiewski, 1595 — 1640) — vienas žymiausių LDK poetų, kūręs Baroko epochoje. Jo lyrikoje daug dėmesio skirta Mergelei Marijai. Magistro darbe Merelės Marijos ikonografija M. K. Sarbievijaus lyrikoje analizuojami Marijos Sužadėtinės, Marijos Karalienės ir Marijos Dievo motinos paveikslai. Tyrimo metu taikytas E. Panowsky metodas. Poetas, kurdamas šios šventosios paveikslą, pasitelkia įvairius ikonografinius modelius, juos papildydamas embleminiais įvaizdžiais. Odėse, kuriose imituojama Giesmių giesmė, Mergelė koduoja tam tikrą įvaizdį — žmogaus sielą, kitose šventosios paveikslas išplečiamas jai suteikiant įvairių kitų ikonografinių Marijos modelių bruožų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi trys ikonografiniai tipai Sarbievijaus lyrikoje dažnai susilieja. Poeto lyrikoje jaučiama stipri antikinio ir krikščioniškojo klodo sintezė. / Iconography and emblemic have been called „sisters“ in the Baroque epoch though the previous one was several centuries older. Emblemic adopted all the motives from the written and drawn sources including those of iconography in the Baroque epoch. M. K. Sarbievijus (M. K. Sarbiewski, 1595 — 1640) is one of the most outstanding LMD poets who created in the Baroque epoch. His attitude towards Mother Mary was great in his lyrics. Virgin Mary’s iconography in M. K. Sarbievijus lyrics in the work of the master of since the images of Mary Fiance, Mary the Queen and Mary Mother of God analysed. E. Panovsky’s method was applied during the research. When creating the image of Mary the poet takes various iconographical models as help and supplements them with emblemic images. In odes, where The Song of Songs is imitated, The Virgin Mary codes a certain image that is the human soul. In other odes the image of The Virgin Mary is developed and given other various iconographical feathers of Mother Mary models. After the research had been finished it become obvious that all three iconographical types often merge n the lyrics of Sarbievijus. One can feel a strong synthesis of Antique and Christian layer in poet’s lyrics.