Spelling suggestions: "subject:"karalienė"" "subject:"karalienės""
1 |
Mitologiniai pasakos "Eglė žalčių karalienė" motyvai ir jų interpretacija Vitalijaus Mazūro lėlių teatre / Mythological motifs of fairy tale „ Eglė – the Queen of serpents“ and its interpretation at puppet theatre of Vitalijus MazūrasLiepaitė, Lauryna 05 August 2013 (has links)
Baigiamajame magistro darbe apžvelgiami pasakos „Eglė žalčių karalienė“ mitologiniai ir tautosakiniais niuansai, šią pasaką vertina kaip viena svarbiausių lietuvių ir daugelio kitų šalių mitą, kuris apima visą Dievų panteoną, pasakoja žmogaus, vandens ir žemės pradžios istoriją. Šis mitas glaudžiai susijęs su žalčio, kaip šeimos saugotojo ir globėjo kultu, todėl aptinkama daug skirtingų šios pasakos variantų ir tęsinių įvairių kultūrų mitologijoje. Remiamasi tik lietuvių autorių atlikta šios pasakos analize. Pagrindinė pasakos analizė skirta šios pasakos atsiradimo ir dominavimo įvairiose pasaulio kultūrose ir variantų gausumo problemai. Apsistojama ties mitologiniu „Eglė žalčių karalienė“ kontekstu, lyginant ją su kūrybiniam darbui pasirinkta pasaka „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, nagrinėjant šios pasakos interpretaciją teatre remiamasi Vitalijaus Mazūro spektakliu „Eglė žalčių karalienė“ (2007). / The myth overlooks entire Gods pantheon, talks about mankind’s, water’s and earth’s origin stories. This folk tale is valued as one of the most important Lithuanian myths which is as much valued in other countries, so the final paper of masters degree overlooks folk tale „Eglė the queen of serpents“ mythological and folk shadings. In mythological culture many other versions of this tale can be seen, that is because this myth is closely associated with serpents, as a family guardian cult. Only Lithuanian author’s analyses of the folk tale are used in this final paper. The main analyses of the folk tale are dedicated to analyze the folk tales origins and domination in many cultures of the world. Vitalijus Mazuras play “Eglė the queen of serpents” (2007) is used in other to analyze folk tales interpretation in theatre, while mythological context of the folk tale “Eglė the queen of serpents” is used in other to compare it with the tale “The Twelve Brothers, Twelve Black Ravens”.
|
2 |
Mergelės Marijos ikonografija M. K. Sarbievijaus lyrikoje / Virgin mary's iconography in the lyrics of m. k. sarbievijusKonsevičiūtė, Roma 08 September 2009 (has links)
Ikonografija ir emblemika Baroko epochoje dažnai vadintos seserimis, nors pirmoji yra senesnė keleriais šimtmečiais. Baroko epochoje emblemika perėmė visus motyvus iš rašytinių ir piešų šaltinių, tarp jų ir ikonografijos. M. K. Sarbievijus (M. K. Sarbiewski, 1595 — 1640) — vienas žymiausių LDK poetų, kūręs Baroko epochoje. Jo lyrikoje daug dėmesio skirta Mergelei Marijai. Magistro darbe Merelės Marijos ikonografija M. K. Sarbievijaus lyrikoje analizuojami Marijos Sužadėtinės, Marijos Karalienės ir Marijos Dievo motinos paveikslai. Tyrimo metu taikytas E. Panowsky metodas. Poetas, kurdamas šios šventosios paveikslą, pasitelkia įvairius ikonografinius modelius, juos papildydamas embleminiais įvaizdžiais. Odėse, kuriose imituojama Giesmių giesmė, Mergelė koduoja tam tikrą įvaizdį — žmogaus sielą, kitose šventosios paveikslas išplečiamas jai suteikiant įvairių kitų ikonografinių Marijos modelių bruožų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi trys ikonografiniai tipai Sarbievijaus lyrikoje dažnai susilieja. Poeto lyrikoje jaučiama stipri antikinio ir krikščioniškojo klodo sintezė. / Iconography and emblemic have been called „sisters“ in the Baroque epoch though the previous one was several centuries older. Emblemic adopted all the motives from the written and drawn sources including those of iconography in the Baroque epoch. M. K. Sarbievijus (M. K. Sarbiewski, 1595 — 1640) is one of the most outstanding LMD poets who created in the Baroque epoch. His attitude towards Mother Mary was great in his lyrics. Virgin Mary’s iconography in M. K. Sarbievijus lyrics in the work of the master of since the images of Mary Fiance, Mary the Queen and Mary Mother of God analysed. E. Panovsky’s method was applied during the research. When creating the image of Mary the poet takes various iconographical models as help and supplements them with emblemic images. In odes, where The Song of Songs is imitated, The Virgin Mary codes a certain image that is the human soul. In other odes the image of The Virgin Mary is developed and given other various iconographical feathers of Mother Mary models. After the research had been finished it become obvious that all three iconographical types often merge n the lyrics of Sarbievijus. One can feel a strong synthesis of Antique and Christian layer in poet’s lyrics.
|
Page generated in 0.0501 seconds