Šio darbo tikslas yra ištirti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų perdegimo sindromo ryšį su socialine parama bei saviveiksmingumu. Tyrime dalyvavo 145 socialines paslaugas teikiantys darbuotojai iš dešimties Lietuvos miestų. Perdegimas buvo matuojamas Maslach ir Jackson (1981) klausimynu, sudarytu iš 22 teiginių, matuojančiu tris perdegimo dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus. Socialinė parama, modifikuojant Multidimensinę socialinės paramos skalę (Zimet, 1988), buvo matuojama 20-ies teiginių klausimynu, vertinančių iš šeimos, draugų, kolegų, vadovų bei kitų reikšmingų asmenų gaunamą socialinę paramą. Saviveiksmingumas buvo vertinamas Jerusalem ir Schwarzer (1979) parengta saviveiksmingumo skale, sudaryta iš 10-ies teiginių. Tyrimo duomenimis, emocinį išsekimą bei depersonalizaciją dažniau bei intensyviau išgyvena jaunesni darbuotojai; perdegimas nesiskiria skirtingo vedybinio statuso bei skirtingos darbinės patirties darbuotojų grupėse. Taip pat nustatyta, jog perdegimo sindromas yra susijęs su socialine parama: kuo vadovų parama yra didesnė, tuo rečiau pasireiškia darbuotojų emocinis išsekimas bei dažniau pasireiškia asmeniniai laimėjimai. Taip pat didėjant kolegų paramai, intensyviau pasireiškia darbuotojų asmeniniai laimėjimai. Saviveiksmingumas taip pat yra susijęs su perdegimo sindromu: kuo yra didesnis darbuotojų saviveiksmingumas, tuo dažniau bei intensyviau jis patiria asmeninius laimėjimus ir rečiau išgyvena emocinį... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to assess the link between burnout and social support, also burnout and self-efficacy. The sample included 145 human service professionals. Burnout was assessed with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consist of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Social support was assessed by modifying the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, 1988). The final 20-items scale measures perceived social support from the following five sources: family, friends, colleagues, manager and significant other. The perceived self-efficacy was assessed with the General Self-Efficacy Scale which includes 10 items (Jerusalem, Schwarzer, 1979). The results showed that younger employees more often and more intensively experience emotional exhaustion and depersonalization than older ones. There are no differences found comparing burnout in the following groups: different marital status and job experience groups. Social support is related to burnout: greater social support from managers’ influences lower emotional exhaustion and also bigger personal accomplishments; greater social support from colleagues’ influences greater personal accomplishments. Self-efficacy is also related to burnout: high self-efficacy influences bigger frequency and intensity of personal accomplishments and lower frequency of emotional exhaustion. More over, burnout can be predicted by social support and... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100618_112427-53269 |
| Date | 18 June 2010 |
| Creators | Bakšytė, Akvilė |
| Contributors | Raižienė, Saulė, Birbilaitė, Sandra, Liniauskaitė, Audronė, Laurinavičius, Alfredas, Bandzevičienė, Rita, Justickis , Viktoras, Pukinskaitė, Rūta, Žukauskienė, Rita, Mykolas Romeris University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Mykolas Romeris University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100618_112427-53269 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0041 seconds