Onkologinėms ligoms tapus antrąją pagal dažnumą mirties priežastimi Lietuvoje, vis daugiau atsiranda žmonių, kurie slaugo savo artimuosius sergančius onkologiniais susirgimais. Pasikeitusios aplinkybės įtakoja jų profesinę karjerą, iškelia socialines, finansines ir, žinoma, psichologines problemas. Nepaisant iškylančių sunkumų, buvo pastebėta, kad kai kurie slaugytojai, pasižymėdami psichologiniu atsparumu, sugeba sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti ir aprašyti psichologinio atsparumo kriterijus, kurie buvo įvardinti kaip reikšmingi ir padėję prisitaikyti slaugant onkologinį ligonį. Tuo tikslu, buvo apklausti 26 pagrindiniai neformalūs slaugytojai, kurie onkologinį ligonį slaugo ne trumpiau kaip vienerius metus. Jiems buvo pateikiama Slaugytojo Įtampos Anketa (Caregiver Strain Index). Tie tyrimo dalyviai, kurie surinko mažesnį nei 7 balų įvertį (kas nurodo mažą įtampą), buvo pakviesti dalyvauti fenomenologiniame interviu, kuris buvo atliekamas pagal Giorgi metodą. Šiame etape dalyvavo 10 tyrimo dalyvių. Apibrėžus bendrąjį fenomeną, buvo nustatyta, kad tarpasmeniniame kontekste tyrimo dalyviai savo psichologinį atsparumą sieja su susietumo jausmo su kitais žmonėmis išgyvenimu. Jis gali būti išgyvenamas kartu su kitais, panašioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis arba kartu su kitais artimaisiais, kolegomis ar visiškai nepažįstamais žmonėmis. Intrapersonaliniame kontekste tyrimo dalyviai savo psichologinį atsparumą sieja... [toliau žr. visą tekstą] / While malignant illnesses became the second death cause by frequency in Lithuania, there are more and more people giving care to their close ones that suffer from malignant illness. These changed circumstances affect their professional careers, raise social, financial and, of course, psychological issues. Notwithstanding the hardships, it has been noted that some caregivers being psychologically resilient, are able to successfully adapt to the changed situation. The objective of this study is to disclose and describe the criteria of psychological resilience, that have been named as significant and those that assist in adapting when giving care to an oncological patient. For this purpose 26 main informal caregivers have been inquired, who have been giving care to a patient for not less than a year. They have been given a Caregiver Strain Index. Those participants that have achieved less than 7 scores (which indicates low strain) have been invited to take part in a phenomenological interview, which has been conducted under Giorgi method. 10 participants took part in this phase. After the general phenomenon has been described, it has been determined that in an inter-personal context the participants of the study had related their psychological resilience with the inter-relationship empathy with other people. It can be experienced together with other people that ended up in a similar situation or with other relatives, colleagues or completely unknown people. In the interpersonal... [to full text]

Slaugos kaita pasauliniame kontekste formuoja naują sampratą apie slaugą kaip apie veiklą, besiremiančią komandiniu darbu. Skirtingi specialistai komandiniame darbe papildo vieni kitus, suteikia vieni kitiems naujų žinių, reikalingų šiandienos pacientų sveikatos problemoms spręsti. Dažnai komplikuoti gydytojų ir slaugytojų tarpusavio ryšiai ir ribotos galimybės slaugytojams siūlyti naujus, kūrybinius pacientų problemų sprendimo būdus trukdo efektyvios veiklos komandinio darbo vystymui. Bendradarbiavimo metodas leidžia vieningai spręsti pacientų sveikatos problemas skirtingų specialybių darbuotojams. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir pusiau struktūruotas interviu metodas, kuriuo naudotasi atliekant kokybinį tyrimą.. Tyrime dalyvavo 13 respondentų (slaugytojų), dirbančių ,, N” daugiaprofilinės ligoninės chirurginiame skyriuje. Tyrimo rezultatai: slaugytojų nuomone, stacionaro slaugytojai dirba komandiniu principu. Komandos branduolys - tai gydytojas, slaugytojas, pacientas, jo artimieji, kiti specialistai. Komandinis darbas, anot šių slaugytojų - tai darbas kartu, noras dirbti ir siekti tikslų, gauti teigiamus rezultatus. Komandinio darbo reikšmė yra ta, kad suderinti, harmoningi veiksmai komandoje leidžia bendromis pastangomis siekti pacientų sveikatos gerovės bei padeda visiems komandos nariams plėsti savo žinias ir įgūdžius kitose srityse. Stacionaro slaugytojai realizuoja savo veiklos funkcijas komandoje, teikdami pacientams sveikatos mokytojo, slaugytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The changes of nursing in worldwide context forms a new conception about the nursing as about the activity, based on team-work. The different specialists in team-work supplement each other; give a new knowledge to each other, which are necessary to solve the nowadays patient’s health problems. Frequently, the complicated relations between doctors and nurses and the limited possibilities of offering the new, creative means of solving the patients’ problems, disturb the development of efficient activity of team-work. The method of collaboration lets the workers of different specialties to solve equally the patient’s health problems.The used research’s methods: the analysis of scientific literature and the method of semi-structured interview, which was used, while the qualitative research was fulfilled. In the research 13 respondents (nurses), working in the surgery department of “N” multi-profile hospital, took part. The results of the research: in opinion of the respondents, the nurses of the hospital work by team principle. The core of the team – is a doctor, nurse, patient, his relatives, other specialists. In opinion of these nurses the team-work is - a work together, a wish to work and strive for the times, to get positive results. The significance of team-work is that well-coordinated, harmonious actions in team let to strive for the welfare of the patient’s health and help all team members to expand their knowledge and skills in other spheres.. The analysis of the... [to full text]

Motivation of nurses’ learning is a subject that has never been studied in Lithuania. Nursing change is a complicated phenomenon and its impact on human health and on health of all the public can be expected only when it goes on consistently through nurses’ training, their regular improvement, activity and their personality. Therefore it is important to know what motivation induces choosing nurse’s occupation, what the most important personal features they are characterized by in order problematic fields of motivation could be disclosed. The motivation of studying nurse’s occupation at Utena College, Faculty of Health and Social Care was researched. Research methods: • analysis of scientific literature and documents; • questionnaire survey; • statistic analysis of empirical data. The most frequent motivation to study nurse��s occupation is wish to acquire new knowledge and skills, to improve, to expand horizon, to help people, to meet modern requirements raised for nursing, to prepare well for future work, to disclose their real possibilities, to know man deeper, to teach healthy mode of life, interest in this speciality. Rarer is the following motivation: wish for higher salary, wish to hold present position, wish to be acknowledged, to seek higher position. In the rarest cases nurse’s occupation was chosen due to encouragement of family and friends. Personal improvement and altruism can be considered to be the most important motivation. The students having no practical... [to full text]

Darbo tikslas. Išanalizuoti slaugytojų ir pacientų bendravimo ypatumus Utenos apskrities ligoninėje. Tyrimo metodika. Atlikta VšĮ „Utenos apskrities ligoninė“ slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Slaugytojams išdalinta 150 anketų, grąžino 120 respondentų (atsako dažnis 80,0 proc.). Pacientams buvo išdalinta 170 anketų, atsako dažnis 70,6 proc. Gauti duomenys analizuoti SPSS 13.0 programiniu paketu. Ryšiai tarp požymių vertinti Chi kvadrato (c2) bei z kriterijais. Rezultatų skirtumas laikytinas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai. Daugiau kaip pusė Utenos apskrities ligoninės slaugytojų nurodė, kad lengviausia bendrauti su 31-50 m. amžiaus grupės pacientais. Slaugytojų apklausa parodė, jog moterys yra emocingesnės pacientės nei vyrai (atitinkamai 83,9 ir 16,1 proc.). Didžiausią poveikį pacientams bendravimo metu daro malonūs žodžiai (70 proc.), mažiausią – griežtos komandos. Pacientams ir slaugytojams svarbūs tokie verbalinio ir neverbalinio bendravimo veiksniai kaip balso tonas, veido išraiška, prisilietimas. Neurologijos bei traumatologijos skyriaus pacientai slaugytojo prisilietimą laiko svarbesniu nei kitų skyrių pacientai. Dėmesingumą, išklausymą ir supratimą respondentai išskiria kaip svarbiausias bendravimo sudėtines dalis. Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus bendravimas su pacientu slaugytojas turi ne tik gerai išmanyti savo darbą, bet gebėti atlikti ir kitus vaidmenis, tokius kaip mokytojo, vadovo, psichologo, kolegos. Apie slaugytojų... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work. To analyse the singularities of the nurses and patients in Utena Regional Hospital. The research methods. The anonymous research of the nurses and patients has been performed in the Public Sector „Utena Regional Hospital“. 150 questionnaires were issued to the nurses, returned – 120 repondents (response rate 80,0%). 170 questionnaires were issued to the patients,(return 70,6%). The received results were analysed using SPSS 13.0 programming package.The intercourse between singularities was accessed by Chi square (c2), also by z criteria. The difference between the received results is statistically important , as p<0,05. Results. More than half of the nurses of Utena Regional Hospital emphasized, that it was best to communicate with the patients of an age between 31-50 years old. The nurses‘ survey showed , that women patients are more emotional than men ( accordingly 83,9 and 16,1%). Pleasant , comforting words play the most effective role in the communication with the patients (70%), the least effective are strict commands. Such verbal and non verbal means of communication as tone of voice, facial expression, professional, comforting touches are very important for both the patients and nurses. The patients of the neurology and traumatology departments consider the comforting, professional touches statistically more importnant than patients of other departments. The respondents distinguish consideration, ability to listen and hear them as the most... [to full text]

Pasaulinė sveikatos organizacija, rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti visiems galimybę siekti geresnės gyvenimo kokybės (GK). Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. GK koncepcija yra kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių ir ryšių su aplinka. Gyvenimo kokybė (GK) gali racionaliai atspindėti ir gyvenimo darbe kokybę (GDK). Šios dvi koncepcijos turi glaudų tarpusavio ryšį (r = 0,55 - 0,66) ir jos susijosios tarpusavyje su aplinka, darbuotoju kaip asmeniu, santykiu su darbo aplinkos kokybe. Tyrimo tikslas - vertinti ir išanalizuoti slaugytojų gyvenimo kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1.Apibūdinti GK sampratą ir atskleisti GK teorinius aspektus. 2.Ištirti slaugytojų GK. 3.Išsiaiškinti, kokie GK aspektai yra aktualūs slaugos specialistui, atliekant GK sričių tarpusavio koreliacijos analizę. Tyrimo generalinę imtį sudarė Šiaulių miesto gydymo įstaigų slaugytojos – moterys. Buvo apklausta 120 respondenčių. Slaugytojų amžius vyravo nuo 23 iki 65 metų. Didžiausią metų grupę sudarė slaugytojos nuo 18-35 metų amžiaus (42,7 proc.). GK tyrimo instrumentas – adaptuotas PSO klausimynas, kurį sudro VI sritys: fizinė sveikata, psichologinė sveikata, nepriklausomybės lygis, socialiniai santykiai, aplinka ir dvasingumas, atspindinčios žmogaus gyvenimo kokybę. Anketa buvo pildoma apklausos būdu ir vertinama 5 balų sistema. Surinkti duomenys buvo analizuojami ir apdorojami SPSS PC statistiniu paketu... [toliau žr. visą tekstą] / World Health Organization taking care of human health seeks to ensure access for everybody to achieve a better quality of life (QOL). Human well-being is closely linked with health. QOL conception is exposed to a complex personal physical health, psychological state, level of independence, social relationships and relation with the environment. Objective of the study is to assess and analyze nurses’ quality of life. Tasks of the study: 1.To describe the concept of QOL. To assess nurses’ QOL areas. 2.To make a comparison of nurses QOL areas. 3.To establish a correlation relationship between QOL areas. General research sample consisted of Siauliai city hospitals nurses – women. 120 respondents have been questioned. Nurses' age ranged from 23 to 65 years. The largest group consisted of nurses from 18 to 35 years of age (42,7%). QOL survey instrument - adapted PSO questionnaire, which consists of six domains: physical health, psychological health, level of independence, social relationships, environment and spirituality, reflecting the quality of human life. The questionnaires were filled by way of interview and assessed in 5-point scale. The collected data were analyzed and processed using SPSS PC statistical package. Interrelation was assessed by correlation coefficient = r, calculating 95 percent reliability index. Conclusions: 1.87 percent of the nurses evaluate their quality of life as good, it was resulted by statistically significant relationship between... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti gydytojų ir slaugytojų paslaugų kokybės vertinimą pirminės sveikatos priežiūros centruose. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų techninę ir funkcinę kokybę pirminės sveikatos priežiūros centruose gydytojų ir slaugytojų požiūriu. 2. Išanalizuoti gydytojų ir slaugytojų išorinio teikiamų paslaugų efektyvumo vertinimą. 3. Ištirti, koks yra gydytojų ir slaugytojų požiūris į pacientų pasitenkinimą pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. 4. Palyginti gydytojų ir slaugytojų pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijos vertinimą. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 5 Kauno PSPC 2012 metų gruodžio-2013 metų vasario mėn. Tyrime dalyvavo 113 gydytojų ir 137 slaugytojos. Klausimynas sudarytas remiantis Ferguson ir kt. Gautas bioetikos leidimas vykdyti tyrimą. Rezultatai. Gydytojai ir slaugytojai visus techninės ir funkcinės paslaugų kokybės aspektus įvertino teigiamai, t.y. palankiai. Techninės ir funkcinės kokybės vertinimas priklausomai nuo gydytojų bei slaugytojų darbo stažo taip pat buvo teigiamas. Vertinant techninę paslaugų kokybę dėl dviejų teiginių buvo suabejota – 35,4 proc. gydytojų ir 31,4 proc. slaugytojų teigė, kad nei sutinka, nei nesutinka su teiginiu, kad patalpos, skirtos gydymui, yra aukščiausio lygio ir 36,3 proc. gydytojų bei 39,2 proc. slaugytojų teigė, kad nei sutinka, nei nesutinka su teiginiu, kad įranga, reikalinga tyrimams ir gydymui, yra aukščiausio lygio. Vertinant funkcinę paslaugų kokybę... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study – to investigate of doctors and nurses services quality evaluation in primary health care system centers. Objectives: 1. To evaluate technical and functional quality of services by attitude of primary health care system centers doctors and nurses. 2. To analyze evaluation of doctors and nurses external services effectiveness evaluation. 3. To investigate doctors and nurses attitude to quality of patients satisfaction primary health care. 4. To compare doctors and nurses primary health care employer’s competition evaluation. Method’s. Research was held in five Kaunas primary health centers in Dec 2012 - February 2013. Questionnaire was made according to Ferguson etc. (1999) questionnaire about primary health care quality evaluation. Results. There were participating 113 doctors and 137 nurses in this research. Doctors and nurses all the technical and functional aspects of service quality review were assessed as positive, both by doctors and nurses. Technical and functional assessment of the quality depends on the doctors and nurses work experience has also been positive. The technical quality of the two statements has been questioned - 35.4 percent. physicians and 31.4 percent nurses said that neither agree nor disagree with the statement that the premises for treatment, is the highest level and 36.3 percent doctors and 39.2 percent nurses said that neither agree nor disagree with the statement that the equipment is necessary for research and treatment of... [to full text]

Tyrimo tikslas – atskleisti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamos agresijos raišką psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo uždaviniai: ištirti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamos agresijos pobūdį ir dažnumą Respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse; Išsiaiškinti psichikos sveikatos slaugytojų elgesį patiriant agresyvaus paciento smurtą; Nustatyti psichikos ligas kuriomis sergantys pacientai dažniausiai naudoja agresiją prieš psichikos sveikatos slaugytojus. Tyrimo metodas – tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario - balandžio mėnesiais. Tyrimo metu buvo naudotas autoriaus Nico Oud originalus klausimynas POPAS (angl. Perception of Prevalence of Aggression Scale) ir papildomai sudarytas klausimynas. Tyrimo metu buvo apklausti 300 psichikos sveikatos slaugytojų dirbančių Respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai pasireiškianti agresijos forma - žodinė agresija ir grasinanti žodinė agresija, žeminantis agresyvus pacientų elgesys ir pasireiškia dažnai ar labai dažnai. Pacientų sunkus fizinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, įvykusios savižudybės bei bandymai nusižudyti pasireiškia dažnai ir labai dažnai. Labai dažnai eidami į palatą, kur yra agresyvus pacientas pranešama kolegoms, o įėję į palatą išlieka tarp paciento ir durų, o jei gali durys paliekamos atidarytos. Stengiasi, kad paciento aplinkoje nebūtų nereikalingų dirgiklių, triukšmo, kurie didintų frustraciją ir mažintų impulsų kontrolę... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research – to reveal the prevalence of aggression suffered by mental care nurses in psychiatric care hospitals. Tasks of the research: to explore the types and frequency of aggression suffered by mental care nurses in State’s psychiatric care hospitals; to clarify the behavior of mental care nurses once they experience the violence of an aggressive patient; to determine the mental illnesses which are characteristic to the patients who most often tend to use aggression towards mental care nurses. Method of the research – the research was conducted from February till April, in 2013. An original questionnaire POPAS (Perception of Prevalence of Aggression Scale) suggested by the author Nico Oud was used for the research together with an additionally created questionnaire. 300 mental care nurses working in State’s psychiatric care hospitals were participating in the research. Results of the research. The results of the research have shown that most often the nurses face verbal and threatening verbal aggression, humiliating aggressive patient behavior, which happen often or very often. Severe physical violence from the patients, sexual harassment, suicides and attempts to commit suicides happen often and very often. In many cases nurses inform their colleagues once they go to the ward in which the aggressive patient is hospitalized and once they enter, they stay between the patient and the doors and, if possible, the doors are left open. The nurses seek to ensure... [to full text]

Slaugytojo, dirbančio bendruomenėje ar paciento šeimoje kompetencija įgauna didelę vertę slaugos kontekste. Šio specialisto kompetencijos glaudžiai susiję su slaugytojų teikiamų paslaugų apimtimi, paslaugų kokybe bei jų prieinamumu paslaugų gavėjams. Slaugytojo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos įgyja baigęs slaugos studijų programą, įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, nuolat ją tobulindamas, atsižvelgiant į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos pažangą. Kadangi slaugytojai turi dirbti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo kryptimi, todėl jiems būtinos naujos kompetencijos: pedagoginės, psichologijos, socialinės, vadybos, taip pat ir kitos papildomos žinios, kurias įgyja nuolat tobulindamasis. Profesinių kompetencijų dėka slaugytojai gali jaustis lygiaverčiais sveikatos priežiūros komandos nariais, tokiu būdu kelia specialybės savarankiškumą ir prestižą. Visuomenės poreikių kaita sąlygoja šių specialistų paslaugų apimtis. Kompetencijos vertinimo tyrimas yra nauja ir Lietuvoje mažai nagrinėta tema, o slaugytojų studijų programos visuomenės poreikių kaitos kontekste niekada nebuvo nagrinėtos, t.y. nebuvo lyginamos tarpusavyje pagal išsilavinimo lygius, programos planus ir turinį, suteikiamą profesinę kvalifikaciją. Temos mokslinį naujumą sudaro tai, kad nuo slaugytojų išsilavinimo lygio ir visuomenės poreikių kaitos priklauso teikiamų paslaugų apimtys, jų kokybė bei prieinamumas paslaugų gavėjams, o tai įtakoja visą... [toliau žr. visą tekstą] / The nurse’s competence, who is working in the Community or in the patient’s family, becomes of utmost value in terms of care background. This specialist’s competence is closely related to the scope and the quality of nurses’ rendered services as well as their availability to services recipients. The nurse’s competence consists of knowledge, capabilities and skills, which have been acquired after the completion of care studies program and general practice nurse’s professional qualification, with its continual improvement on the basis of a continuous headway in care science and practice. Nurses must work for the public health preservation and enhancement, therefore, new competencies are obligatory to them: pedagogic, psychological, social, managerial and other additional knowledge, which is being acquired during continuous training. Thanks to professional competencies, nurses may feel equally-valued members of a health supervision team. In this way, a self-dependence and a prestige of this specialty are being raised. The scope of these specialists’ services is stipulated by the fluctuation of the community demands. In scientific terms, an investigation of competence evaluation is a new, low-investigated subject in Lithuania. The nurses studying programs have never been analyzed in the context of the fluctuation of the community demands i. e. they have not been compared mutually pursuant to education levels, program plans and content, awarded professional qualification. A... [to full text]

Mokslinio darbo tikslas - ištirti Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų „perdegimo“ sindromo raišką ir paplitimą, jo įtaką slaugytojų elgesiui ir darbinei veiklai. Uždaviniai: 1. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, potencialius „perdegimo“ sindromo rizikos veiksnius ir jų skirtumus, priklausomai nuo slaugytojų darbo vietos – reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padalinių. 2. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, „perdegimo“ sindromo paplitimą, priklausomai nuo slaugytojų darbo vietos – reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padalinių. 3. Nustatyti „perdegimo“ sindromo ryšį su slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centrų reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padaliniuose, elgesio bei darbinės veiklos pokyčiais. 4. Nustatyti slaugytoj��, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centrų reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padaliniuose, „perdegimo“ sindromo paplitimo ryšį su galimais rizikos veiksniais. / The purpose of this scientific work is to make the research of the display and prevalence of the burnout syndrome among the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres and what influence it brings on the behaviour and the working activity of nurses. Tasks: 1. To estimate the potential risk factors of the burnout syndrome among the nurses working in the Lithuanian centres of cardiac surgery and also their differences, subject to the nurses working place - the intensive care unit, the operational theatre, the unit subdivisions. 2. To estimate the prevalence of the burnout syndrome among the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres, subject to the nurses working place - the intensive care, the operational theatre, the unit subdivisions. 3. To estimate the relation of the burnout syndrome with the differences of the behaviour and operating practice of the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres intensive care, the operational theatre and the unit subdivisions. 4. To estimate the relation of the burnout syndrome with the possible risk factors regarding the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres intensive care, the operational theatre and the unit subdivisions.

Darbo pavadinimas: „Lūkesčių ir poreikių analizė psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikacijos ir tobulinimosi kursuose“ Darbo autorė: Natalija Jegorova Darbo vadovė: med.dr.doc. Sigita Lesinskienė Psichiatrija yra viena specifiškiausių medicinos mokslų sričių, kuri reikalauja ypatingo medicinos personalo paruošimo, norint užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Slaugytojo vaidmuo dirbant su psichikos sveikatos sutrikimus turinčiais pacientais labai didelis ir svarbus, tam reikia specifinių teorinių žinių ir ypatingų praktinių įgūdžių. Tyrimo objektas ir metodologija: Tyrimo objektu buvo pasirinkti visi slaugytojai, kurie įgijo psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikaciją 2006 metais ir psichikos sveikatos slaugytojai, kurie tobulinosi ir kėlė savo psichikos sveikatos kvalifikaciją Vilniuje Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centre per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio. Viso apklausta buvo 125 respondentai: 49 (100%) psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikacijos mokymo kursų dalyviai ir 76 (97,5%) tobulinimosi kursų slaugytojai. Tyrimui atlikti buvo gautas SDTS centro administracijos leidimas. Slaugytojams apklausti buvo taikytos tyrėjų sudarytos 4 anoniminės anketos (2 kvalifikacijos mokymo kursų slaugytojams ir 2 tobulinimosi kursų slaugytojams). Pirmą anketą (motyvacijai, lūkesčiams ir poreikiams nustatyti) dalyviai pildė kursų pradžioje. Antrą anketą (nuomonei ir pasiūlymams sužinoti) dalyviai pildė kursų... [toliau žr. visą tekstą] / Psychiatry is one of the most specific fields of the medical science that requires special training of the medical staff in order to assure quality of health care services rendered. The part of nurses is very considerable and important one in the work with patients having mental disorders; therefore they need some particular theoretical knowledge and special practical skills. The object of the study and methodology: All nurses who got the qualification of mental health nurses in 2006 and mental health nurses who were undergoing the development and improvement of their qualifications in the fields of mental health at Vilnius Nursing Staff Development and Specialisation Centre since April 2006 to March 2007 were selected as a subject of the study. The poll of 125 respondents was made: 49 (100%) of attendants of qualification training courses for mental health nurses and 76 (97,5%) nurses from improvement courses. The permit of Nursing Staff Development and Specialisation Centre management was obtained for execution of the study. 4 anonymous questionnaires made by investigators (2 for qualification training course nurses and 2 for improvement course nurses) were used for the poll. The first questionnaire (to establish motivation, expectations and needs) was filled in by participants at the beginning of the course. The second one (to get out the opinion and offers) was filled in by the participants at the end of the course. Closed and open types of questions were used in the... [to full text]