Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti medicinos komandos sampratą. 2. Apibūdinti operacinės komandos veiklos tikslus. 3. Ištirti operacinės komandos narių pasitenkinimą darbu. 4. Išanalizuoti darbo santykius tarp operacinės komandos narių. 5. Ištirti operacinės slaugytojo komandinį vaidmenį ir kompetenciją. Tyrimo populiacija: 102 Všį VUL Santariškių klinikų slaugytojos, dirbančios abdominalinės chirurgijos, ginekologijos, urologijos, kraujagyslių, akių operacinėse bei Všį VUL Santariškių klinikų gydytojai chirurgai, ginekologai, urologai, akių gydytojai, kraujagyslių chirurgai ir gydytojo asistentai dirbantys VUL Santariškių klinikų operacinėse. Tyrimo metodai: 1. Teorinė mokslinės literatūros, leidinių, publikacijų apžvalga. 2. Operacinės slaugytojų, gydytojų chirurgų, gydytojo asistentų anketinė apklausa. Kaip metodas buvo panaudotas pilotinis tyrimas. 3. Gautų rezultatų aptarimas ir jų analizė. Darbo išvados: 1. Remiantis mokslinės literatūros apžvalga bei atlikto tyrimo rezultatais nustatyta: darbo komandai būdingi bendravimas, tarpusavio pagalba ir bendro tikslo siekimas. Apklaustieji medikai apibrėžė komandą kaip grupę žmonių, kurioje žmonės pirmiausia sąveikauja tarpusavyje, kad keistūsi informacija ir priimtų sprendimus, kurių tikslas – padėti vienas kitam, vykdyti savo srities užduotis. 2. Komandinio darbo operacinėje tikslas - suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, o svarbiausias operacinės komandos uždavinys - užduoties atlikimas. Slaugytojų ir gydytojų požiūris į... [toliau žr. visą tekstą] / The goals of the research: 1. Analyse the concept of the medical team. 2. Define the objectives of the surgery team. 3. Determine the level of satisfaction of the members of the surgery team with their job. 4. Look into professional relations among the members of the surgery team. 5. Consider the role and competence of the surgical nurse in the team. Survey population: 102 nurses of Public Institution Vilnius University Hospital Santariškių klinikos working in the operating rooms of abdominal surgery, gynaecology, urology, vascular and eye diseases, and surgeons, gynaecologists, urologists, eye doctors, vascular doctors and assistant doctors of Public Institution Vilnius University Hospital Santariškių klinikos working in operating rooms of Vilnius University Hospital Santariškių klinikos. Research methods: 1. Theoretical review of scientific references and publications. 2. Questionnaire survey of surgical nurses, surgeons and assistant doctors. A pilot survey was employed as the method. 3. Discussion and analysis of the results. Conclusions: 1. Based on the review of scientific references and the results of the survey, it was established that communication, mutual support and focus on the common goal are the attributes characterising a team. The surveyed medical workers described a team as a group of persons, wherein members primarily interact with one another to exchange information and make decisions, and their aim is to support each other and perform own tasks. 2. The... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo organizavimą slaugant visiškos negalios pacientus Kauno rajone ir Kauno mieste. Uždaviniai: 1. Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo krūvius slaugant visiškos negalios pacientus. 2. Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo sąlygas slaugant visiškos negalios pacientus. 3. Palyginti bendruomenės slaugytojų darbo krūvius, darbo sąlygas tarp atskirų sveikatos priežiūros institucijų. Tyrimo metodika. 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. atlikta anoniminė bendruomenės slaugytojų apklausa 4 Kauno miesto ir rajono PSPC. Atliekant tyrimą, buvo išdalintos 98 anketos, atsakymų dažnis 93 proc. Rezultatai. Kaimo apylinkėse dirbo vyresni, turintys didesnį darbo stažą ir dirbantys didesniu darbo krūviu slaugytojai lyginant su miesto apylinkių slaugytojais. Nustatytas ryšys darbo krūvio pokyčiuose paskutinių trejų metų laikotarpyje: miesto apylinkėse dirbantys slaugytojai (77,3 proc.) nuomone darbo krūvis didėjo ir galėtų būti mažesnis, o kaimo apylinkių slaugytojų (42,0 proc.) nuomone darbo krūvis nesikeitė – jie lengvai susitvarko su paskirtomis užduotimis. Didžioji dalis bendruomenės slaugytojų dirbo su šeimos gydytojais, bet trečdalis norėtų dirbti savarankiškai. Reikšmingai didesnė dalis slaugytojų miesto apylinkėse (87,0 proc.) kabinetuose dirbo daugiau nei 4 val., o kaimo apylinkėse – iki 4 val. Statistiškai reikšmingai kaimo apylinkėse dirbantys slaugytojai aptarnauja daugiau gyventojų tiek turinčių negalią, tiek vaikų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to assess organization of community nurses‘ work in caring of totally disabled patients in Kaunas city and area. Objectives: 1. To assess community nurses‘ work load in caring of totally disabled patients. 2. To assess community nurses‘ work conditions in caring of totally disabled patients. 3. To compare community nurses‘ work load and work conditions among different health care institutions. Research methodic. Research was performed during December 2012 – January 2013 by spreading anonymous questionnaires for community nurses in 4 outpatient clinics. 98 questionnaires were distributed, response rate 93%. Results. Community nurses in rural area were older and with bigger work load comparing to city nurses. Connection in changes of work load during last three years was set: work load for city community nurses (77.3%) have raised and could be smaller, work load in rural area didn’t change and nurses (42.0%) easily deal with given tasks. Bigger part of community nurses work with family doctors, but one third of them would like to work independently. Statistically significantly bigger part (87.0%) of city nurses worked in cabinet more than 4 hours daily, in rural area – less than 4 hours. Statistically significantly nurses in rural are maintained more patients including disabled patients, children and one visit takes more than one hour, in city – from 30 minutes till 1 hour. Bigger part (75.8%) of nurses are satisfied with work means and statistically... [to full text]

Šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai bendradarbiaudami su šeimomis, kuriose auga vaikai su Dauno sindromu, savo praktikoje susiduria su pakankamai sudėtingomis situacijomis, kuomet tenka pasirūpinti ne tik vaiko su negalia poreikiais, bet taip pat ir visa šeima. Gimus vaikui su negalia, kai šeima yra pasimetusi ir išgyvena sunkų laikotarpį savo gyvenime, tenka į tai jautriau atsižvelgti ir stengtis jiems padėti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, nes nėra geresnio būdo padėti vaikui, kaip stiprinti tėvų galimybes tai padaryti jiems patiems. Specialistų bendradarbiavimas su šeima, padedant susiorientuoti pagalbos sistemoje ir atrasti tinkmiausius pagalbos būdus, yra pagrindas siekiant visapusiškos gerovės vaikui bei abipusio pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe. / Family doctors and community nurses, collaborating with families raising children with Down syndrome, encounter quite complicated situations in practice, when they must take care not only for the needs of the disabled child, but for the whole family as well. After the birth of a child with a disability, when the family is confused and experiencing difficult period, there appears a great need of external sensitivity and assistance for the family to adapt to new conditions of its life, because there is no better way to help the child, as to enhance parents’ ability to do it by themselves. Professionals’ collaboration with the family, by helping to orientate in the support system and to find the most suitable ways of support, is the basis for a comprehensive welfare of the child and for mutual satisfaction with quality of services provided.

Darbo tikslas - Išanalizuoti šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymą darbo metu. Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojo darbo krūvį pacientų priėmimo metu. 2. Įvertinti bendros praktikos slaugytojo darbo krūvį. 3. Palyginti privačiose ir valstybinėse PSPC dirbančių šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvį. Tyrimo metodika: anoniminė anketinė apklausa. Šeimos gydytojams ir bendros praktikos slaugytojams atsitiktine tvarka buvo pateiktos anketos, į kurias jie atsakydavo ir grąžindavo apklausėjui. Anketos buvo dalinamos darbo vietose, konferencijų, mokymų metu. Dėmesys buvo kreipiamas į apklausiamojo specialybę ( šeimos gydytojas ar bendros praktikos slaugytojas ), o ne į tai, kokioje PSPĮ jis dirba. Anketos buvo pateiktos 145 šeimos gydytojams ir 139 bendros praktikos slaugytojams. Į anketas respondentai atsakė 100%. Naudoti statistinės analizės metodai: SPSS Statistics 20.0 programa, Kolmogorovo ir Smirnovo testas, Spearman koreliacijos koeficientas, nepriklausomų imčių Stjudento t testas, blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA) su post hoc analizės Bonferonni kriterijumi, tiesinės regresijos metodas. Tyrimo rezultatai: Pastebėta, kad dubliuojasi dauguma šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų manipuliacijų, kai kurių dokumentų pildymas, visos pateiktos apklausos metu funkcijos. Šeimos gydytojai daugiausiai priima lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Tarp privačiose ir valstybinėse gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: To analyse the distribution of workload of family physicians and general practice nurses during the working hours. Tasks: 1. To assess the workload of family physician during the working hours. 2. To assess the workload of general practice nurses during the working hours. 3. To compare the workload of family physicians and general practice nurses employed in the private and public health care centers. Methods: Anonymous questionnaires were presented to the family physicians and general practice nurses in randomised order. The questionnaires were distributed at working places during conferences and training courses. The attention was drawn to the professional qualification of the interviewed person (family physician or general practice nurse) rather than to a primary health care institution where the person was employed. The questionnaires were presented to 145 family physicians and 139 general practice nurses. 100 % of the respondents presented completed questionnaires. SPSS Statistics 20.0 software was used for statistical analysis. Kolmogorov's and Smirnov's test, Spearman's correlation coefficient, Student's T-test for the independent samples, dispersive analysis of blocked data (ANOVA) with Benferonni criterion for the post hoc analysis and method of linear regression were calculated Results: The data showed that many manipulations all functions listed in the questionnaires and completion of some documents duplicated between nurses and physicians. Patients... [to full text]

SUMMARY With changing public attitude to health and health care, health indicators and health care priorities are changing too. This situation is increasing special demands for health care system and for schoolchildren health care in schools too. Health care situation in schools has changed, because become popular to think that school was responsible for schoolchildren health education but not for their treatment (Vienonen, Springett, 1998/1999). Health indicators of children and young people are going lower (Juskelienė, Kalibatas, 2003). We have to pay a big attention to children and youth health service. Aim of study – to analyze school nurses view of schoolchildren health care and it‘s developing possibilities. Objectives: 1. To reveal schoolchildren health problems in a view or school nurses. 2. To analyze school nurses problems in a process of their work. 3. To present schoolchildren health care developing possibilities/ways. Methods. This research methodology consists of theoretical analysis (scientific literature and documents) and written questionnaire with quantitative data analysis. The questionnaire was answered by 202 school nurses from the biggest Lithuania cities (Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai, Panevezys) schools. The written questionnaire was analyzed using descriptive statistics methods, counting average of respondents opinion, discriminantive analysis. The SPSS 12.0 (Statistical Package for Social Sciences) was using for data analysis. Results... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto bei rajono Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių slaugos darbuotojų pasitenkinimą darbu. Tyrimo metodika: tyrimas buvo vykdomas penkiose Kauno miesto bei rajono Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse 2012 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, apklausiant bendrosios praktikos slaugytojus ir slaugytojų padėjėjus. Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa, kurią sudarė 21 klausimas. Gautos 126 pilnai užpildytos anketos ir tai sudarė 72,4 proc. visų išdalintų anketų. Taip pat buvo naudojamas kokybis tyrimas, užduodant 5 interviu klausimus, 4 slaugos administartorėms. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programiniu statistinių duomenų analizės paketu ,,SPSS Statistics 20.0“. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugos darbuotojai yra vidutiniškai patenkinti savo profesine veikla (vid. 5,14 balo). Nustatyta, kad statitiškai reikšmingai savo profesinę veiklą palankiau vertina bendrosios praktikos slaugytojai, nei slaugytojų padėjėjai (p=0,001). Slaugos darbuotojai nėra patenkinti gaunamu atlyginimu (vid. 3,58 balo), darbo krūviu (vid. 3,45 balo), karjeros galimybėmis (vid. 3,93 balo). Palankiausiai buvo vertinamas atostogų (vid. 5,73 balo) ir darbo grafikas (vid. 5,63 balo). Darbo pasitenkinimui didžiausią įtaką turi: geri santykiai su bendradarbiais (71,4 proc.), geros darbo sąlygos (59,5 proc.), gaunamas atlyginimas (53,2 proc.), komplimentai iš pacientų ir jų artimųjų (52,4 proc.). Respondentų nuomone, optimalus aptarnaujamų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the job satisfaction by the nursing staff of the nursing and supportive treatment hospitals in Kaunas city and Kaunas district. Methods: The survey was carried out in 5 nursing and supportive treatment hospitals in Kaunas and its district from July to September, 2012. An anonymous questionnaire, consisting of 21 questions, was used for the survey and its respondents were nurses and nurse‘s assistants. The total number of 126 nurses and nurses‘assistants took part in the study, which was 72.4% of all distributed questionnaires. Furthermore, the qualitative study was done by asking four nursing administrators 5 interview questions. The statistical analysis of data was performed by the application of statistical package SPSS Statistics 20.0. Results. The study showed that the nurses and their assistants are approximately satisfied with their professional activity (average 5.14 score). It was found out that the nurses were more satisfied with their job than the nurses’ assistants (p=0.001). The nursing staff are not satisfied with the payment (average 3.58 score), workload (average 3.45 score), career opportunities (average 3.93. score) whereas holidays (average 5.73 score) and work schedule (average 5.63 score) were assessed sympathetically. The study showed that the main reasons affecting the job satisfaction should be good relations with colleagues (71.4%), good working conditions (59.5%), payment (53.2%), compliments from patients (52.4%)... [to full text]

Darbo tikslas – Ištirti Viešosios Įstaigos Kauno Centro poliklinikos gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūrį į slaugytojos profesiją. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti gydytojo, slaugytojo ir paciento požiūrį į slaugytojos profesiją. 2. Palyginti medicinos normose apibrėžtas slaugytojų funkcijas su gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūriu į slaugytojų atliekamas funkcijas. 3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su požiūriu į slaugytojos profesiją. Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. ( N- 98), slaugytojų atsako dažnis 87 proc. (N-95) ir pacientų atsako dažnis 72proc. (N-420). Respondentų atsakymų įvertinimui buvo naudota 7 balų Likert skalė, kur: 1- visiškai nesutinku /niekada / visiškai nesvarbus / /labai blogai, o 7 – visiškai sutinku / visada /labai svarbus/ labai gerai. Duomenys buvo apdorojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: chi kvadrato (χ2) kriterijus , Z – kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Kruskalio-Volison kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Spearmano koreliacijos koeficientas. Rezultatai ir išvados: 1. Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Study – To investigate doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists at Public Enterprise Kaunas Centre Outpatient Clinic. The tasks of the Study: 1. To compare doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 2. To compare nursing functions specified in Medical Regulations with the doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 3. To evaluate nurses’ satisfaction with their work and its link with nursing profession. Methods of the research. An anonymous inquiry of the doctors, nurses and patients using questionnaires has been applied during the research. Doctors’ response rate 71 % ( N- 98), nurses’ response rate 87 % (N-95) and patients’ response rate 72% (N-420). To evaluate the replies of the respondents, the 7-point Likert scale has been employed, where: 1- totally disagree /never/absolutely unimportant/very bad, and 7 – totally agree/always/extremely important/ very well. The data obtained have been processed using SPSS 9.0 statistical software package. The following statistical procedures have been applied to the data analysis: chi square (χ2) criterion, Z – criterion and 95% reliance intervals (RI), Kruskal-Wallis criterion and 95% reliance intervals (RI), Spearman’s coefficient of correlation. Results and conclusions: 1. Although the role of a nursing specialist during service provision to the patients has been assessed as an important one, the prevailing approach among... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti pacientų nuomonę apie bendruomenės slaugytojos teikiamas slaugos paslaugas namuose. Tyrimo metodika. Darbe naudoti kiekybiniai tyrimo metodai. Buvo atliekama anketinė apklausa Kauno rajono šeimos sveikatos klinikoje, kurioje dalyvavo 131 šioje įstaigoje besilankančių pacientų. Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudotas SPSS 17.0 for Windows duomenų apdorojimo paketas. Rezultatai: Dažniausiai pacientai nurodo, jog jų būklė yra gera arba patenkinama. Apytiksliai trečdaliui pacientų yra nustatytas neįgalumas, iš jų daugiau nei pusei nustatytas didžiausias darbingumo lygis. 31,3% tiriamųjų nurodė, jog jiems kyla sunkumų atvykti į gydymo įstaigą, o dažniausios to priežastys – ilgos eilės pas gydytoją (39%), per silpna sveikata (22%) bei sunkumai lipti laiptais (22%). Nustatyta, jog dažniausiai namuose pacientus slaugo šeimos nariai (100%) ir tik ketvirtadalį – bendruomenės slaugytojai. Medicinines paslaugas namuose dažniausiai teikia gydytojas, o net trečdalis tiriamųjų iš viso nekviečia jokio medicinos darbuotojo į namus. Tyrimu nustatyta, jog tik 12,2% tiriamųjų per pastaruosius 2 metus naudojosi bendruomenės slaugytojo paslaugomis namuose. Jiems dažniausiai buvo suteiktos tokios paslaugos: pulso skaičiavimas, kraujo spaudimo matavimas, kraujo ėmimas tyrimams, vaistų peržiūra ir bendravimas. Visas jiems suteiktas paslaugas pacientai vertina labai gerai arba gerai, jų kokybę vertina gerai. Buvo pastebėta, jog nuo asmenų įgalumo/neįgalumo... [toliau žr. visą tekstą] / The research aimed to assess patients’ opinion about community nursing services provided at home. Methodology applied in the investigation. The research used quantitative methods. A survey was carried out at a Family Health Clinic in Kaunas district. 131 subjects attending the clinic participated in the research and answered a questionnaire. The results of the study were statistically analyzed using software SPSS 17.0 for Windows package. Results: In most cases the patients indicated that their health state was good or satisfactory. Approximately one third of the patients were disabled and more than half of them possessed the maximum work capacity. 31,3% of the subjects stated that they face difficulties with the arrival to the clinic. The most common causes were as following: long lines at doctor’s office (39%), a weak health (22%) and difficulties to climb the stairs (22%). It was determined that most of the patients were generally nursed by family members (100%) and only one fourth - by community nurses. Moreover, a doctor usually provided medical services at home and one third of the subjects did not invite any medical officers to their homes. The research revealed that only 12,2% of the subjects had used the community nursing services during the past two years. They received the following services: pulse rate measurement, blood sampling tests, drug monitoring and communication. The provided services were rated as very good and good. The patients commended the quality... [to full text]

Tiriamojo darbo tikslas. Ištirti stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių slaugytojų sveikatą įtakojančius psichosocialinius rizikos veiksnius ir įvertinti jų valdymo galimybę. Uždaviniai: Nustatyti slaugytojų nuomonę apie psichosocialinių rizikos veiksnius ir jų realų valdymą; Tyrimo metodika. 2011 m. rugpjūčio mėn. atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Apklausti 284 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai bei interviu metu apklausti 9 informantai. Rezultatai. Nustatyta nepakankamas apsaugos pirštinių naudojimas (p = 0,000). Daug darbo užduočių, nepriklausančių slaugytojo veiklai (p = 0,002), laiko trūkumas užduotims atlikti (p = 0,008), nepakankamai sudaromos sąlygos profesinei kvalifikacijai kelti ( p = 0,050). Organizavimo veiksniai: naktinis darbas (p = 0,035), nepakankamas darbo užmokestis (p = 0,035). Turinio veiksniai: didelė atsakomybė už atliekamus slaugos veiksmus (p = 0,042), įtakos savo darbui trūkumas (p = 0,027). Darbo santykių veiksniai: bloga skyriaus atmosfera (p = 0,018), nėra bendravimo (p = 0,017), paramos iš skyriaus administracijos trūkumas (p = 0,029), paramos iš įstaigos vadovybės trūkumas (p = 0,000), blogas vadovavimas įstaigai (p = 0,001). Visi šie veiksniai yra statistiškai reikšmingai susiję su slaugytojų amžiumi, jų šeimynine padėtimi, slaugytojų darbo stažu dabartinėje darbo vietoje bei bendru medicininiu darbo stažu. Negatyvus elgesį kasdien ir kas savaitę patirdavo: 2,2 % slaugytojų gaudavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to investigate the psychosocial risk factors for health among nurses working at in-patient health care setting and evaluate the potential for management of such factors. Objectives: to evaluate the attitudes of nurses towards psychosocial risk factors and actual management of such factors. Material and methods: the qualitative and quantitative study was conducted in August 2011. In total, 284 general practice nurses from Siauliai Hospital were enrolled to study, 9 of them underwent the interview. Results. There were following identified risk factors: insufficient use of hospital gloves (p<0.001), abundance of tasks not related with nursing (p=0.002), lack of time for accomplishing the tasks (p=0.008), and scarce conditions for improvement of professional qualification (p=0.050). Organizational factors: work at night (p=0.035) and low salary (p=0.035). Content-related factors: high responsibility for nursing actions (p=0.042) and lack of influence on own work (p=0.027). Relationships at work: poor internal climate at work (p=0.018), lack of communication (p=0.017), lack of support by department authorities (p=0.029), lack of support by hospital authorities (p<0.001), and poor hospital management (p=0.001). All abovementioned factors were statistically significantly associated with nurses ‘age, family status, work experience in current workplace, and general medical work experience. Daily or weekly negative behaviour towards nurses was reported by 2.2 % in form... [to full text]

Tyrimo klausimas: Kokie yra bendravimo sunkumai tarp slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų ir jų tėvų ? Tyrimo tikslas: nustatyti slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe gydantis ligoninėje. 2. Įvertinti tėvų, kurių vaikai serga onkologinėmis ligomis, bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe būnant ligoninėje. 3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą bendravimo kokybe su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais ir jų tėvais. 4. Nustatyti veiksnius, įtakojančius bendravimą tarp slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų. Darbo metodika: Tyrimas buvo atliekamas Kauno medicinos universiteto klinikos, Vaikų II vidaus ligų skyriuje, onkohematologiniame poskyryje, 2010 m. sausio - kovo mėn. gavus skyriaus vedėjos, gydymo įstaigos sutikimus bei KMU Bioetikos centro leidimą. Tyrime dalyvavo 9 respondentai: 3 mamos bei 3 vaikai, sergantys onkologine liga ir 3 bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios su vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis (KMUK Vaikų II vidaus ligų skyriuje, onkohematologiniame poskyryje). Tyrimui atlikti buvo naudojama kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas. Tyrimo metodų trianguliacija: giluminis pusiau struktūrizuotas interviu (atskirai sudaryti klausimai slaugytojams, vaikams bei tėvams, dokumentų... [toliau žr. visą tekstą] / Question of the research: What are the difficulties of the communication between the nurses and oncologic desease having children and their parents? Aim of the research: to find out the nurses„, oncologic desease having children and their parents communication needs and satisfaction of the communication quality. Tasks: 5. Find out the communication needs and the satisfaction of the communication quality of the oncologic desease having children during the treatment in the hospital. 6. Find out the parents„ whose children have oncologic desease communication needs and the satisfaction of the communication quality in the hospital. 7. Find out the nurses„ satisfaction of the communication quality with oncologic desease having children and their parents. 8. Find out the factors that are influencing the communication between the nurses and the oncologic desease having children and their parents. Methods: The research was done in Kaunas University of Medicine Hospital, Department of the Children II Internal Medicine, Onco-hematology subdivision, in January – March of 2010, with the permition of the head of the department and the head of the hospital and KUM Bioethics center. There were 9 respondents: 3 children having the oncological desease, 3 mothers and 3 nurses who are working in the Department of the Children II Internal Medicine, Onco-hematology subdivision. The research was carried out using the triangulation of research methods: deep half-structured 6 interview (separate... [to full text]