Darbo tikslas - Išanalizuoti šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymą darbo metu. Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojo darbo krūvį pacientų priėmimo metu. 2. Įvertinti bendros praktikos slaugytojo darbo krūvį. 3. Palyginti privačiose ir valstybinėse PSPC dirbančių šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvį. Tyrimo metodika: anoniminė anketinė apklausa. Šeimos gydytojams ir bendros praktikos slaugytojams atsitiktine tvarka buvo pateiktos anketos, į kurias jie atsakydavo ir grąžindavo apklausėjui. Anketos buvo dalinamos darbo vietose, konferencijų, mokymų metu. Dėmesys buvo kreipiamas į apklausiamojo specialybę ( šeimos gydytojas ar bendros praktikos slaugytojas ), o ne į tai, kokioje PSPĮ jis dirba. Anketos buvo pateiktos 145 šeimos gydytojams ir 139 bendros praktikos slaugytojams. Į anketas respondentai atsakė 100%. Naudoti statistinės analizės metodai: SPSS Statistics 20.0 programa, Kolmogorovo ir Smirnovo testas, Spearman koreliacijos koeficientas, nepriklausomų imčių Stjudento t testas, blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA) su post hoc analizės Bonferonni kriterijumi, tiesinės regresijos metodas. Tyrimo rezultatai: Pastebėta, kad dubliuojasi dauguma šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų manipuliacijų, kai kurių dokumentų pildymas, visos pateiktos apklausos metu funkcijos. Šeimos gydytojai daugiausiai priima lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Tarp privačiose ir valstybinėse gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: To analyse the distribution of workload of family physicians and general practice nurses during the working hours. Tasks: 1. To assess the workload of family physician during the working hours. 2. To assess the workload of general practice nurses during the working hours. 3. To compare the workload of family physicians and general practice nurses employed in the private and public health care centers. Methods: Anonymous questionnaires were presented to the family physicians and general practice nurses in randomised order. The questionnaires were distributed at working places during conferences and training courses. The attention was drawn to the professional qualification of the interviewed person (family physician or general practice nurse) rather than to a primary health care institution where the person was employed. The questionnaires were presented to 145 family physicians and 139 general practice nurses. 100 % of the respondents presented completed questionnaires. SPSS Statistics 20.0 software was used for statistical analysis. Kolmogorov's and Smirnov's test, Spearman's correlation coefficient, Student's T-test for the independent samples, dispersive analysis of blocked data (ANOVA) with Benferonni criterion for the post hoc analysis and method of linear regression were calculated Results: The data showed that many manipulations all functions listed in the questionnaires and completion of some documents duplicated between nurses and physicians. Patients... [to full text]

The primary health care (PHC) institution has a core value in comprehensive health care systems. PHC have been presented as an effective resolution in improving health care, because it is associated with the better health outcomes, lowers health care costs and is related to a greater equity in health. PHC institution was newly established in Lithuania in 1992, when the health care reform was started. Family physicians were retrained from district doctors (pediatricians and internists) or graduated family medicine residency. The recent years have been challenging for Lithuanian family medicine institution. This is the first national study, which evaluates changes in the task profiles and workload of family physicians ten years after the beginning of PHC reform in Lithuania. It provides new information about the differences and similarities in the services of retrained district physicians and physicians after family medicine residency. First time was evaluated family physicians’ satisfaction at national level: are they happy with new role? The study is exceptional because it combines data from patients and their family physicians and gives insight into the attitudes of PHC services users, an important indicator of the quality of health care. Aim of the study: to evaluate changes in family physicians’ task profiles and job satisfaction, and to assess patients’ attitudes towards PHC during ten years of PHC reform in Lithuania. Objectives of the study: 1. To evaluate and... [to full text] / Pirminei sveikatos priežiūrai (PSP) šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes šios institucijos plėtojimas gerina visuomenės sveikatą, paslaugų prieinamumą bei mažina sveikatos sistemos išlaidas. Šeimos gydytojai Lietuvoje nuo 1992 metų pradėti ruošti dvejopai: dalis jų buvo perkvalifikuojami iš apylinkės gydytojų (terapeutų ir pediatrų), kita dalis buvo ruošiama stacionarinėje šeimos medicinos rezidentūroje. Neabejotinai pastarieji PSP reformos metai buvo iššūkis tiek visuomenei, tiek šeimos medicinos institucijai. Tai pirmasis nacionalinis tyrimas, kuriame vertinti šeimos gydytojų veiklos apimčių, darbo krūvio pokyčiai vykdant PSP reformą per dešimtį jos metų. Tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos gydytojų baigusių stacionarinę rezidentūrą panašumus ir skirtumus su šeimos gydytojais, persikvalifikavusiais iš apylinkės gydytojų. Pirmą kartą Lietuvoje šeimos gydytojų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu? Be to, tyrimo metu vienu mtu buvo apklausiami ne tik šeimos gydytojai, bet ir jų pacientai, kurių nuomonė labai svarbi vertinat sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Darbo tikslas: nustatyti šeimos gydytojų veiklos apimtis, jų nuomonę apie darbą ir įvertinti pacientų požiūrį apie pirminę sveikatos priežiūrą per pirminės sveikatos priežiūros reformos dešimtmetį. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti apylinkės ir šeimos gydytojų darbo krūvį, veiklos apimtis ir jų pokyčius. 2. Palyginti šeimos gydytojų nuomonę apie jų darbą ir... [toliau žr. visą tekstą]