Tyrimo tikslas - atskleisti globos namuose augančių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos sąsajas. Globos namuose augantys paaugliai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais. Lietuvoje nėra daug tyrinėtos šių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos psichologinės problemos. Tyrime dalyvavo 52 globos namuose augantys paaugliai. Tyrimas atliktas taikant tris metodus: A. T. Beck nevilties skalė, kitas E. J. Young ankstyvų neadaptyvių kognityvinių schemų klausimynas, trumpoji forma ir trečias Ž. Grakausko bei G. Valicko keturių faktorių streso įveikos klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė merginų imtyje beviltiškumo ir neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajas, kai tuo tarpu vaikinų imtyje šios sąsajos nenustatytos. Tyrimu nustatytos streso įveikos strategijų bei neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajos tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. Beviltiškumo ir streso įveikos strategijų sąsajų nerasta nei merginų, nei vaikinų tarpe. Nenustatyti reikšmingi skirtumai beviltiškumo, streso įveikos strategijų: problemų sprendimo, vengimo bei socialinio palaikymo tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. / The aim of the study was to reveal corellation of hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies in adolescents growing in foster home. Adolescents growing in foster home often interfere psychological difficulties. In Lithuania there is not many researches on adolescents hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies. 52 girls and boys participated in the research from foster home. In the present thesis was applied three methods: A. T. Beck’s hoplessness scale, E. J. Young maladaptive cognitive schemes questioner and Ž. Grakauskas, G. Valickas stress coping strategies scale. The survey results showed the corellation of hopelessness and maladaptive cognitive schemes of girls but the results of boys presents no corelations between hopelessness and maladaptive cognitive schemes. The results of boys and girls showed corellation of stress coping strategies and maladaptive cognitive schemes. There were no meaningful differences of boys and girls on average between hoplessness and stress coping strategies: problems solving, social support and avoidance.

Siekiant geriau suprasti verslo organizacijų darbuotojų patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, jų ryšio nustatymas pasirinktas šio tyrimo tikslu. Kad jį atskleistume, naudojome tris metodikas: Veiksnių, Sukeliančių Stresą Darbe, Įvertinimo Klausimyną (Gulbinaitė, 2007), Pasitenkinimo Darbu Skalę (Spector, 1985) ir Streso Įveikos Klausimyną (Grakauskas, Valickas, 2006), kuriomis ištirta 118 tiriamųjų. Gauti rezultatai parodė, jog vyrai, labiau nei moterys, patiria didesnį darbinį stresą, susijusį su darbo reikalavimais bei darbo santykiais. Tuo tarpu moterys, skirtingai nuo vyrų, patiria didesnį pasitenkinimą darbu, susijusį su darbo organizavimu. Skirtumų tarp jaunesnių (18-25m.) ir vyresnių (26-40m.) tiriamųjų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu nenustatyta. Tačiau rasta, jog vyrų ir moterų grupėse darbiniam stresui didėjant, pasitenkinimas darbu mažėja. Taip pat gauta, jog ne visos streso įveikos strategijos susijusios tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Nustatyta, jog trijose tiriamųjų, patirianči���� skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, grupėse naudojamos streso įveikos strategijos skiriasi tik iš dalies. / In order to understand better the job stress and job satisfaction experienced by workers in business organizations, its link is chosen as the aim of this study. For this reason, there were used three methods: The Evaluations Questionnaire of Variables, That Cause Job Stress (Gulbinaite, 2007), Job Satisfaction Scale (Spector, 1985) and Coping with Stress Questionnaire (Grakauskas, Valickas, 2006). 118 participants took part in this study. The results indicated that men comparing with women experience a bigger job stress, connected with job requirements and job relations. Whereas women, differently than men, experience a bigger job satisfaction, connected with job planning. It was also found that there are no differences of job stress and job satisfaction in groups of younger (18-25 years) and older (26-40 years) participants. Moreover, the results indicated, that when job stress is going up, the job satisfaction is going down in men and women groups. Besides, just some stress coping strategies are interdependent, have connection with job stress and job satisfaction. Finally, stress coping strategies differ just in part in three participants groups, who experience different job stress and job satisfaction.

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]