Magistro baigiamojo darbo tikslas – naudojant standartizuotus testus, diagnozuoti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos personalo darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijos sąryšių ypatumus. Darbe analizuojami įvairių Lietuvių ir užsienio autorių darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijos teoriniai aspektai. Tyrimui atlikti buvo panaudoti du standartizuoti klausimynai: darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijos. Darbinio streso ir vadovo lyderystės testo pagalba anonimiškai buvo apklausti 82 respondentai iš 12 AVMI skyrių. Duomenys apdoroti panaudojant SPSS programą. Tyrimo metu iš dalies pasitvirtino autorės suformuluota hipotezė, kad AVMI susiklostęs personalo darbinis stresas ir vadovo lyderystės orientacijos sąryšiai nėra palankūs, todėl rekomenduotina vadybinė intervencija. Tai patvirtina rasti patikimi ir sistemingi statistiniai ryšiai tarp darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijos. / The main goal of this postgraduate study is to find out the characteristics of relationships between the stress a county tax inspectorate staff suffers at work and the manager’s leadership orientation by using standard questionings. Various Lithuanian and foreign scientists’ theoretical aspects of stress suffered at work and manager’s leadership orientation are analyzed in this study. Two standard questionings were used in the research: the questioning about the stress suffered at work and about the manager’s leadership orientation. 82 respondents from 12 county tax inspectorate departments were anonymously questioned using stress suffered at work questioning and the manager’s leadership orientation questioning. The results summarized using SPSS program. The researcher’s hypothesis that the relationships of the stress a county tax inspectorate staff suffers at work and the manager’s leadership orientation are not favorable and a management intervention is strongly recommended. This conclusion is confirmed by trustworthy and methodical statistical relations between the stress staff suffers at work and the manager’s leadership orientation.

Tyrimo tikslas - nustatyti, X ir Y organizacijų darbuotojų prisitaikymo organizacijoje, saviveiksmingumo bei darbe patiriamo streso sąsajas. Naudoti metodai: Darbiniui stresui įvertinti naudotas Amerikos Streso Instituto darbinio streso klausimynas, sudarytas iš 10 klausimų. Prisitaikymui organizacijoje naudotas Prisitaikymo organizacijoje klausimynas (Morton, 1993), sudarytas iš 4 subskalių (darbinių žinių subskalės, santykių su kolegomis subskalės, akultūrizacijos subskalės, pasitenkinimo darbu subskalės). Šį klausimyną sudaro 22 teiginiai, vertinami Likerto skalėje, nuo 1 iki 5. Saviveiksmingumas matuojamas 16 teiginių Noe, Wilk (1993) Požiūrio į mokymus klausimyno viena subskale (saviveiksmingumo subskale), kuri buvo naudojama ir A. Skrydailaitės magistriniame darbe – „Požiūrio į profesinį tobulėjimą sąsajos su psichologinėmis charakteristikomis tarp darbuotojų dirbančių nevyriausybinėse ir vyriausybinėse įstaigose”. Tiriamąją imtį sudarė dviejų organizacijų darbuotojai. Pirmoji organizacija X – 62 darbuotojai, antroji – Y organizacija – 205 darbuotojai. Iš viso – 267 respondentai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad saviveiksmingumas siejasi su prisitaikymu organizacijoje, o prisitaikymas organizacijoje su patiriamu darbiniu stresu. Apdorojus respondentų duomenis galima teigti, kad nuo sociodemografinių rodiklių labiausiai priklauso darbinis stresas. Saviveiksmingumo lygmuo taip pat priklauso nuo šių rodiklių, išskyrus amžiaus grupes. O su prisitaikymu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study to asses the the connection between adjustment in organization, self-eficacy and work stress in X organization and in Y organization”. Methods. To asses the work stress in organizations was used American Institute of Stress questionare – Job stress. It compound from 10 propositions. Them employers should evaluate from 1 „absolutely agree” to 10 – „absolutely disagree”. 10 points mean that responder have no work stress at all. To asses adjustment in organization was used Workplace adaptation questionare (Morton, 1993), which is compouned from 4 suscales – job knowledge, relations between colleques, job satisfaction and aculturization subscale. Responders shold evaluate propositions in Likert scale from 1 to 5. Self-eficacy was evaluated by Wilk‘s (1993) questionare Attitude to education one of 13 subscales (self-eficasy subscale). The subjects of the study were 267 employers from both organizations: 62 from X organization and 205 responders from Y organization. The results of the study showed that self – efficacy is connected with adjustment in organization, and adjustment in organization is connected with work stress. Affter analysing empoyeers answers we can say that the hardest connection of sociodemographic statistic‘s is with work stress. Self – efficacy is connected with sociodemographic statistic‘s as well, but there is no significant difference with age groups. And with adjustment in organization there is no significant difference between... [to full text]

Siekiant geriau suprasti verslo organizacijų darbuotojų patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, jų ryšio nustatymas pasirinktas šio tyrimo tikslu. Kad jį atskleistume, naudojome tris metodikas: Veiksnių, Sukeliančių Stresą Darbe, Įvertinimo Klausimyną (Gulbinaitė, 2007), Pasitenkinimo Darbu Skalę (Spector, 1985) ir Streso Įveikos Klausimyną (Grakauskas, Valickas, 2006), kuriomis ištirta 118 tiriamųjų. Gauti rezultatai parodė, jog vyrai, labiau nei moterys, patiria didesnį darbinį stresą, susijusį su darbo reikalavimais bei darbo santykiais. Tuo tarpu moterys, skirtingai nuo vyrų, patiria didesnį pasitenkinimą darbu, susijusį su darbo organizavimu. Skirtumų tarp jaunesnių (18-25m.) ir vyresnių (26-40m.) tiriamųjų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu nenustatyta. Tačiau rasta, jog vyrų ir moterų grupėse darbiniam stresui didėjant, pasitenkinimas darbu mažėja. Taip pat gauta, jog ne visos streso įveikos strategijos susijusios tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Nustatyta, jog trijose tiriamųjų, patirianči���� skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, grupėse naudojamos streso įveikos strategijos skiriasi tik iš dalies. / In order to understand better the job stress and job satisfaction experienced by workers in business organizations, its link is chosen as the aim of this study. For this reason, there were used three methods: The Evaluations Questionnaire of Variables, That Cause Job Stress (Gulbinaite, 2007), Job Satisfaction Scale (Spector, 1985) and Coping with Stress Questionnaire (Grakauskas, Valickas, 2006). 118 participants took part in this study. The results indicated that men comparing with women experience a bigger job stress, connected with job requirements and job relations. Whereas women, differently than men, experience a bigger job satisfaction, connected with job planning. It was also found that there are no differences of job stress and job satisfaction in groups of younger (18-25 years) and older (26-40 years) participants. Moreover, the results indicated, that when job stress is going up, the job satisfaction is going down in men and women groups. Besides, just some stress coping strategies are interdependent, have connection with job stress and job satisfaction. Finally, stress coping strategies differ just in part in three participants groups, who experience different job stress and job satisfaction.

Tyrimo tikslas – nustatyti darbinio streso bei profesinio perdegimo sąsajas su socialinės paramos šaltiniais. Tiriamieji: 196 Kauno miesto vidurinių mokyklų mokytojai: 171 moteris ir 25 vyrai nuo 23 iki 70 metų amžiaus. Tyrimo metodikos: sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas); multidimensinė socialinės paramos skalė, vertinanti paramos, gaunamos iš šeimos, draugų, kitų žmonių, naminių gyvūnėlių, vadovų bei kolegų, stiprumą; HSE darbinio streso skalė, matuojanti darbe patiriamo streso išreikštumą; mokytojų perdegimo skalė, matuojanti perdegimo simptomų išreikštumą. Rezultatai: nustatyta, kad darbinis stresas stipriausiai neigiamai susijęs su šeimos ir vadovų parama, o profesinis perdegimas – su šeimos bei naminių gyvūnėlių parama. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, kitų žmonių, vadovų bei kolegų, darbinis stresas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, naminių gyvūnėlių bei vadovų, profesinis perdegimas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Mažesnė socialinė parama negatyviau veikia vyrus ir vyresnio amžiaus asmenis, o didesnė parama efektyvesnė moterims ir jaunesniems asmenims. Gaunančių mažesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų darbinio streso bei profesinio perdegimo išreikštumas yra didesnis nei moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų. Gaunančių didesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – to examine links between work stress, burnout and social support. Setting: Lithuania, Kaunas. Participants: 196 teachers aged from 23 to 70. 171 women and 25 men. Measurements: sociodemografic variables include subject age, sex, marital status, education; multidimensional social support scale includes family, friends, other people, pets, managers and colleagues support; HSE work stress evaluation scale; teachers burnout scale. Results: the strongest negative correlations observed between work stress and family, and managers support and between burnout and family, and pets support. Those who get more support from family, other people, managers and colleagues indicated lower work stress level than those who get less support. Those who get more support from family, pets and managers indicated lower burnout level than those who get less support. Lower social support negatively affects men and older people, and higher social support more positive affects women and younger people. Men and older people getting lower support from particular resources indicated higher work stress and burnout level than women and younger people. Women and younger people getting higher support from particular resources indicated lower work stress and burnout level than men and older people. Individuals living alone and getting more support from friends and coleagues indicated less work stress than those living not alone. Individuals living alone and getting more support from their pets... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiami personalo darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijų sąryšiai plataus profilio gamybos įmonėje. Siekiant atskleisti kaip darbinį stresą įtakoja vadovo lyderystės orientacijos, analizuojami darbinio streso proceso modeliai, požymiai, priežastys, atskleidžiamos vadovo lyderystės orientacijos vadovavimo stilių teorijų kontekste, apibūdinama darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijų plataus profilio gamybos įmonėje tyrimo metodika, interpretuojami tyrimo metu gauti rezultatai ir remiantis statistiniais metodais (dispersinė, faktorinė, regresinė analizės, sociometrinis metodas), atskleidžiami darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijų sąryšiai. Darbo autoriaus iškelta hipotezė, kad vadovo lyderystės orientacijos įtakoja stresinės įtampos darbe atsiradimą, iš dalies pasitvirtino, nes nustatyti sistemingi pasikartojantys koreliaciniai ryšiai tarp vadovo lyderystės orientacijų ir darbinio streso dimensijų, darbinis stresas didžiausias padangų perdirbimo padalinyje ir nekilnojamojo turto padalinyje, ir atitinkamai prasčiausiai darbuotojų vertinamas vadovų lyderystės šiuose plataus profilio gamybos įmonės padaliniuose. Remiantis regresine analize, vidutiniškai darbinio streso dimensijos įtakojamos vadovo lyderystės orientacijų 11,8 proc., tai rodo, kad stresinės įtampos darbe susidarymui 88,2 proc. turi įtakos kiti organizaciniai veiksniai. / The present Master‘s degree graduate work deals with the problem of connections between personnels work-related stress and managers‘ leadership orientation in a broad spectrum manufacturing enterprise. In order to clarify how work-related stress can be influenced by the orientation of manager‘s leadership, process models, features and reasons of work related – stress are being analysed. Orientations of manager‘s leadership in the context of theories of leadreships styles are discussed in this work as well as the analyze methods of work-related stress and managers‘ leadership orientation in a broad spectrum manufacturing enterprise. The results obtained during this research are evaluated with reference to statistic research methods (such as analysis of variance, factor analysis, regression analysis and sociometric survey) and the connections of work-related stress and managers‘ leadership orientation are being clarified on the basis of the above surveys. The author of this work sets up the hypothesis that managers‘ leadership orientation influences he rise of stress at work, such hypothesis was partially proved as systematically repeating correlation links among the dimensions of managers‘ leadership orientation and work-related stress were established. The highest level of work-related stress was ascertained at the used tire reprocessing subdivision and subdivion of real estate, so accordingly the lowest evaluation of managers’ leadership by the employees in the above... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti kaip darbinio streso raišką veikia tokie sociodemografiniai rodikliai kaip amžius ir lytis. Darbo konceptualioje dalyje atskleidžiami darbinio streso raiškos ypatumai bei darbinio streso sąryšiai su amžiumi ir lytiškumu. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad lytiškumo aspektu darbinio streso raiškos skirtumai labiausiai pasireiškia per menką profesinę savivertę; blogą sveikatą; psichosomatinius simptomus bei diskomfortą dėl menko profesijos prestižo. Amžiaus aspektu darbinio streso raiškos skirtumai labiausiai pasireiškia per netinkamą darbo aplinką ir darbinės aplinkos aprūpinimą; sudėtingą, nemalonų atvykimą į darbą; blogą sveikatą bei menką profesinę savivertę. / The aim of this master work is to explore how job stress expression is affected by sociodemographic characteristics such as age and gender. In the conceptual part of the work are the expression of job stress and correlation between job stress and age and gender relationship revealed. Analysis of survey data shows that the gender aspects of job stress expression occur in low professional self-esteem; poor health; psychosomatic symptoms and discomfort due to the low prestige of the profession. The age aspects of job stress expression occur in inappropriate working environment and working environment provision, difficult, unpleasant arrival to work, poor health and low professional self-esteem.

Šiame magistriniame darbe išanalizuota įvairių Lietuvos ir užsienio autorių organizacinio klimato ir darbinio streso teorinės sąsajos, bei atlikti tyrimai dvejose statutinėse organizacijose. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta du standartizuoti testai: prof. G. Merkio mokslinės grupės sukurtas „Organizacijos klimato krizės“ ir Lietuvoje iki šiol nenaudotas „Darbinio streso“ testas, kurie atskleidė Pataisos namų X ir Tardymo izoliatoriaus Y darbinio streso ir organizacinio klimato būklę. Pateikiamos išvados, diskusijos ir literatūros sąrašas. Išanalizavus tyrimo duomenis, dalinai pasitvirtimo magistriniame darbe iškelta hipotez�� - „Laivės atėmimo įstaigose susiklostęs organizacinis klimatas yra nepalankus, aukštas darbuotojų patiriamas streso lygis, todėl reikalauja vadybinės intervencijos“. Norint tiksliai išanalizuoti organizacinį klimatą bei darbinio streso priežastis, rekomenduotina atlikti kokybinio testo analizę. / In this master degree work there is analyzed the theoretical connection between organizational climate and working stress, and done research in two statutional organizations. Two standardized tests were used for making a research: „Crysis of Organizational Climate“ founded by prof. G.Merkys scientific group and test of „Working Stress“ which was not used in Lithuania up to now. These tests have showed the condition of working stress and organizational climate in Penitentiary X and Interrogation Facility Y. At the end of the work conclusions, discussions and list of literature are presented. Data analysis has showed that hypotesis – „ Organizational climate in the imprisonment institutions is unfavourable, the level of stress experienced by employees is high, therefore managerial intervention is necessary“- formulated in this master degree work was confirmed partially. In order to make a precise analysis of causes of organizational climate and working stress it is recommended to do analysis of quality test.