A family is the first educational institution where a child acquires his basic social standards. A family is also the most important institution for human socialization having a great influence on the development of a child‘s personality. Parents form the biggest part of a child‘s environment the development of a child‘s personality greatly depends on them. The aim of this work is to analyse the typical psychological relation between junior schoolchildren and their mothers on the bases of sex and family status. 400 people (200 children aged 9-11 and their 200 mothers) took part in a survey. 5 questionnaires were used for assessing children‘s psychological feelings, inside calmness, self - assessment, worries about school and motivation for learning. For assessing their mothers‘ psychological feelings, inside calmness and self – assessment 3 questionnaires were used. While carrying out a survey there were given 3 hypotheses which turned to be partly approved. A significant relation was defined between girls‘ inside calmness and their mothers‘ psychological feelings as well as between their self – assessment, whereas the same kind of relation between boys and their mothers was not confirmed. There was also defined a significant relation between boys‘ worries about school and their mothers‘ psychological feelings. A second hypotheses which states that in a two – parent family there is a closer relation between the children‘s inside calmness, psychological mood at school... [to full text]

Nonattendance, behavior problems and social disjuncture of young people shows that pupils have problems: such as the feeling of low self-assessment, lack of self confidence. Economical, social conditions, lack of activities cause different kinds of addiction, breaches of the law, offences among the teenagers. Thus, seeking to see the peculiarities of behavior and self-assessment of pupils who don‘t attend school, it is necessary to perform the detailed objective study by ascertaining which actions define different solutions of problems. The study aim object - 5-10 grade secondary school children not attending school. The aim - to analyse the peculiarities of behaviour and self-assessment of children having school attendancy problems. The main goals: 1. To analyse the teenagers‘not attending school, behavior and self assessment problems, on the basis of scientific-pedagogical, psychological literature. 2. To analyse the attitude of teenagers having school attendancy problems towards themselves, relationship with teachers, parents and contemporaries. 3. To reveal the attitude of pupils, having school attendancy problems towards learning. 4. To prepare recommendations for school administrators and tearchers. Theoretical, empirical and mathematical statistic methods were used. Target group: 302 5-10 grade students’ pupils, having attendancy problems from cities, small towns and villages of Lithuania and 302 tutors. Conclusions: The study show, that: • a quarter of students... [to full text]

Darbe remiamasi metodiniais teoriniais G.Allport, B.G.Ananjev‘o, E.Aronson‘o, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims‘o, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin‘o savęs vertinimo ir Dž.Allan‘o, R.Buckland, S.Ignatjev‘o, K.G.Jung‘o, M.Kiseliov‘os, A.Kopytin‘o, L.Lebedev‘os, A.Piličiausko, N.O.Sučkov‘os ir A.Vaitkevičienės dailės terapijos pagrindais. Savęs vertinimo mokslinės literatūros analizė parodė, jog dėl paauglystę lydinčių fizinių ir emocinių organizmo pasikeitimų kyla įvairių psichologinių problemų, tarp jų - savęs vertinimo sutrikimų. Savęs vertinimas tuo metu yra ne iki galo suvoktas ir labai prieštaringas. Jį sąlygoja savo, kaip mokinio, veiklos ir rezultatų suvokimas bei aplinkinių vertinimas. Kadangi didžiąją laiko dalį paaugliai praleidžia grupėje, savęs vertinimui daug reikšmės turi ir socialinis statusas klasėje. Dėl šių priežasčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, kurie nuolat patiria mokymosi problemų ir socialinę atskirtį klasėje, dažnai vertina save neadekvačiai ar turi žemą savęs vertinimą. Tiriant, kaip dailės terapija veikia 5-6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, savęs vertinimą, buvo atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo metu nustatytas 5-6 klasių mokinių globalaus, diferencijuoto bei konkrečių veiksmų lygių požiūrio į save ir savęs vertinimo laipsnių vidurkiai. Po to jie palyginti su atitinkamais dailės terapijos grupės narių požiūrio į save bei savęs vertinimo parametrais. Taikant įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / The work is based on methodical theoretical ideas of self-appraisal by G.Allporty, B.G.Ananjev, E.Aronson, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin and on the art therapy‘s background by Dž.Allan, R.Buckland, S.Ignatjev, K,G.Jung, M.Kiseliov, A.Kopytin, L.Lebedev, A.Piličiausko, N.O.Sučkov, A.Vaitkevičienės. The analysis of the scientific literature of the self-esteem elicited a fact that physical and emotional changes at the age of adolescence cause the variety of psycological problems including the self-appraisal‘s disbalance. The sense of the self-appraisal at that period of life is not completely recognised and is quite controversial. It is conditioned by the self-evaluating his/her success being a student and the evaluation of their results and abilities by their associates.( the assessment made by adults and by children of his/her own age ) Seeing that teenagers spend most time in a group, the social status in the class plays the major role in the self-assesment. For these reasons the students with special needs, that permanently experience learning problems and feel socially isolated, often evaluate themselves unequal or have the low sense of self-esteem. To find how the art therapy affects the self-esteem of the students with special needs in year 5-6 there was carried out the qualitative and quantitative research. During the quantitative research fulfilled with the students in year 5-6 there were measured the averages of a global and... [to full text]

Darbo tema. Fizinio aktyvumo įtaka Kauno S. Nėries vidurinės mokyklos moksleivių savęs vertinimui ir pasitikėjimui savimi. Darbo objektas. Moksleivių fizinis aktyvumas, savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi. Tyrimo problema. Iki šiol mažai tyrinėta fizinio aktyvumo įtaka moksleivių savęs vertinimui ir pasitikėjimui savimi, todėl iškyla probleminis klausimas ar fiziškai aktyvūs moksleiviai geriau save vertina ir labiau pasitiki savimi nei fiziškai pasyvūs? Darbo aktualumas. Svarbu nustatyti, kokią įtaką jauno žmogaus fizinės veiklos aktyvumas turi jo asmenybės raidai, savęs vertinimui ir pasitikėjimui savimi. Darbo naujumas. Fizinio aktyvumo įtaka 5–12 klasių moksleivių savęs vertinimui ir pasitikėjimui savimi yra mažai nagrinėta. Praktinė reikšmė. Tyrimų rezultatų išvadomis galėtų remtis kūno kultūros mokytojai akcentuodami svarbiausius asmenybes raidos aspektus (pasitikėjimą ir savęs vertinimą) per kūno kultūros pamokas. Hipotezė – fiziškai aktyvūs moksleiviai save geriau vertina ir pasitiki savimi labiau. Jaunesnieji moksleiviai geriau save vertina negu vyresnieji, o vyresnieji moksleiviai labiau pasitiki savimi nei jaunesnieji. Tyrimo tikslas – nustatyti fizinio aktyvumo įtaką Kauno S.Nėries vidurinės mokyklos moksleivių savęs vertinimui ir pasitikėjimui savimi. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti moksleivių požiūrį į fizinį aktyvumą. 2. Nustatyti moksleivių savęs vertinimo lygį lyties ir amžiaus aspektu. 3. Nustatyti moksleivių pasitikėjimo savimi lygį lyties ir... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the work. The influence of physical activity of Kaunas secondary school of S. Nėris schoolchildren‘s self - assessment and self - reliance. The object of the work. Physical activity of the schoolchildren, self – assessment and self – reliance. The problem of the research. The influence of physical activity to schoolchildren‘s self – assessment and self – reliance has not been much explored, therefore the question arises,if physically active cholchildren have more self – assesssment and self – reliance comparing with physically passive schoolchildren? Topicality of the work. It is important to determine the influence of a young man‘s physical activity to his personal development, self assessment and self reliance. Originality of the work. The influence of physical activity to self assessment and self- reliance of 5-12 forms pupils has not been much explored. Practical meaning. Implications of physical activity research can be used by the teachers of physical culture while emphasizing the basic aspects of a personal development ( self reliance and self assessment) during the lessons of physical culture. Hypothesis. Schoolchildren who are physically active are more self confident and better assess themselves than non- physically active pupils.Younger schoolchildren better assess themselves comparing with senior schoolchildren. Senior schoolchildren have better reliance on themselves comparing with younger friends. The aim of the research. To determine... [to full text]

Darbo tyrimų objektas – neįgalių moksleivių, konfliktų sprendimo strategijos, sportinės veiklos motyvacija ir sav��s vertinimas. Tyrimo mokslinė problema - atskleisti skirtingą negalę turinčių asmenų konfliktų sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų pasirinkimą ir savęs vertinimo lygį. Tyrimo tikslas – šiame darbe tiriame skirtingą negalią turinčių jaunuolių (silpnaregių, aklųjų, fiziškai neįgaliųjų ir su cerebriniu paralyžiumi) gebėjimo spręsti konfliktus, motyvaciją dalyvauti sportinėje veikloje ir jų savęs vertinimo ypatumus. Mūsų darbo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingą negalę turinčių jaunuolių, konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio raiškos ypatumus. 2. Ištirti skirtingo fizinio aktyvumo jaunuolių, konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio raiškos ypatumus. 3. Nustatyti sąsajas tarp konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio. Hipotezės: 1. Keliame prielaidą, kad negalės rūšis turi ryšį su neįgalių 15 – 20 metų jaunuolių konfliktų sprendimu, sportinės veiklos motyvų pasirinkimu ir savęs vertinimu. 2. Keliame prielaidą, kad fizinis aktyvumas turi ryšį su neįgalių 15 – 20 metų jaunuolių konfliktų sprendimu, sportinės veiklos motyvų pasirinkimu ir savęs vertinimu. Išvados: 1. Tiriant skirtingą negalią turinčių neįgalių jaunuolių, konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – conflicts solution strategies, sport activity motivation and the self-confidence of disabled leaners. Scientific problem of research - work scientific problem researches that reveal the self-confidence level of people having different disabilities, the choice of sport activity reasons and ability to solve conflicts. Research goal – young people‘s, having different disabilities (the weak-eyed, the blind, phisically disabled and having cerebral palsy), motivation to take part in sport activities and their peculiarities of self-confidence, and capability to solve conflicts were researched in this work. Objectives of the research: 1. To establish the peculiarities of young people having different disabilities, conflict solution strategies, sport activity motives and the level of self-confidence expression. 2. To research the peculiarities of young people having different phisical activity, conflict sollution strategies, sport activity motives and self-confidence level expression. 3. To establish whether there is a statistically reliable connection among conflict solution strategies, sport activity reasons and self-confidence. Hypotheses: 1. We are raising an assumption that the kind of disability influences motives‘ choice of self-confidence level, conflict sollution strategies and sport activity of 15-20 years old disabled young people. 2. We are raising an assumption that thysical activity influences motives‘ choice of self-confidence level... [to full text]

Darbo objektas. sportinių šokių šokėjų patiriamas stresas, jo įtaka savęs vertinimui ir jo įveikimo būdai. Darbo problema: kuo ypatingas streso poveikis sportinių šokių šokėjams ir kokie yra galimi jo įveikimo būdai? Darbo tikslas: nustatyti streso poveikį, jo įtaką savęs vertinimui ir jo įveikimo būdus sportinių šokių šokėjams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti streso poveikį sportinių šokių šokėjams. 2. Identifikuoti streso įveikimo būdus. 3. Nustatyti sportinių šokių šokėjų patiriamo streso įtaką jų savęs vertinimui. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Statistinių duomenų analizė. (Taikant SPSS statistinių duomenų apdorojimo programą) 3. Anketinė apklausa. Tiriamieji klausimai: - Kuo yra išskirtinis stresas kaip reiškinys? - Kokie yra šokėjų patiriamo streso teoriniai pagrindai? - Koks yra streso poveikis sportinių šokių šokėjų savęs vertinimui? Išvados. 1. Sportinių šokių šokėjos dažniau nei šokėjai patiria stresą (p=0,040). Tiek vyrai, tiek ir moterys dažniausiai stresą patiria profesinėje veikloje – šokiuose (p=0,225). Dauguma sportinių šokių šokėjų šokdami stresą jaučia kartais (p=0,653). Sportinių šokių šokėjams dažniau nei šokėjoms stresą labiausiai kelia integruojančios arba ribinės funkcijos (p=0,002). Tiek vyrams, tiek ir moterims stresą dažniausiai kelia siekis būti geriausiu (p=0,773). Sportinių šokių šokėjoms dažniau nei šokėjams stresą kelia psichiniai stresoriai (p=0,002), o šokėjams vyrams dažniau nei moterims pasireiškia... [toliau žr. visą tekstą] / Object of this paper. Stress experienced by dance sport dancers, its influence to their self assessment and stress coping techniques. Problem of this paper: what is the speciality of stress experienced by dance sport dancers and what are possible its coping techniques. Aim of this paper: to identify effect of stress, its influence to self assessment and stress coping techniques to dance sport dancers. Tasks of this paper: 1st – to assess stress effect to dance sport dancers. 2nd – to identify stress coping techniques. 3rd – to identify influence of stress effect to dance sport dancers self assessment. Research methods: 1. Analytical Review of Literature . 2. Analysis of Statistical Data. (Using SPSS statistical data processing program) 3. Questionnaire survey. Research questions: - What is an exclusivity of stress phenomenon? - What are theoretical frameworks of dancers experienced stress? - What is the effect of stress to dance sport dancers self-assessment? Conclusions. 1. Sport dance dancers female more often than male feel stress (p = 0.040). Both male and female tend to suffer stress in their profession activities - dancing (p = 0.225). Most of dance sport dancers sometimes feel stress (p = 0.653). Dance sport dancers male more often then female integrative functions cause stress (p = 0.002). Often stress is caused by aspiration to be the best to both dance sport dancers female and male (p = 0.773). Stress is caused by mental stressors more often to dance sport... [to full text]

Daugeliui moterų nėštumo laikotarpis gali būti konfliktiškas, jos gali jausti nerimą ar būti prislėgtos nuotaikos viso nėštumo metu. Žemas moterų savęs vertinimas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu, nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu kas nepalankiai veikia nėštumo eigą, nėščios moters psichologinę savijautą nėštumo metu ar turi neigiamą įtaką gimdymui, moters psichologinei būsenai po gimdymo bei kūdikio vystymuisi. Tyrimo tikslas - nustatyti demografinių, socialinių bei sveikatos veiksnių ir psichologinės adaptacijos sąsajas nėštumo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 nėščių moterų. Tyrimas atliktas Kauno mieste. Respondentės buvo tiriamos Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu, Prisirišimo prie būsimo kūdikio skale, Edinburgo pogimdyminės depresijos skale ir Spilbergerio C. D. Nerimo skale. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus, iškėjusių ir turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu yra geresnė nei jaunesnio amžiaus, netekėjusių ir žemesnio išsilavinimo moterų. Moterys turinčios darbą, didesnes pajamas ir kitų vaikų šeimoje geriau adaptuojasi nėštumo laikotarpiu. Šių moterų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, jos pripažįsta savo nėštumą, jos jaučiasi geriau pasiruošusios gimdymui, jos nebijo skausmo, bejėgiškumo ir prarasti savitvardą gimdymo metu, jos yra stipriau prisirišusios prie... [toliau žr. visą tekstą] / The pregnancy period for the majority of women can be a disputed matter; they can feel anxiety or be in depressed mood during all the pregnancy. The low self-esteem of the women, absence of the sense of motherhood, inability to adapt to the changing life situation during the pregnancy, and the pregnancy complications may make the woman’s psychological adaptation during the pregnancy more difficult, which affects negatively the course of pregnancy, psychological condition of the pregnant woman, labor, woman’s psychological condition after the labor and the baby’s development. The aim of the study was to determine the links between psychological adaptation and demographical, social and health factors during the pregnancy. 200 pregnant women took part in the study. The study was done in Kaunas city. The respondents filled the Prenatal Self-Evaluation Questionnaire, Maternal Antenatal Attachment Scale, Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS, Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. It was determined that the psychological adaptation of elder, married women and women with high education during the pregnancy is better than that of the younger, single women or women with lower education. The women, who have job, receive bigger income and have more children in the family adapt themselves better during the pregnancy. Their mood in the pregnancy period is better, they do not feel anxiety, accept their pregnancy, feel more ready for labor, are not afraid of pain, helplessness... [to full text]

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]