Tyrimo tikslas – išsiaiškinti priekabiautojų - aukų, tik priekabiautojų ir tik patyčių aukų bei į patyčias neįsitraukusių paauglių savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 211 Kauno Antano Smetonos gimnazijos mokinių: 140 (66 proc.) mergaičių ir 71 (34 proc.) berniukas. Tirtų mokinių amžius nuo 12 iki 18 metų, amžiaus vidurkis 15 m. Tiriamieji buvo apklausiami mokykloje klasės valandėlių ir pamokų metu, gavus raštiškus mokyklos direktorės ir paauglių iki 16 m. tėvų sutikimus. Apklausą padėjo atlikti mokyklos psichologė. Patyčių dalyvių vaidmenų nustatymui buvo pasirinktas R. Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės (2006) klausimynas, savęs vertinimui tirti buvo pasirinkta M. Rosenberg (1965) savęs vertinimo skalė ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti – R. Jessor ir kt. (1992) sveikos elgsenos klausimynas. Tiriamieji turėjo atsakyti į 26 klausimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad į patyčias neįsitraukę paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu nei į patyčias įsitraukę paaugliai. Į patyčias neįsitraukusios paauglės – mergaitės alkoholį vartoja rečiau nei priekabiautojos – aukos ar tik priekabiautojos. Dažniausiai iš visų patyčių dalyvių vaidmenų grupių cigaretes rūko priekabiautojos – aukos mergaitės; rečiausiai cigaretes rūko patyčių aukos ir į patyčias neįsitraukusios paauglės mergaičių grupėje. Analizuojant sąsajas tarp patyčių dalyvių vaidmenų savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate self-esteem and psychoactive substance use peculiarities of bully-victims, pure bullies, pure victims and adolescents who do not engage in bullying. The subjects of the study were 211 school – children from Kaunas Antanas Smetona gymnasium: 140 (66 per cent) girls and 71 (34 per cent) boys at the age of 12 – 18. The mean age of the school - children was 15 years. The participants were interviewed during the lessons with permissions of the gymnasium director and younger than 16 years adolescent’s patents. The gymnasium psychologist helped to interview adolescents. Bullying roles were found with Evaluation of the prevalence of bullying questionnaire by R. Povilaitis and J. Valiukevičiūtė (2006), self-esteem was assessed with Rosenberg Self-Esteem Scale (1965) and psychoactive substance use was assessed with Health behavior questionnaire by R. Jessor et al. (1992). The participants were asked to fill in the form of 26 questions. The results of the study showed that adolescents, who do not engage in bullying, are higher self-esteem than adolescents, who engage in bullying. Girls, who do not engage in bullying, more rarely use alcohol than bully-victims and pure bullies. Bully-victim girls more often smoke cigarettes than other bullying roles; girls, who do not engage in bullying, and pure victims girls more rarely smoke cigarettes than other bullying roles. The analysis of the relationship between self-esteem of bullying roles and... [to full text]

The purpose of this is work to analyse self-awareness, self-esteem, sense of coherence, understanding of sequence of a vital way, and also a choice of attractive and unattractive images of this sequence at 7-8 years children’s from not full families in comparison with children from full families. Self-esteem was measured by the semantic differential type scale developed by Beresneviciene D. (1995) and Pileckaite-Markoviene (2001). Sense of coherence scale for children was measured by Margalit (1995) and Pileckaite-Markoviene (2001). Identify own age, understanding of sequence of a vital way, and also a choice of attractive and unattractive images, was investigated using a technique of children's self-awareness by Belopolskaja N.L. (1998). 241 primary school children (163 from full families and 78 not full families) were evaluated using these tools. The results showed that children from not full families estimate themselves below on parameter "happy" (t(239) =3,281, p=0,001) than children from full families. Results have shown that children from full families have a higher level of sense of coherence, than children from not full families. Statistically important difference is visible on components “trust to an environment " (t(239)=2,627, p=0,009) and "acceptance of requirements of an environment” (t(239)=2,464, p=0,014). Results of empirical investigations showed that primary school children with high level of sense of coherence had higher level of self-esteem (r=0,378... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas paauglių savęs vertinimo ir tarpasmeninių santykių su bendraamžiais ryšys. Suformuluotas tikslas – išsiaiškinti bendraamžių grup÷s įtaką paauglių savęs vertinimui ir tarpusavio santykiams. Darbe naudota T. Liri bei bendraautorių G. Leforž, R. Sazek 1957 metų daugiaaspektinis tarpasmeninių santykių kvantifikacijos testas bei pusiau struktūruotas interviu. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 116 paauglių, besimokinančių VII – VIII – IX klas÷se, kokybiniame tyrime dalyvavo – 4 paaugliai. Analizuojant mokslinę literatūrą, išanalizuota paauglių bendravimo ir tarpasmeninių santykių su bendraamžiais ypatumai, svarba paauglyst÷s amžiuje. Tyrimo metodais buvo tirta, kaip paaugliai vertina save, juos supančius bendraamžius, kaip nor÷tų, kad juos vertintų bendraamžiai bei paauglių ir bendraamžių tarpusavio santykiai. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp paauglių ir bendraamžių tarpusavio santykių ir paauglių savęs vertinimo. Tyrimu nustatyta paauglių ir bendraamžių tarpusavio santykių įtaka paauglių savęs vertinimui. Paaugliai savo santykius su bendraamžiais įvertino ne itin palankiai. Tyrimo duomenys atskleid÷, kad paaugliai bendraamžius vertina kaip netinkamai besielgiančius bei tai, kad jų tarpusavio santykiuose dominuoja daug negatyvių patyrimų bei netinkamo elgesio, kas savaime turi įtakos paauglių savęs vertinimui. Netinkami paauglių santykiai su bendraamžiais įtakoja paauglių psichinę savijautą bei norą tapti autoritariais asmenimis. Atliekant... [toliau žr. visą tekstą] / In der vorliegenden Bachelorarbeit wird die Relation zwischen Selbstschätzung der Teenager und ihren Verhältnissen mit den Gleichaltrigen analysiert. Es wurde das Ziel gesetzt, den Einfluss einer Gruppe von Gleichaltrigen auf die Selbstschätzung und die Verhältnisse zu erforschen. In der Arbeit wurde vielaspektiger Quantifizierungstest der Verhältnisse von T. Liri und Mitautoren G. Leforge und R. Sazek von dem Jahr 1957 und halbstrukturiertes Interview herangezogen. An der quantitativen Untersuchung haben 116 Teenager und an der qualitativen Untersuchung 4 Teenager aus den Klassen 7, 8 und 9 teilgenommen. Bei der Analyse der wissenschaftlichen Literatur wurden die Besonderheiten des Umgangs der Teenager und deren Verhältnisse mit den Gleichaltrigen, deren Bedeutung im Teenageralter behandelt. Mittels der Untersuchungsverfahren wurde es analysiert, wie Teenager sich selbst und ihre Gleichaltrigen einschätzen, wie möchten sie von den Gleichaltrigen eingeschätzt werden und wie die Verhältnisse der Teenager mit den Gleichaltrigen sind. Bei der Analyse von Untersuchungsdaten versuchte man eine Relation zwischen den Verhältnissen der Teenager mit ihren Gleichaltrigen und Selbstschätzung der Teenager einzublicken. Die Untersuchung erschloss, dass die Verhältnisse der Teenager mit den Gleichaltrigen die Selbstschätzung der Teenager beeinflussen. Die Teenager haben ihre Verhältnisse mit den Gleichaltrigen nicht besonders positiv eingeschätzt. Aus den Untersuchungsdaten gab sich heraus... [to full text]

Magistro darbo tema: „Asmens, turinčio neįgalumą, veiksmų, sąlygojamų asmeninių galių ir socialinės aplinkos, reikšmė karjeros projektavimui“ Tyrimo objektas: . asmenų, turinčių neįgalumą, sprendimai ir veiksmai projektuojant karjerą Tyrimo problema: kokius sprendimus ir veiksmus, sąlygojamus asmeninių galių ir socialinių aplinkybių, atlieka žmogus, turintis neįgalumą, projektuodamas karjerą? Tyrimo tikslas: nustatyti, kokius veiksmus, žmogaus, turinčio neįgalumą, karjeros projektavime lemia asmeninės galios ir socialinės aplinkybės. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti karjeros projektavimo sampratą. 2. Atskleisti asmenų, turinčių neįgalumą, veiksmus siekiant karjeros, sąlygojamus asmeninių galių. 3. Atskleisti asmenų, turinčių neįgalumą, veiksmus projektuojant karjerą, sąlygojamus socialinės aplinkos. 4. Apibendrinti asmeninių galių ir socialinės aplinkos poveikį asmens, turinčio neįgalumą, karjeros projektavimui. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros (psichologinės, pedagoginės, sociologinės) analizė; interviu; teksto turinio (content) analizė. Išvados:  Karjeros projektavimo sampratos vertinimas dviem pagrindiniais aspektais – asmeninėmis galiomis ir socialinė aplinkos įtaka – parodė, jog šie aspektai labai glaudžiai susiję.  Asmenų, turinčių neįgalumą, veiksmai projektuojant karjerą buvo sąlygoti iniciatyvumo, savarankiškumo, atvirumo kaitai, atsakingumo, sąmoningo ir laisvo pasirinkimo bei profesinės adaptacijos apraiškų.  Palanki... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the work: „Person with a disability, the action induced personal empowerment and social environment, the importance of career planning“. The object of research - persons with disabilities, the decisions and actions of the design career. The problem of the research - the decisions and actions driven personal empowerment and social factors play a man with a disability, designing career? The aim of the research - determine what action, a person with a disability, a career in design leads to personal power and social circumstances. The objectives of the research: 1. Theoretically, based on the career design concept. 2. Exposing people with disabilities, steps towards a career-driven personal empowerment. 3. Exposing people with disabilities, steps in designing a career-driven social environment. 4. Summarize personal empowerment and social environment on the person with disability, career design. The research methods:: the scientific literature (psychological, educational, sociological) analysis, interviews, text content analysis. Conclusion:  Career Design concept evaluation in two main aspects - personal power and social influence of the environment - has shown that these aspects are closely linked.  Persons with a disability, the action has lead to a career in the design of initiative, independence, openness to change, responsibility, conscious and free choice, and professional adaptation manifestations.  favorable social environment gives him access to... [to full text]

Darbe atlikta teorinė savęs vertinimo sampratos ir vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, psichosocialinių poreikių (saviraiškos, bendravimo, emocijų raiškos) tenkinimo kaip optimalaus savęs vertinimo ugdymosi prielaidos analizė. Nustatyta, kad vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimas gali būti neadekvatus, o dailės terapija, inicijuojanti šių vaikų saviraišką, gali padėti ugdyti(s) ir kelti savęs vertinimą. Iškelta hipotezė, kad dailės terapija yra veiksminga vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimui ugdyti(s). Atliktas veiklos tyrimas, kurio tikslas- atskleisti dailės terapijos veiksmingumą vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimui. Tyrime dalyvavo septyni paruošiamosios mokyklai grupės, vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą turintys vaikai. / Heoretical analysis of the concept of self-esteem and meeting of psychosocial needs (self-expression, communication, expression of emotions) of children having speech disorders, as the presupposition of optimal self-esteem has been performed in the research work. It has been identified that self-esteem of children having speech disorders may be inadequate, and art therapy initiating self-expression of these children may help in self-education and increase their self-esteem. The hypothesis has been raised that art therapy is efficient in developing self-esteem of pupils having speech disorders. Activity research the aim of which is to reveal the efficiency of art therapy on the self-esteem of pupils having speech disorders has been performed. Seven pre-school group children having moderate and severe speech underdevelopment participated in the research.

Tyrimo objektas: mokinių pasitikėjimas savimi, socialinis nerimas, ir savęs vertinimas. Tyrimo tikslas: atskleisti viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo ir savęs vertinimo ypatumus. Hipotezė: viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo lygis skiriasi lyties aspektu, pagal amžių bei pagal tai kokioje mokykloje mokosi: miesto ar rajono. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių bendrą pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį; 2. Palyginti tiriamųjų pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį lyties aspektu; 3. Palyginti miesto ir rajono mokyklų mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo ir savęs vertinimo lygius; 4. Palyginti pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį atsižvelgiant į jų amžių. Tiriamieji: 113 penktos ir aštuntos klasių Kauno miesto ir Kauno rajono mokykloje. Tyrimo metodai: Literatūros analizė, anketinė apklausa ir matematinė statistika. Išvados: 1. Nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų pasižymėjo vidutiniu pasitikėjimo savimi lygiu, kas rodo, kad daugumos apklaustų pasitikėjimas savimi yra optimalus, neperdėtas. Žemu savęs vertinimo lygiu pasižymėjo daugiau nei penktadalis apklaustųjų, o dešimtadalis save vertina aukštu savęs vertinimo lygiu. Taipogi pastebėta, kad 36 proc. respondentų patiria aukštą arba vidutinį socialinio nerimo lygį, likę 64 proc. patiria arba žemą, arba iš vis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: the self-confidence, social anxiety and self-esteem of middle school age pupil. Aim of research: reveal peculiarity the self-confidence, social anxiety and self-esteem of middle school age pupil. Hypothesis: the self-confidence, social anxiety and self-esteem levels of middle school age pupil are different by sex, by age and by school in which they study: city or district school. The goals of research: 1. Examine self-confidence, self-esteem and social anxiety level of middle school age pupil. 2. To compare subject’s self-confidence, social anxiety and self-esteem by sex. 3. To compare subject’s self-confidence, social anxiety and self-esteem by school in which they study. 4. To compare subjects’ self-confidence, social anxiety and self-esteem by age. Subjects of research: There were interviewed 113 fifth and eighth grade students in Kaunas and Kaunas district school. Methods of research: Analysis of literary sources; interview by questioner; Conclusions: 1. It was found that the majority of the respondents characterized the medium confidence level, indicating that the majority of respondent’s self-confidence is the optimal. Low level of self-assessment was characterized by more than one-fifth of respondents, while the self-tenth of a high level of self-assessment. We also observed that 36 percent. Respondent’s experiencing high or medium levels of social anxiety, the remaining 64 percent are, or low, or do not suffer from social anxiety is. 2. It is... [to full text]

Darbo objektas – sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir patiriamų patyčių sąsajos. Tyrimo problema: Viena iš dažniausiai pasitaikančių bendravimo problemų paauglystėje - patyčios. Anot R. Povilaičio ir kt. (2007), jeigu paauglys nesijaučia pakankamai vertingas, jis siekia save su kuo nors palyginti, dažniausiai toks paauglys ieško bendraamžio, kuris, jo supratimu, yra mažiau vertingas. Taip atsiranda patyčios, kurių metu siekiama įrodyti savo pranašumą. Tačiau mokslininkai nesutaria dėl sportavimo įtakos patyčių raiškai. Vieni teigia (Malinauskas ir Šniras, 2006; Šukys ir Jankauskienė, 2008), kad sporto poveikis asmenybės psichologinei sveikatai, socialiniams įgūdžiams, nuo kurių priklauso individo elgesys aplinkoje, yra labai pozityvus, kiti - kad labiau negatyvus (Zajančkauskaitė-Staskevičienė ir Milerytė, 2010), kad ilgalaikė sportinė veikla gali turėti įtakos individų agresyviam elgesiui ir kitoje veikloje (Платонова, 2009). Todėl būtina atkreipti dėmesį į sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi ir šių kintamųjų sąsąją su patyčiomis. Tyrimo tikslas – nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir patiriamų patyčių sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti patiriamų patyčių, pasitikėjimo savimi ir savęs vertinimo sąsają. 2. Išanalizuoti patiriamų patyčių, pasitikėjimo savimi ir sportavimo sąsają. 3. Išanalizuoti patiriamų patyčių, savęs vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the athletes and non-athletes adolescent’s relation among self-esteem, self- confidence and bullying. Research problem: Bullying is one of the most common problems of communication in adolescence. According to R. Povilaitis et al (2007), if the teenager does not feel sufficiently valuable, he/ she tries to compare himself/ herself with someone else and usually such a teenager is looking for his/ her peer who in his/ her opinion, is less valuable. In such a way bullying appears and through it adolescents attempt to demonstrate their superiority. However, scientists disagree on the impact of sport for the bullying expression. Some of them (Malinauskas and Šniras, 2006; Šukys ir Jankauskienė, 2008) state that the impact of sports for the psychological health of the personality, his/ her social skills that affect the individual's behavior in the environment, is very positive, but other scientists (Zajančkauskaitė-Staskevičienė and Milerytė, 2010) maintain that the impact is more negative and that long-term sports activities can affect the aggressive behavior of individuals. (Платонова, 2009). Therefore, it is necessary to pay attention to the athletes and non- athletes adolescents self-esteem and self-confidence and to the relation of these variables with bullying. Aim of the research: to disclose the relation among athletes and non-athletes adolescent self-esteem, self-confidence and bullying. Research tasks: 1. To set the relation among bullying... [to full text]

It was noticed that self-appreciation and sociometric status of basketball players influence not just sporting results and achievements but also relations with team members, other people, as well as athletes’ self-criticism, requirements for themselves, viewpoint towards achievements and rots, their status in the team and a sense of self-value. That prompted to perform an empiric research confirming or denying coherence of self-value sense and sociometric status in the group. On that base we have analysed self appreciation of various performance basketball players (n=38) and sociometric statuses. Results show that majority of various performance athletes estimate themselves adequately. Estimate means of sociometric statuses of various performance teams do not differ statistically neither in sport nor in leisure activity. Thus it is not possible to state that there is a direct coherence between self-appreciation sense of various performance basketball players and sociometric status.

Atlikta labai daug tyrimų, kurie patvirtina tikslo orientacijų ryšį su akademiniais pasiekimais, mokymosi motyvacija, elgesio ir emocijų problemomis bei mokyklos aplinka, tačiau nedaug yra žinoma apie tikslo orientacijų ryšį su paauglių intelektiniais gebėjimais bei savęs vertinimu. Taip pat trūksta informacijos apie globos namuose augantiems paaugliams būdingas tikslo orientacijas bei jų veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti globos namų auklėtinių intelektinius gebėjimus, akademinius pasiekimus, elgesio ir emocijų problemas, savęs bei mokyklos aplinkos vertinimą. Taip pat išsiaiškinti globos namų auklėtiniams būdingų tikslo orientacijų veiksnius. Tirti globos namuose augantys paaugliai (n = 34). Tikslo orientacijos buvo vertinamos sukurtu klausimynu; meistriškumo tikslo orientacijos skalės α = 0,62, o užduoties atlikimo tikslo orientacijos skalės α = 0,67. Vaikų elgesio problemų aprašu buvo vertinamos globos namų auklėtiniams būdingos elgesio ir emocijų problemos. Juos pildė paauglių klasės auklėtojai, globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai (arba psichologai ar auklėtojai). Intelektiniai gebėjimai buvo vertinami, atliekant WISC-III intelekto testą. Taip pat buvo pateikiamas savęs vertinimo klausimynas, kurio α = 0,89, ir mokyklos aplinką vertinantis klausimynas, kurio α = 0,74. Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavę paaugliai turi gana žemus intelektinius gebėjimus (IQ rezultatų rodikliai yra žemiau 100, t.y., žemiau vidurkio) bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are a lot of researches, which confirm a link between goal orientations and academic achievements, learning motivation, behavioral and emotional problems and school environment. Still, there is not a lot of information on the link between goal orientations and intellectual abilities of adolescents as well as with their self-esteem. Also, there is not enough information about the factors that may influence goal orientations. One of the aims of this research was to estimate the intellectual abilities, academic achievements, behavioral and emotional problems, self-esteem and school environment of the adolescents, living in foster home. Also, to clear up, what are the main factors, that may influence the goal orientations of adolescents, living in foster home. Adolescents, living in foster home (n = 34) took part in this research. The goal orientations were assessed by means of questionnaire, in which there were mastery goal orientation scale (α = 0, 62) and task performance goal orientation scale (α = 0, 67). Adolescents were also evaluated by their educators, foster home’s social workers (either psychologists or housefathers), using the Inventory of children behavioral problem’s. Intellectual abilities were assessed by performing WISC-III intellect test. Also, the adolescents completed the questionnaire of self-esteem (α = 0,89) and the questionnaire of school environment (α = 0,74). The results showed, that the intellectual abilities of adolescents... [to full text]

Teorinė mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka mokinių savęs vertinimui analizė parodė, kad mokytojas įvairiuose moksliniuose šaltiniuose traktuojamas kaip kvalifikuotas ugdymo veikėjas, dėstomo(jo) dalyko ir mokinio psichologijos, edukologijos, vadybos žinovas, koordinuojantis klasės ugdomąjį procesą per įvairias pedagoginės veiklos sritis. Tačiau, ar mokytojo veikla, kaip klasės vadovo yra veiksminga ugdytiniams, priklauso nuo paties pedagogo kompetencijų, ypač bendraujant, giliau pažįstant mokinius, suprantant, kuriant įvairias sąveikos situacijas. Mokytojas ugdytinius turi taip pažinoti, įžvelgti jų elgesį, asmenybę, pastebėjęs neadekvatų mokinių savęs vertinimą, jį koreguoti. O juk savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių asmenybės vidinių darinių, kuris palieka neišdildomus pėdsakus visuose žmogaus poelgiuose ir veiksmuose nuo ankstyvosios vaikystės iki gilios senatvės. Apibendrinus mokinių savęs vertinimo problemą mokslinėje literatūroje, galime daryti prielaidas, kad: šiuolaikinėje edukologinėje, sociologinėje, psichologinėje literatūroje, individo savęs vertinimas – daugelio mokslininkų tyrimo objektas; individo savęs vertinimas traktuojamas, kaip sudėtingas darinys, jis neatskiriamas nuo aplinkinių; svarbu siekti adekvataus savęs vertinimo. Mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka stiprinant pradinių klasių mokinių savęs vertinimą. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti ryšį tarp pradinių klasių mokinių savęs vertinimo ir mokytojo kaip klasės vadovo veiklos. Iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of teacher’s as a class tutor work influence for pupils self evaluation displayed that, tutor in a various scientific sources is interpreted as skilled worker of education, expert of management, lectured subject and pupil’s psychology, education, who coordinates educational process of class through various fields of pedagogical activities. However, whether teacher’s work as class tutor is effective to personnel, depends on educator competence, especially when communicating and trying to profound and understand them deeper, creating various situations of interaction. Teacher has to know the personnel very well, to perceive their behaviour, personality and to correct an observed inadequate pupils self evaluation. It is the truth that self evaluation is one of the most significant inner personality derivatives, which leaves indelible trace in all human deeds and actions from early childhood till venerable age. In generalising pupil’s self evaluation problem in academic literature, it could be presumed that: in modern literature of education, sociology, psychology, self evaluation of individuals is the research object of the majority scientist; self evaluation of individual is interpreted as complicated derivative, which is inseperable from surrounding people; it is important to seek adequate self evaluation. Teacher’s as a tutor of the class work influence in fortifying self evaluation of primary school pupils. Revalating hypothesis: it is probable that... [to full text]