Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai turi ypač didelę įtaką darbo jėgos judėjimui tarp įvairių žemynų ir valstybių. Kadangi mūsų šalyje trūksta tam tikrų profesijų darbuotojų, įmonės stengiasi šias spragas pašalinti kviesdamos užsieniečius užimti laisvas darbo vietas. Nors dabartinėmis sąlygomis darbo jėgos judėjimas yra neišvengiamas reiškinys, kiekviena valstybė stengiasi apsaugoti savo šalies darbo rinką nuo nepamatuotai didelės imigrantų invazijos, nes tai sukelia demografinių, ekonominių, socialinių ir net politinių problemų. Atsižvelgiant į aktualijas, pastaruoju metu išėjo nauji teisės aktai, reguliuojantys užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tvarką, kuriais buvo nustatytos palankesnės šeimos susijungimo sąlygos, taikomos aukštos kvalifikacijos darbuotojams, užsieniečiams, atvykstantiems dėstyti, stažuoti ar pagal mainų programas, taip pat investuojantiems Lietuvoje užsieniečiams, sugriežtintos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygos užsieniečiams, ketinantiems užsiimti Lietuvoje verslu. Darbe yra nagrinėjamas Europos Sąjungos piliečių įsidarbinimo reglamentavimas, trečiųjų šalių piliečių darbo teisinis reguliavimas. Nemažai dėmesio skiriama ir „Mėlynosios kortos“ („blue card“) institutui, nes tokiu būdu buvo užtikrintos palankesnės kvalifikuotų darbininkų iš trečiųjų šalių darbo ir gyvenimo Europos Sąjungoje (kartu ir Lietuvoje) sąlygos. Atliekant tyrimą, buvo analizuojami galiojantys ir planuojami priimti Lietuvos Respublikos teisės aktai... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical and Practical Problems Concerned with the Legal Regulation of the Employment of Foreign Nationals World processes of globalization have particularly strong influence on mobility of labor between the various continents and countries. As our country lacks certain professions, companies try to eliminate these gaps by inviting foreigners to take available jobs. Although the current conditions of labor movement is an inevitable phenomenon, each country tries to protect its own labor market from arbitrary large immigrant invasion, because it causes demographic, economic, social and even political problems. In view on current affairs came new legislation regulating the employment of foreigners Lithuania procedure, which established favorable conditions for family reunification for high-skilled workers, foreigners coming to teach, according to the exchange or internship programs, as well as foreigners investing Lithuania, tightened a temporary residence permit Republic of Lithuania, the issue of treatment for foreign nationals wishing to engage in business in Lithuania. The work is scrutinized by the European Union employment regulation of foreign workers, of third-country nationals who are of legal regulation. Much attention has been paid on the „Blue Card“ („blue card“) institute, since it had secured more favorable to skilled workers from third countries working and living in the European Union (together with Lithuania) conditions. The thesis analyses existing and... [to full text]

The beginning of the 3rd millenium is characterized by the formation of the post modern society. Change is the main feature of it. We face quite a number of global economical and social, crime, political problems that have over-crossed boundaries of a state or society. Referring to Zaleskienė (2002), solving these problems require changes in our understanding of individual socialization and the necessity to acknowledge a citizen‘s role as most importan in democratic socium. As a result, we come to a new perspective and the necessity to develop citizenship depending on how a person understands the world and acts in it. After the restoration of Lithuanian independence, when we starte formation of civic society and integration into European Union, the question of citizenship became extremly critical. Citizenship training was defined a priority of the educational reform in Lithuania („Lithuanian Educational Conception“, 1900). An integrated program of teaching citizenship was published in 1994 („General Programs“). Backgrounds of civic society were introduced in school curriculum in 1998. since 1990 the topic has been the focus for discussions by representatives of social studies in Europe:e.g., T. McLaughlin, 1997; M.Montane, Y.Beernaert, 2001; J.P.harpes, E.Meehan; J.M.Ferry, 1993. Much attention to different aspects of civic education is given in Lithuanian educational literature as well. R. Grigas (2000), A. Šliogeris (2000), V. Jakavičius (1998), V. Gudonienė (2002), V... [to full text]

Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]

This Master Thesis reveals how illegally residing TCN family members of static European Union citizens might get residence rights by relying on EU law; it also distinguishes the existing problems related to residence rights of illegally residing TCNs and proposes theoretical and practical solutions. The first part of the Master Thesis reveals how the EU may protect family rights despite the fact that it has no competence in human rights’ area and discloses what family mebers are being protected in the EU. The second part proves that illegally residing TCNs have possibilities to get residence rights in the EU on the grounds of the protection of their family life by relying on Article 7 of the Charter, the norms of Return directive and the citizenship status of family members – EU citizens. The third part discloses that the case-law of the EUCJ does not ensure for illegally residing TCNs adequate protection of their family life because the practise of the EUCJ in illegally residing TCNs’ cases is too heterogeneous and the Court applies insufficient criteria. Therefore seeking to find out what additional criteria could be applied in illegally residing TCNs’ cases an expert survey has been conducted and a set of criteria, which could be applied in all illegally residing TCNs’ cases related to residence rights, has been suggested. / Magistro baigiamajame darbe išanalizuota, kaip Europos Sąjungos piliečių, nesinaudojančių judėjimo laisve, šeimos nariai – nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – gali gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi Europos Sąjungos teise; darbe išryškintos pagrindinės problemos, susijusios su nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis gyventi šalyje bei pasiūlyti teoriniai bei praktiniai problemų sprendimai. Pirmoje darbo dalyje išaiškinta, kaip Europos Sąjunga gali ginti šeimos teises, nepaisant to, kad ES neturi kompetencijos žmogaus teisių srityje bei atskleista, kokie šeimos nariai yra saugomi Europos Sąjungoje. Antroje dalyje įrodyta, kad, siekant apsaugoti šeimos gyvenimą, nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai turi galimybių gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi 7 Chartijos straipsniu, Grąžinimo direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos piliečių pilietybės statusu. Trečioje dalyje atskleista, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neužtikrina nelegaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams tinkamos jų šeimos gyvenimo apsaugos, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose yra nevienalytė ir Teismas taiko nepakankamai kriterijų. Todėl, siekant išsiaiškinti, kokie papildomi kriterijai galėtų būti taikomi nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose, buvo atlikta ekspertų apklausa ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo pasiūlyta kriterijų visuma, kuri galėtų būti taikoma... [toliau žr. visą tekstą]