Magistro darbo objektas – muziejų ir visuomenės santykis Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti dabartinių Lietuvos muziejų potencijas atitikti visuomenės poreikius. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti muziejaus sampratas bei jų raidą, ištirti istorines muziejaus institucijos veiklos tendencijas, išanalizuoti teisinio Lietuvos muziejų administravimo modelį, pasitelkus kasmetines statistines Lietuvos muziejų veiklos ataskaitas bei atsižvelgiant į lankytojų skaičių ištirti muziejaus ir visuomenės santykį išskiriant tokias muziejų komunikacines funkcijas: eksponavimą, edukaciją ir leidybą nuo 1992 m. iki 2005 m. Naudojantis dokumentų analizės bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad pagal daugumą analizuotų ir lygintų rodiklių muziejai palaipsniui tampa vis atviresniais, lengviau prieinamais visuomenei. Muziejinė veikla Lietuvoje nuo 1992 m. iki 2005 m. palaipsniui įgavo platesnių užmojų: leidžiamų katalogų ir kitų leidinių iki 2002 m. daugėjo, vėliau rezultatai ėmė kiek mažėti, kiekvienais metais Lietuvos muziejai įsigyja vis daugiau eksponatų, rengiamų parodų bei kitų renginių, organizuojamų ekskursijų kasmet daugėja. Lankytojų skaičius taip pat kasmet didėja, iš to galima daryti išvadą jog muziejų veikla Lietuvoje visuomenei yra aktuali, lankytojų gausėjimas rodo visuomenės reakciją į muziejaus organizuojamus renginius, programas, parodas ir kt. Iš kasmetinių Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos renkamų statistinių ataskaitų apie muziejų veiklą Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is the relation between museums and society in Lithuania. The purpose of this work is to investigate the current potentials of Lithuanian public museums to comply with the society needs. The basic work tasks are to explore historical and theoretical conceptions of public museum and the understanding of museum in Lithuania in general, to look at museum as an institution, to analyze the legal model of Lithuanian museum administration, to determine the relation between the museum communication and society, furthermore, to explore the relation between museum and society with the help of the annual statistical Lithuanian museum activity reports and considering the number of visitors, distinguishing such museum communication functions as exhibitions, education and publishing from 1992 to 2005. While performing the research of the conceptions of museum and its changes, the evolution of museums unfolds marking the gradual transformation of museum from the particularly limited publicity, i.e., collections available only to the very narrow circle of people and the representatives of the high society to almost unlimited publicity museums, i.e., current institutions that enable attending of museums and obtaining all the information required to all the broad society. Although the institutionalism of current museums set specific rules and the procedure of museum work, which partially limits the access to museum valuables determining the visit hours, the nature of... [to full text]

Magistro darbo „Istorinio muziejaus paradigma: Lietuvos nacionalinio muziejaus atvejis“ objektas – istorinio muziejaus paradigma Lietuvos nacionalinio muziejaus atveju. siekiama įrodyti hipotezę, kiek Lietuvos Nacionalinis Muziejus atitinka istorinio muziejaus paradigmą. Magistro darbe autorė analizuoja istorinio muziejaus paradigmą Lietuvos nacionalinio muziejaus atveju, apžvelgdama LNM raidos bruožus, muziejaus organizaciją ir jos priklausomumą nuo politinio konteksto, statistiškai lygindama LNM rinkinius sovietmečiu ir Nepriklausomybės laikotarpiu bei analizuoja muziejinius kontekstus, apžvelgia jų tendencijas, prioritetus bei vertybinius kriterijus sudarant ekspozicijas. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, literatūros sąrašas iš 56 literatūros bei 6 archyvinių šaltinių ir priedai. Darbe teigiama, jog šiandien Lietuvos nacionalinis muziejus yra didžiausias ir svarbiausias šalies muziejus, nacionalinė kultūros įstaiga, institucinis ICOM (Tarptautinė muziejų taryba) ir Europos istorijos muziejų Tarybos narys. Muziejus, būdamas viena pagrindinių kultūrinio turizmo sudedamųjų dalių, prisideda prie informacinės visuomenės plėtojimo, patrauklaus šalies įvaizdžio kūrimo, neturėdamas galimybių tinkamai įvertinti muziejuje dirbančius kvalifikuotus specialistus. Lietuvos kultūros paveldo sistemoje muziejus yra didžiausia kilnojamo paveldo saugykla, sukaupusi per 1 mln. eksponatų, kurioje saugomi pagrindiniai Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In the MA paper of conducted by Alina Pociute a student of museology program of Vilnius University Communications Faculty „The Paradigm of Historical Museum: the Case of Lithuanian National Museum“ an attempt is made to prove a hypothesis of how well the Lithuanian National Museum corresponds to the paradigm of a historical museum. In the MA paper the author deals with the paradigm of historical museum in terms of the case of Lithuanian National Museum reviewing the peculiarities of the development of the LNM together with its organization and dependence on political context and statistically comparing the selections of LNM during the Soviet times and the times of Independence. The author also analyzes the museological contexts, reviews their trends, priorities and value criteria while composing the expositions. The paper consists of an introduction, three parts, conclusions, references of 56 literature and 6 archival sources and appendices. In the paper it is stated that today the Lithuanian National Museum is the largest and the most important museum in the country, the establishment of national culture, an institutional member of the ICOM (International Council of Museums) and the European Council of Historical Museums. The museum, being one of the component parts of the cultural tourism, does contribute to the development of an information society, creation of an attractive image of the country without having a possibility to properly evaluate the qualified... [to full text]

Magistro darbe analizuojama Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimas internete: teoriniai ir teisiniai aspektai, būdai, atskiri proceso elementai, technologijos, etapai ir efektyvumas siekiant patvirtinti ar paneigti iškeltą hipotezę. Darbo tikslas − surinkti empirinius duomenis apie Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimą didžiausiuose Lietuvos, Europos ir pasaulio paveldo informacijos išteklių interneto svetainėse, informacinėse duomenų sistemose ir socialiniuose interneto tinkluose, atlikti analizę ir išvadose patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Lietuvos nacionaliniai muziejai konceptualiai sprendžia paveldo saugojimo institucijoms iškilusią naują užduotį – efektyvaus nacionalinio paveldo informacijos, komunikacijos ir valdymo proceso užtikrinimą taikant naujausias informacines technologijas. Tyrimo objektas − Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimas internete. Temos aktualumas. Sparčiai besivystančioms ir tobulėjančioms informacinių technologijų priemonėms pakeitus humanitarinių mokslų šaltinių valdymo procesus atminties saugojimo institucijoms iškilo nauja efektyvus nacionalinio kultūros ir istorijos paveldo reprezentavimo internetinėje erdvėje užduotis. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami organizacijos reprezentacijos teoriniai aspektai ir siekiama atsakyti kas yra nacionalinių muziejų reprezentacija, koks šio proceso tikslas, misija, pobūdis, jo organizavimas. Šioje dalyje nagrinėjami reprezentacijos būdus elektroninėje erdvėje... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis analyses the representation of Lithuanian national museums on line: theoretical and legal aspects, techniques, individual elements of the process, technology, steps and efficiency to confirm or refute the hypothesis. The purpose of this thesis is to gather data on the representation of Lithuanian national museums in major Lithuanian, European and world heritage information sources web sites, information data systems and online social networks, to carry out the analysis and confirm or refute the hypothesis in the conclusions. Lithuanian national museums conceptually solve the new task given to heritage protection institutions – to ensure effective national heritage information, communication using advanced information technologies. The object of the thesis is the representation of Lithuanian national museums on the internet. The relevance of the topic’s. The study analyses problems of museology, heritage, information and communication, focusing more attention to the issues of information a communication management, marketing, image, advertising and social mission. Modern technology creates new opportunities for Access to information. The first part of the thesis analyses the theoretical aspects of the representation of institution and gives the answer what is the representation of national museums, what is the purpose of this process, its mission, character and organization. This part examines the ways of representation in electronic space, regulations and... [to full text]

Magistro darbo tema „Edukacinių programų įtaka kultūrinio identiteto ugdymui muziejaus veiklos kontekste“. Šio tyrimo tikslas – atskleisti muziejaus pedagoginės veiklos procesą ir jos dalyvių kultūrinio identiteto ugdymą edukacinių programų realizavimo kontekste. Tyrimo uždaviniai – išanalizuoti edukacinę veiklą Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Atskleisti muziejaus lankytojų požiūrį į edukacinę veiklą ir ryšių su visuomene ypatumus bei ištirti muziejų edukacinių programų veiksmingumą ugdant kultūrinį identitetą. Nustatyti veiksnius, lemiančius edukacinių programų realizavimą. Remiantis tyrimo duomenimis, parengti rekomendacijas muziejų edukacinių programų rengėjams. Teorinėje darbo dalyje aptarta muziejaus samprata ir bendras kultūros švietimo kontekstas. Išsiaiškinta edukacinių programų funkcija, jų reikšmė bei įtaka įvairioms amžiaus grupėms, apibrėžtas kultūrinis identitetas. Buvo atliktas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ lankytojų empirinis tyrimas. Gautos tokios pagrindinės darbo išvados, kad edukacinės muziejų programos, atlikdamos savo funkciją – padėdamos pajusti senuosius papročius, tradicijas, prisiliesti prie senųjų amatų, išsaugodamos kultūrines vertybes, senuosius papročius, įtakoja kultūrinio identiteto ugdymą ir formavimą. Gautos išvados patvirtina hipotezę. Edukacinės programos yra reikšmingos visiems bendruomenės nariams, nes padeda patenkinti žinių poreikį... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Master degree essay is “Influence of educational programmes on upbringing cultural identity in the context of museum practice”. Aim of this research is to reveal the pedagogical aspect of museum practice and educational of cultural identity in the context of realization of educational programmes. Goals of the research are: To analyze educational practice of “The Sela”, A regional museum of Birzai region. To reveal attitudes museum visitors have towards the educational programmes and the peculiarities of public relations; to find out the efficiency of educational programmes in upbringing cultural identity: to measure elements for realization of educational programmes; to prepare recommendations for the organizers of future educational programmes using results of the research. Theoretical part of the essay speaks about notions of a museum and cultural context in general and function of the educational programmes is ascertained. There is also definition of cultural identity. Empirical research of museum visitors was held in “ The Sela” , Birzai regional museum. Some conclusions were made. They say that educational programmes in museums have done their function, helping to feel old customs and traditions, to touch old crafts, saving cultural values and old customs make influence on upbringing cultural identity and formation of it. All conclusions affirm the... [to full text]

Temos aktualumas. Ilgą laiką pagrindinė muziejų funkcija buvo žmonijos atminties saugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Tačiau šiuo metu yra neabejojama, kad muziejai atlieka daug platesnį vaidmenį visuomenėje. Lankytojai muziejuje turiningai leidžia laisvalaikį, susitinka ir bendrauja su savo draugais ar artimaisiais. Jie ne tik apžiūri eksponatus, grožisi, džiaugiasi jais, bet ir semiasi žinių. Muziejai jau pradeda segmentuoti lankytojus ir kiekvienam apsibrėžtam segmentui stengiamasi pasiūlyti skirtingas paslaugas. Tokiu būdu išaiškėja ir mažiausiai dėmesio mūsų muziejuose susilaukiantis segmentas – šeima. Daugelyje Lietuvos muziejų paslaugos šeimoms yra tuščia ir menkai užpildyta niša, kuri dar tik dėliojasi iš pavienių projektų, vykdomų įvairiuose muziejuose, kaip naujai kuriama mozaika. Mokslinė problema yra ta, kad Lietuvoje nėra mokslinių tyrimų apie šeimą ir muziejų, jų tarpusavio santykių potencialą ir realijas. Taigi, tyrimo objektu pasirinktas šeimos ir muziejaus santykis. Darbo tikslas buvo atskleisti šeimos ir muziejaus sąveiką bei pateikti mokslines rekomendacijas, kaip šią sąveiką vystyti. Darbo uždaviniai: atskleisti šiuolaikiškos šeimos ir modernaus muziejaus sampratas; išanalizuoti šeimos ir muziejaus santykio problematiką; išnagrinėti šeimos mokymosi muziejuje specifiką ir reikšmę. Tyrimo metu naudoti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai empiriniai tyrimo metodai: šeimomis muziejuose besilankančių tėvų anketavimas; edukacinę veiklą Lietuvos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the Theme. The main function of museums for a long time was to preserve the memory of humanity and to transmit it to future generations. However, today there are no doubts that museums play a much broader role in the society. Visitors in museum spend their leisure time in a meaningful way, meet their friends and communicate with them. They not only examine the exhibits, admire and enjoy them, but also acquire knowledge. Museums are starting to segment their visitors and they try to propose various differentiated services for every particular pre-defined segment. Thus, it was clarified that the family is a segment, which gets least attention in our museums. In many Lithuanian museums services for families serve as an empty niche which is like a puzzle, which fiddles around like a new mosaic from solitary projects in various museums of the country. Scientific problem is the absence of research undertakings related to the issues of family and museum, the potential and reality of their correlation in Lithuania. So the object of the research was chosen the relation between family and museum. The purpose of the project was to reveal the reciprocity of family and museum and to suggest the scientific recommendations for its development. The goals of the project were: to reveal the concepts of the contemporary family and the modern museum; to traverse the problematic of the family and museum reciprocity; to scrutinize the peculiarities and importance of families’ learning... [to full text]