NO.

The work's object - the Lithuanian art critics discourse community. The subject is provoked by present-days discussions about the crisis of art criticism and trying to discuss the phenomenon of art criticism in social context. The aim of analysis is to name conventions and practices of discourse and to discuss power relations in the Lithuanian art scene. The analysis is done in three aspects. First, by the institutional aspect, the margins of art critics trajectories are defined. Second, by the thematic aspect, the subjects, which are conditioned by hierarchy of the objects of the field of reflection, are defined. Third, by the mental aspect, the effect of art criticism field margins is defined for the art critics texts.

Современное искусство, фотография, живопись. / Daugiausia dėmesio skirdama XX ir XXI amžiaus fotografijai ir tapybai, pasirinkau buvimo/nebuvimo temą. Mane domina vieneto buvimo santykis visuomenės kontekste. Ieškau skirtumų, panašumų, išraiškos bei priklausomumo priemonių tarp aukščiau pateiktų meno sričių. Fotografiją reprezentuoja Toddo Hido (Houses), Cindy Sherman (Untitled Film Still, History Portraits) ir Andrzejo Kramarzo (Things, Home – bendradarbiaujant su Weronika Łodzińska) pasirinkti kūriniai. Tapybos atveju nurodau į kūrinius: Franciso Bacono (Head I-IV, Study of Pope Innocent X by Velazquez, Three Studies a Portrait of Lucian Freud, Triptych Studies from the Human Body), Romano Opałkos (ОPALKA 1965/1-) ir Gerhardo Richtero (Mrs Wolleh with children, Nanni and Kitty, White). / Contemporary art, photography, painting.

Art is everything what people do with time and space is a theoretical text, which includes some of the author’s ideas on contemporary art situation and its definition. The work could be interesting for the people working in the sphere of humanities, as much as to everybody else living in this world. / "Menas yra viskas, ką žmonės daro su laiko ir erdve" - teorinis tekstas, kuriame galima atrasti kai kurias autoriaus mintys apie šiandieninę situaciją su menu ir apie šio termino definiciją. Darbas gali būti įdomūs kaip žmonėms, dirbantiems humanitarinių mokslų srityje, taip pat ir visiems kitiems žmoniems gyvenantiems šiame pasaulyje.

Disertacijoje analizuojama problematika, susijusi su šiuolaikinio meno praktikomis, kai menininkas ar kuratorius, siekdamas įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, meno projekte kaip medžiagą pasitelkia žmones. Tokie projektai paprastai išeina už estetinio lauko ribų: jie nebe reprezentuoja socialinę ar politinę tikrovę, bet ją atlieka. Todėl disertacijoje siekiama suformuoti koncepcinį modelį, kuris leistų kelti ir analizuoti dalyvaujamojo meno, kaip lygiagrečiai estetinėje ir socialinėje sferoje egzistuojančios praktikos, problemas. Modelis pagrindžiamas ir išplėtojamas remiantis pirmiausia klasikinės gamybos ir veiksmo (poiēsis ir praxis) skirties permąstymu ir pamatine prielaida, kad šiuolaikinė gamyba vis labiau panėšėja į veiksmą (Paolo Virno, Giorgio Agambenas). Teigiama, kad dalyvavimo praktikos bene aiškiausiai išreiškia šią gamybos ir veiksmo dialektiką šiuolaikiniame mene. Į vieną tinklą susiejus skirtingas filosofines koncepcijas (šnekos, taktikos, kasdienių praktikų, performatyvumo, kartotės), suformuojamas modelis, kuris pritaikomas dalyvavimo praktikų Lietuvos šiuolaikiniame mene analizei. Parodoma, kaip žvelgiant per gamybos ir veiksmo prizmę išryškėja tam tikros bendros su dalyvavimu susijusios problemos (pvz., dokumentacijos, meno įvykio ir meno kūrinio, darbo ir pramogos santykio ir kt.). Drauge koncepcinis modelis padeda atskleisti kiekvieno paskiro projekto specifiką, kvestionuoti kai kurias įsigalėjusias meno kritikos nuostatas, išryškinti naujus aspektus. / The dissertation deals with issues of those art practices, where an artist or a curator employs people as a project material so as to realize his/her creative purpose. Projects like this commonly expand beyond the aesthetic field: instead of representing social or political reality, they actually perform it. Therefore the dissertation aims at constructing a conceptual model that would enable the analysis of the problems around participatory art, as a practice operating both in aesthetic and social fields. The model is based primarily on rethinking of the classical divide between production and action (poiēsis and praxis) and the principle premise that contemporary production is increasingly becoming akin to action (Paolo Virno, Giorgio Agamben). The dissertation suggests that participatory practices are the clearest evidence of this dialectics between production and action in contemporary art. The model constructed of diverse philosophical concepts (idle talk, tactics, everyday practices, performativity, iteration) is employed for analysis of participatory art practices in Lithuania, which shows how looking through the prism of production and action foregrounds certain problems, general to participatory art (e.g. those of documentation, relation between art event and artwork, labor and entertainment, etc.). At the same time it proves to be a handy tool that helps to highlight peculiarities of a particular project, to question certain established prejudices, and to unveil new... [to full text]