Disertacijoje analizuojama problematika, susijusi su šiuolaikinio meno praktikomis, kai menininkas ar kuratorius, siekdamas įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, meno projekte kaip medžiagą pasitelkia žmones. Tokie projektai paprastai išeina už estetinio lauko ribų: jie nebe reprezentuoja socialinę ar politinę tikrovę, bet ją atlieka. Todėl disertacijoje siekiama suformuoti koncepcinį modelį, kuris leistų kelti ir analizuoti dalyvaujamojo meno, kaip lygiagrečiai estetinėje ir socialinėje sferoje egzistuojančios praktikos, problemas. Modelis pagrindžiamas ir išplėtojamas remiantis pirmiausia klasikinės gamybos ir veiksmo (poiēsis ir praxis) skirties permąstymu ir pamatine prielaida, kad šiuolaikinė gamyba vis labiau panėšėja į veiksmą (Paolo Virno, Giorgio Agambenas). Teigiama, kad dalyvavimo praktikos bene aiškiausiai išreiškia šią gamybos ir veiksmo dialektiką šiuolaikiniame mene. Į vieną tinklą susiejus skirtingas filosofines koncepcijas (šnekos, taktikos, kasdienių praktikų, performatyvumo, kartotės), suformuojamas modelis, kuris pritaikomas dalyvavimo praktikų Lietuvos šiuolaikiniame mene analizei. Parodoma, kaip žvelgiant per gamybos ir veiksmo prizmę išryškėja tam tikros bendros su dalyvavimu susijusios problemos (pvz., dokumentacijos, meno įvykio ir meno kūrinio, darbo ir pramogos santykio ir kt.). Drauge koncepcinis modelis padeda atskleisti kiekvieno paskiro projekto specifiką, kvestionuoti kai kurias įsigalėjusias meno kritikos nuostatas, išryškinti naujus aspektus. / The dissertation deals with issues of those art practices, where an artist or a curator employs people as a project material so as to realize his/her creative purpose. Projects like this commonly expand beyond the aesthetic field: instead of representing social or political reality, they actually perform it. Therefore the dissertation aims at constructing a conceptual model that would enable the analysis of the problems around participatory art, as a practice operating both in aesthetic and social fields. The model is based primarily on rethinking of the classical divide between production and action (poiēsis and praxis) and the principle premise that contemporary production is increasingly becoming akin to action (Paolo Virno, Giorgio Agamben). The dissertation suggests that participatory practices are the clearest evidence of this dialectics between production and action in contemporary art. The model constructed of diverse philosophical concepts (idle talk, tactics, everyday practices, performativity, iteration) is employed for analysis of participatory art practices in Lithuania, which shows how looking through the prism of production and action foregrounds certain problems, general to participatory art (e.g. those of documentation, relation between art event and artwork, labor and entertainment, etc.). At the same time it proves to be a handy tool that helps to highlight peculiarities of a particular project, to question certain established prejudices, and to unveil new... [to full text]

Magistro darbo objektas – informacijos apsaugos politikos formavimas, šiuolaikinės verslo aplinkos kontekste. Darbo tikslas – išnagrinėti informacijos apsaugos procesus, pagrindinius elementus ir pateikti rekomendacijas, kurios būtų naudingos kuriant funkcionalią ir efektyvią saugumo politiką Išsiaiškinti informacijos saugos sampratą, išskirti pagrindiniai darbo uždaviniai elementus, apibrėžti informacijos saugumo politikos sampratą, išnagrinėti pagrindinius jos formavimo etapus, apžvelgti ir pristatyti tarptautinių standartų asociacijų rinkoje siūlomus sprendimus, supažindinti su saugumo strategijos ir dokumentacijos pagrindiniais etapais, apibrėžti pagrindinius organizacijos brandos modelius, naudojamus rizikų analizėje, išanalizuoti, kokia situacija saugos politikos srityje yra Lietuvos organizacijose, taip pat apžvelgti, kokie sprendimai yra siūlomi Lietuvos rinkoje. Geras organizacijos vadovybės informacijos svarbos suvokimas, sugebėjimas išskirti pagrindinius informacinius resursus ir numatymas, kokią įtaką verslo sėkmingumui turės saugumo politikos įdiegimas, gali lemti sėkmingą saugumo įgyvendinimą. Analizuojant saugumo politikos pagrindinius etapus, procesus ir remiantis įvairiomis saugumo metodikomis, galima identifikuoti pagrindinius pavojus, lengviau pašalinti esančias problemas. Taip pat svarbu įvertinti įmonės veiklos apimtis, specifiką ir pagal tai pasirinkti atitinkamas technologijas ir metodikas.Būtina taip pat ne tik rinktis metodikas, bet ir nepamiršti... [toliau žr. visą tekstą] / THE FORMATION OF INFORMATION SECURITY POLICY IN A MODERN ORGANIZATION SUMMARY The main object of work – creation of information security policy, in modern organization. The main purpose of this work – to analyze and in the end of this work give recomendations, that wuold be useful and wil help organization to know better what is security policy and implement this policy in organizaton. Main tasks, determined in the final work are: determinate conception of information security policy, to explore the main stages of security policy creation; review and introduce internationals standarts and formats which are available on market, to familiaraise with most imoportan steps of security strategy and documentaition; determinate main organization maturity models, which are used in security threats analysis. To analize, what size investition are allocated to secure company’s information; to explore that situation is in Lithuanian market, which security metodics and products are available for Lithuanian organization. Successful implementation of security policy in organization depends, from that, how organization will perceive security importance, how they will identify most important information resources, and forecast how this new policy will impact business activity. Also very important is not to make mistakes, choosing methodic ant technologies, which would be adequate to organizations activity. According to the analysis of security methodic and most important security policy steps... [to full text]