Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą] / Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text]

Vaidmenų pokyčiai vyresnio amžiaus žmonių šeimose SANTRAUKA Vyresnis amžius – sudėtingas laikotarpis. Jam būdingi bruožai – pajamų sumažėjimas, sveikatos blogėjimas, daugelio socialinių vaidmenų netekimas. Pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, tenka susitaikyti su tą tarpsnį lydinčiais pokyčiais, o senstant prisitaikyti tampa vis sudėtingiau. Vyresniame amžiuje prarandama dalis socialinių ryšių, todėl ypatingai svarbūs tampa santykiai su šeimos nariais – vyru ar žmona bei vaikais. Mokslininkų, nagrinėjančių vyresnio amžiaus šeimas nuomone, derėtų atsižvelgti ir į brolių bei seserų vyresniame amžiuje ryšių nagrinėjimą. Todėl yra svarbu tirti vyresnio amžiaus šeimas. Lietuvoje tyrimų, nagrinėjančių vyresnio amžiaus žmonių šeimą, suaugusių vaikų bei jų tėvų lūkesčius ir įsipareigojimus vieniems kitų atžvilgiu, brolių ir seserų svarbą vyresniame amžiuje yra atliekama mažai. Ši tema nėra plačiai išplėtota ir aptarta. Empirinio tyrimo tikslas. Nagrinėti vaidmenų pokyčius vyresnio amžiaus žmonių šeimose. Šiuos pokyčius tyrinėta taikant kokybinio interviu metodą, apklausta 14 informantų. Tiriamieji – pensinio amžiaus sulaukę asmenys, gyvenantys savo būste. Jų sutuoktiniai – taip pat pensinio amžiaus asmenys. Interviu metu buvo siekta sužinoti apie sutuoktinių tarpusavio santykius, jų kitimą patiriant svarbų gyvenimo įvykį – išėjimą į pensiją, vyresnio amžiaus žmonių santykius su suaugusiais vaikais, brolių ir seserų ryšius vyresniame amžiuje. Tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Roles Changes in Later Life Families SUMMARY Later age is a complicated period related to the lower income, worse health condition and the loss of some social contacts. In the transition period from one age stage to another individuals experience some major changes. To get attached to those changes are more difficult for the seniors. A part of social contacts are lost so at this period contacts with family memebers – spouses and children become more important. According to scientists who explore later life families it is important to pay attention at the siblings relations in later life. It is important to explore later life families. In Lithuania this topic is not widely developed and explored. The main research goal is to explore the change of roles in a later life families. Qualitive interview method has been applied. 14 individuals of retirement age, living independently in their own appartment, living in towns were questioned. The tasks of the research were to learn about spouses relations, their relations with adult children and siblings. The main results of the research. The research has shown the importance of the retirement. But to say if individual changes have impact on spouses interrelations is complicated. It could have negative or positive effect or have no effect at all. The assumption could be drawn that the effect is related to the interpretation of retirement. The leave of children for some respondents is a hard period, for others – natural life event. All... [to full text]

Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text] / Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe aprašomi senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių kaita, senelių vaidmenys. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, patį senėjimo procesą, socialinius ir ekonominius veiksnius senstant. Aptariama senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Aprašomi pagrindiniai senų ir pagyvenusių žmonių besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: tėvystės vaidmens netekimas, dirbančiojo vaidmens praradimas – išėjimas į pensiją, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė. Darbas parašytas remiantis moksline literatūra apie senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumus bei juos sąlygojančius veiksnius, senelių vaidmenis bei atlikto kokybinio tyrimo „Senelių vaidmenys“ duomenimis. Tyrimo metu buvo atskleidžiami pagrindiniai senelių vaidmenys, tokie kaip: globėjo, pagalbininko vaidmuo; kultūros, tradicijų, papročių perdavėjo vaidmuo; atostogų senelių vaidmuo; istoriko vaidmuo; teisėjo vaidmuo; šeimos stebėtojo vaidmuo; pavyzdingo gyvenimo mokymo vaidmuo; mokytojo vaidmuo; pasyvaus ar aktyvaus senelio vaidmuo ir kt. Interviu palietė esmines kartų problemas: kaip priimama dažnai netikėta senelio/močiutės padėtis, kaip keičiasi vyresnių žmonių gyvenimas atsiradus anūkams, kaip derinamas dar besitęsiantis darbas su pagalba anūkams, kaip leidžiamas ir kuo praturtinamas jau bendras laisvalaikis. Svarbiausia – kiek visame bendravime reiškiasi didaktiniai momentai, ką seneliai stengiasi perduoti savo anūkėliams. atspindintis svarbias... [toliau žr. visą tekstą] / The report dealt with changes in social interactions among old and elder population, specializing in roles of grandfathers. Focus is on approach towards aging process and social bonds during this process. Report analyzed the features of social interaction between older population and the influence of old age to human behavior. Additionally report covered major changes in live roles among older population – going on pension or widowhood, loosing active father‘s role. The materials used for report included analysis of relative science literature and data of qualitative research on roles of grandfathers. The research identified main roles of grandfathers like tutor, judge, teacher, assistant, transferor of culture, traditions and customs and more. Interviews covered and analyzed problems of several generations with appearance of grandchildren and entrance of grandfather’s role dealing with help to younger generation and common leisure. Major factor identified was that interaction between older and younger population allows the transition of key social values that are vital to our society.

Šiame darbe aprašomi pagyvenusių ir senų žmonių socialiniai ryšiai, apimant pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, senėjimo procesą, ekonominius ir socialinius veiksnius bei pagyvenusių ir senų žmonių užimtum��, mokymosi ypatumus. Aptariami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Darbas parašytas remiantis mokslinės literatūros analize apie pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumus, juos sąlygojančius veiksnius bei atlikto kokybinio tyrimo „Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai“ duomenimis ir tiesioginiu stebėjimu natūraliose sąlygose dėl objektyvesni�� išvadų pateikimo, apibūdinant asmens elgesį. Tyrimo metu buvo vertinami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčiai, atskleidžiami pagrindiniai besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: socialinės padėties praradimas, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė, tėvystės vaidmens netekimas, neįgalumas ir liga, priklausomybė nuo kit��, pagyvenusių ir senų žmonių kultūrinė veikla (žmogui senstant, retesnis dalyvavimas ir pasirodymas visuomenėje) bei kliūtys kelyje į ramią senatvę. Taip pat socialinio darbuotojo vaidmuo, palaikant ir stiprinant pagyvenusių ir senų žmonių socialinius ryšius. Nustatyta, kad pagyvenusių ir senų žmonių socialinių vaidmenų pasikeitimas suvokiamas kaip natūralus senėjimo procesas. Tyrimo duomenys parodė, kad senatvėje žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the social relationships of elderly and old men are being described, including the changes of social relationships of elderly and old men as in family, as in society. The point of view towards ageing, senescence process, economical and social factors, being busy of elderly and old men, and also peculiarities of studying are being discussed. The peculiarities of social relationships of elderly and old men and the influence of old age to the social roles of person are being reviewed. The work was written according to the analysis of scientific literature about the peculiarities of social relationships of elderly and old men, also on the basis of the analysis of the factors, stipulating them, and also according to the fulfilled qualitative research “The peculiarities of social relationships of elderly and old men” data, also according to direct observation under natural conditions because of presenting objective conclusions, characterizing the person’s behavior. During the research, the changes of social relationships of elderly and old men were evaluated, the main altering roles are revealed, whish are as follows: the loss of social status, the loss of spouse’s role – widowhood, the loss of paternity role, disablement and illness, dependence on others, cultural activity of elderly and old men (when a person grows old, he rarer participate in the social activity) and also obstacles for the serene old age. Also the role of social worker in sphere of keeping and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama senų ir pagyvenusių asmenų socialiniai ryšiai ir jų priklausomybė nuo gyvenimo kokybės. Darbo tikslas — ištirti Vilniaus miesto senų ir pagyvenusių asmenų socialinius ryšius ir nustatyti jų ryšį su gyvenimo kokybe. Tikslui pasiekti numatyti šie darbo uždaviniai: 1) Remiantis literatūros šaltiniais išanalizuoti senų ir pagyvenusių asmenų palaikomų socialinių ryšių ypatybes bei jų gyvenimo kokybės aspektus; 2) Įvertinti senų ir pagyvenusių asmenų palaikomus socialinius ryšius, bei atlikti socialinių ryšių priklausomybės nuo gyvenimo kokybės analizę; 3) Parengti rekomendacijas apie senų ir pagyvenusių asmenų socialinius ryšius, jų palaikymą bei juos įtakojančius veiksnius darbuotojams, bei įstaigoms, teikiančioms seniems ir pagyvenusiems asmenims paslaugas namuose. Tyrimo objektas — senų ir pagyvenusių asmenų socialiniai ryšiai. Tyrimas atliktas apklausiant Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos į namus skyriaus paslaugų gavėjus — tyrimo metu buvo naudojama respondentų kiekybinės apklausos anketa. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių asmenų yra vieniši (78,3 proc.), tyrimo dalyvių amžius pasiskirstęs nuo 60 iki 95 metų amžiaus. Darbe aptariamas gyventojų senėjimas, situacija Lietuvoje, bei požiūris į senus ir pagyvenusius asmenis, senų ir pagyvenusių asmenų socialinių ryšių ypatybės, jų palaikymą įtakojantys veiksniai, senų vaidmenų praradimas ir perėjimas prie naujų. Taip pat aptariami ir gyvenimo kokybės aspektai, veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / The Social relationships and theirs dependence on quality of life is analyzing in this Master Study. The purpose of this study is to analyze old and elderly people of Vilnius city socials relationships and to condition their dependence on quality of life. These tasks are setting to reach the study purpose: 1) to analyze nonfiction of old and elderly people supportive social relationships points and their quality of life dimensions; (2) to evaluate supportive social relationships of old and elderly people and to do analysis of social relationships dependence on quality of life; (3) to give recommendation for workers and institutions, which are organizing service at home for old and elderly people about their social relationships, social relationships keeping and subjects, which influence to social relationships. The Object of this study is social relationships of old and elderly people. The service‘s recipients of Helping ant home section of Vilnius city Social Support Centre were interviewed. The quantitative questionnaire was using in this study. The most part of questioning’s participants were lonely people (78.3 %). The questioning’s participant’s age was range from 60 to 95 years old. In this study are discussing the ageing of population, situation of Lithuania, attitude to old and elderly people, social relationships points of old and elderly people, subjects which influence to social relationships keeping, also the loss of old roles and transit to new roles. There are... [to full text]