Pirmieji vaiko gyvenimo metai pripažįstami kaip patys svarbiausi prieraišumo santykių formavime. Nuo pirmųjų kūdikio ir motinos santykių priklauso ne tik tolesnė vaiko emocinė raida, bet ir gebėjimas užmegzti bei palaikyti santykius per visą gyvenimą. Vienas svarbiausių prieraišumo santykių aspektų yra jų tęstinumas iš kartos į kartą. Daugelį metų tyrinėjama, kokios vaiko ir motinos charakteristikos bei konteksto veiksniai susiję su kūdikio prieraišumo saugumu. Motinos jautrumas laikomas pagrindiniu veiksniu, įtakojančiu kūdikio prieraišumo saugumą. Motinos turi psichines prieraišumo reprezentacijas, kuriomis grindžia savo ryšius su kūdikiu. Manoma, kad motinos prieraišumo stilius numato jautrų motinos reagavimą, ir taip veikia kūdikio prieraišumą. Be to, kūdikio temperamentas bei motinos patiramas stresas taip pat gali paveikti motinų jautrumą. Šio tyrimo tikslas yra analizuoti kūdikių temperamento, prieraišumo saugumo sąsajas su motinos jautrumu, prieraišumo stiliumi ir patiriamu stresu. Vienas iš tyrimo uždavinių yra įvertinti, kaip motinos amžius ir išslavinimo trukmė susiję su vaiko prieraišumo saugumu ir motinos jautrumu. Tyrime dalyvavo 32 kūdikių ir motinų poros. Visi vaikai buvo pirmagimiai, vidutiniškai 12 mėnesių amžiaus. 6 mėnesių kūdikių teigiamas bei neigiamas emocionalumas buvo matuojamas trijose procedūrose: vienas priešais kitą su nepažįstamuoju, slėpynės, rankų sulaikymas. Motinų jautrumas įvertintas Ainsworth jautrumo skale motinai įprastai žaidžiant su... [toliau žr. visą tekstą] / The first years in child’s life are considered to be the most essential for the formation of attachment. The child’s development as well as capacity to start new long-lasting relationships depends on child – mother interaction during the first year. One of the most important aspects of attachment relations is its transmission across generations. Child and maternal characteristics during those interactions as well as context variables have been studied in relation to child attachment outcomes. It is assumed that maternal mental representations influence sensitivity, which influences infant attachment security. Furthermore, infant temperament and maternal stress may influence maternal sensitivity and in this way might be related to infant attachment. Therefore, we can suggest that mother’s attachment style is related to her infant’s attachment security. Moreover, infant attachment is influenced by accumulation of child, maternal and contextual variables. The purpose of this study is to analyze relations between infant’s temperament, attachment security and maternal sensitivity, attachment style and stress. An additional task is to assess the correlation between child attachment security and mother’s age and duration of education. 32 mother and infant dyads participated in this study. All children were firstborns, at the age of 12 months. Face to face, peek-a-boo and arm-restraint procedures were organized to assess children’s positive and negative reactivity at the age of 6... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti suaugusiųjų prieraišumo ir nerimastingumo bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 273 Kauno miesto gyventojai, iš jų 181 (66,3%) moteris ir 92 (33,7%) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 35,19±11,28. Tyrime buvo naudotos metodikos: • Suaugusiųjų prieraišumo skalė (Multi – Item Measure of Ault Attachment, vėliau pavadinta - The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998). • Zung depresijos skalė (Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965) • Būsenos- bruožo nerimo nustatymo metodikos nerimo kaip bruožo skalė (Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • Rosenberg savivertės skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale, Rosenberg, M., 1965). Tyrimo rezultatai parodė, kad saugiai prieraišiems asmenims būdingas mažiausiai išreikštas depresiškumas ir nerimastingumas, o baimingam - vengiančiam prieraišumo tipui – labiausiai išreikštas nerimastingumas ir depresiškumas. Tiriamųjų savivertė pilnai įtakoja depresiškumo ir prieraišumo sąsajas (pilnos mediacijos modelis), o nerimastingumo ir prieraišumo sąsajas įtakoja iš dalies (dalinės mediacijos modelis). / The aim of the study was to assess the connection between adult attachment, anxiety and depressiveness. The subjects of the study were 273 men and women (181 (66, 3 per cent) women and 92 (33,7 per cent) men. The mean of the age of subjects was 35, 19±11,28. These methods were used for investigation: • Multi – Item Measure of Adult Attachment or The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998; • Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965; • Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • The Rosenberg Self-Esteem Scale, M. Rosenberg, 1965. The results of the study showed that save attached subjects are least depressed and have least anxiety as trait. Disoriented subjects have are more depressed than other and have more anxiety as trait than the other subjects. Self – esteem of subjects is mediator of attachment and depressiveness connection (full mediation model) and mediator of attachment and anxiety as trait connection (part mediation model).

„Motinų jautrumo korekcijos analizė kūdikių prieraišumo kontekste“ SANTRAUKA Motinos jautrumo kūdikio signalams korekcija – palyginus naujas reiškinys, ypatingai Lietuvoje, tad šiuo tyrimu siekiama panagrinėti intervencijoje dalyvavusių motinų sąveikos su kūdikiais ypatumus, iškelti šiam procesui svarbius klausimus bei problemas, numatyti galimas ateities studijų kryptis. Pirmiausia siekiama panagrinėti motinų jautrumo pokyčius atliekant jautrumo korekciją. Kaip tyrimo problema keliamas klausimas – ar motinos jautrumas gali būti prognostinis kūdikio prieraišumo kokybės rodiklis. Taip pat norima aprašyti tyrime dalyvavusių motinų jautrumo, depresijos simptomų išreikštumo ir kasdienių rūpesčių vertinimo ypatumus bei palyginti jautrumo korekcijoje dalyvavusių ir nedalyvavusių motinų kūdikių prieraišumą. Šiame tyrime dalyvavo 35 motinų ir jų kūdikių poros. Dalis jų, t.y. 11 jautrių savo kūdikių signalams motinų sudarė vieną kontrolinę grupę; kitos – tai 24 mažai jautrios savo 6 mėnesių amžiaus kūdikių signalams motinos, atsitiktinai priskirtos vienai iš kitų dviejų - eksperimentei ar kontrolinei grupėms. Tad 10 iš jų dalyvavo vaizdo grįžtamuoju ryšiu paremtoje trumpalaikėje jautrumo korekcijos programoje, likusios (14) nedalyvavo. Po jautrumo korekcijos buvo įvertinti motinų jautrumo kūdikio signalams pokyčiai (Ainsworth motinos jautrumo skalė), depresijos simptomų išreikštumas (pagal Beck depresijos skalę), suvokiamo kasdienių rūpesčių vertinimo ypatumai (Kasdienių rūpesčių... [toliau žr. visą tekstą] / „Mothers' Sensitivity Correction Analysis in the Context of Infants' Attachment“ SUMMARY Maternal sensitivity correction is fairly novel and unexplored field, especially in Lithuania, therefore the aim of this study is to explore mother-infant interaction characteristics after participation in sensitivity correction programme, to highlight important questions and problems, to predict possible directions for future investigations. Also it is sought to analyze maternal sensitivity changes after the correction programme. The problem of this study is a question – can maternal sensitivity be a prognostic indicator of a child attachment security. This study is also ment to describe the peculiarities of maternal sensitivity, expresiveness of depression syptomes, estimation of daily hassles and to compare their child attachment security according to their participation in intervention programme. 35 mother-infant dyads participated in this study. Part of them, that is 11 sensitive mothers constituted one control group; others – 24 that were rated as inconsistently sensitive or insensitive to their infants‘ signals, formed two other – experimental and control groups. 10 of them participated in a short-term sensitivity correction programme with video feedback, while others (14) didn‘t. The changes in maternal sensitivity (Ainsworth Maternal Sensitivity Scale) to the infants‘ signals, as well as mothers‘ perceived daily hassles (Daily Hassles Questionaire) and depressiveness (according... [to full text]

The topic of presented survey work is social relations of children living in orphanage and disharmonious families with their family members. The purpose of this work is to disclose the the characteristics of social realations of children, living in orphanage and disharmonious families, and how they value the members of their families. The data collecting method for this survey was making the drawings made by the children. There were 70 children of age 7 to 11 were participated in the suvey. Both groups were collected in Rietavas and Plunge towns.

Kūdikių saugaus prieraišumo ugdymas susideda iš daugybės vienas su kitu susijusių dalykų. Visų pirma, kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikalingi artimiausi žmonės – mama, tėvas. Daugelis šaltinių, neatmesdami tėvo vaidmens, pirmaisiais gyvenimo metais išskiria motinos vaidmenį. Būtent motina kūdikiui esti tarsi malonumų šaltinis. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos skatinti natūraliai maitinti naujagimius. Tam net yra kuriami specialūs įstatymai, kurie įvedami kūdikiui palankiose ligoninėse. Per žindymą naujagimis apgaubiamas gerosiomis mamos bakterijomis (mikloflora). Nepertraukiamas pirmasis kūdikio ir mamos kontaktas turėtų tęstis ne trumpiau 2 valandų ar iki to momento, kol kūdikis randa spenelį. Kūdikis atsipalaiduoja, nurimsta. Užsimezga tamprus mamos ir kūdikio emocinis ryšys. Mamos organizme išsiskiriantys hormonai (oksitocinas ir endorfinas) lemia tai, kad pirmosiomis akimirkomis mama jaučiasi itin laiminga. Pastebėta, kad motinų vidinė darna priklauso nuo vidinių išgyvenimų, situacijų. Esant planuotam nėštumui, mamos paprastai pasižymi stipresne vidine darna. Pastebėta, kad motinos, turinčios aukštąjį išsilavinimą pasižymi stipresniu suprantamumo ir kontroliavimo jausmu. Motinos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, pasižymi stipresniu prasmingumo ir suprantamumo jausmu. Moterys, linkusios į depresiškumą, nerimą, pasižymi silpnu kontroliavimo bei prasmingumo jausmu, tai gali lemti gimdymo komplikacijas. Atlikus empirinį tyrimą, nepastebėta, kad vaikams būtų... [toliau žr. visą tekstą] / If parents wanted to train Child safe attachment they shoud do a lot of important things. First of all, child should feel safely. Mother and father can create safety of child. Various authors say that mother is the most important person in begining of child life. Also they admited the importance of the father. There are special hospitals, there doctors pay a greater attention to breasting in the begining of baby life. They try to provide parents with a lot of information about breasting. The first contact between baby and his mother and the duration of breasting is so important for future child and mother relationship. Baby calms down, relaxes in this contact with mother. Breasting gives a lot of benefits for child and his mother. During the breasting period child recieves all the good bacterium from his mother‘s milk. The activated hormons leaves a great influence on mother‘s good emotions. The mother‘s self coherence depends on deep inners experience, situations. If baby was planned, the self coherence of mother will be stronger. Mothers with higher education have stronger meaningfulness and comprehensibility components. Mothers which tend to be depressive, feel worry have weak meaningfulness and comprehensibility components. These factors could determine complication of labour. The research had shown that the child common safe attachment. So you can say, that child safe attachment could form in every conditions. The family status has no influence on safe attachment. It was... [to full text]

The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed. / Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – nustatyti kaip susiję paauglių prieraišumo prie tėvų stilius su interneto naudojimo intensyvumu bei subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 142 mokiniai (108 merginos ir 34 vaikinai), 96 mokiniai anketas pildė internetu, 46 Viešojoje įstaigoje Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Tiriamieji pildė anketą, kurią sudarė keturios metodikos, prieraišumo stiliaus, žmonės mano gyvenime, subjektyvaus sveikatos vertinimo ir interneto naudojimo intensyvumo klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieraišumas prie tėvų, subjektyvus sveikatos vertinimas ir interneto naudojimo intensyvumas skiriasi atskirose sociodemografinėse grupėse: vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos, paaugliams; gyvenantiems su abiem tėvais, būdingas didesnis prieraišumas prie tėvų ir geresnis subjektyvus sveikatos vertinimas, nei gyvenantiems su vienu iš tėvų; teigiantys, jog nejaučia skausmų, savo sveikatą vertina geriau ir ne taip intensyviai naudoja internetą, nei tiriamieji, pažymėję, jog jaučia skausmus; pildžiusių anketas mokykloje subjektyvus sveikatos vertinimas geresnis, nei pildžiusių anketas internetu. Paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingai koreliuoja su prieraišumu prie tėvų, gautas ryšys silpnas. Aukštas, žemas paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas skirtingose sociodemografinėse grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi išskyrus paauglių gyvenančių su vienu iš tėvų. Paaugliams, kuriems būdingas vyraujantis nerimastingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between adolescent attachment to parents‘ style with intensity of internet use and self – rated health. The subjects of the study were 142 students (108 girls and 34 boys), 96 students questionnaires were filled out online, 46 studets questionnaires filled out in the Catholic secondary school. Students were asked to fill 4 questionnaires: Relationship Scale Questionnaire, People In My Life, Internet Addiction Test and subjective helth questionnaire. The results of the study showed that attachment to parent, self – rated health and intensity of internet use are different among sociodemographical groups: boys evaluate their health better than the girls. Adolescent who lived with their parent have more attachment to parent and their health is better, comparing with adolescent who lived with one of his parent. Adolescent who wrote that do not feel pain their health are better and they use less intensity of the internet than students, who wrote, that feel pain. Students who filled questionnaire in school have better health than students who filled questionnaire online. Adolescents‘self – rated health was correlated with attachment to parent. Anxious attached subjects have had lower health than save attached subject. Save attached subjects are more attached to parent. Anxious attached subjects are more intensity of internet use.

Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą] / The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.